Kalbotyros pradmenys Kartojimas ir ini gilinimas Pareng Panevio

Kalbotyros pradmenys Kartojimas ir žinių gilinimas Parengė Panevėžio r. Raguvos vidurinės mokyklos lietuvių kalbos mokytoja metodininkė Rita Karpavičienė

, , Ne žemės derlumu, ne drabužių skirtingumu, ne šalies gražumu, ne miestų ir pilių tvirtumu gyvuoja tautos, bet daugiausia išlaikydamos ir vartodamos savo kalbą, kuri didina ir išlaiko bendrumą, santaiką ir brolišką meilę. Kalba yra bendras meilės ryšys, vienybės motina, pilietiškumo tėvas, valstybės sargas. ” Mikalojus Daukša. , , Postilė”

Mokslas, tiriantis kalbas, vadinamas kalbotyra, kalbotyra arba lingvistika (lot. lingua - kalba). Kalbotyros (lingvistikos) specialistas – kalbininkas, arba lingvistas.

Pasaulyje priskaičiuojama apie 3 tūkst. kalbų. Didžiausios kalbos: 1. Kinų. 2. Anglų. 3. Ispanų. 4. Rusų.

Mirusios, bet kai kada dar vartojamos kalbos: • lotynų, • senovės graikų, • senovės arabų, • sanskrito.

Žmonės yra sukūrę ir dirbtinių kalbų. Esperanto kalbą XIX a. pabaigoje sugalvojo Lietuvoje (Veisiejuose) dirbęs gydytojas okulistas Liudvikas Lazaris Zamenhofas.

Malda , , Tėve mūsų” esperanto kalba

Artimos, giminiškos kalbos sudaro kalbų šeimas. Svarbiausios pasaulio kalbų šeimos: indoeuropiečių; semitų - chamitų; kinų - tibetiečių. ugrų - finų; tiurkų;

Lietuvių kalba priklauso indoeuropiečių kalbų šeimai. Šios šeimos kalbos pasaulyje plačiausiai vartojamos - jomis šneka beveik pusė viso pasaulio gyventojų.

Kalbų šeimos skirstomos į šakas. Lietuvių kalba priklauso baltų kalbų šakai.

Baltų kalbos Gyvos lietuvių latvių Mirusios prūsų kuršių sėlių žiemgalių jotvingių

Seniausias žinomas lietuviškas tekstas poteriai, parašyti nežinomo asmens ranka vienos 1503 m. išleistos lotyniškos knygos paskutiniame puslapyje. Tyrinėtojai nustatė, kad rašyta XVI a. pradžioje.

Pirmoji lietuviška knyga – , , Katekizmas” Autorius – Martynas Mažvydas. Išleista 1547 m. Karaliaučiuje. Išliko du šios knygos egzemplioriai: vienas saugomas Vilniaus, kitas Torunės universitete (Lenkijoje).

, , Katekizmo” sandara 1. Lotyniškas ketureilis , , Lietuvos Didžiajai Kunigaikštystei“. 2. Karaliaučiaus universiteto profesoriaus Stafilo lotyniška pratarmė. 3. Mažvydo lietuviška pratarmė , , Knygelės pačios bylo. . . “ (112 eilučių). 4. Lietuviškas elementorius (abėcėlė ir skaitymo pratimai). 5. Katekizmas - religiniai, socialiniai ir doroviniai pamokymai. 6. 11 giesmių su gaidomis. Mažvydas rašė gimtąja žemaičių tarme su aukštaičių tarmės priemaišomis.

Pirmoji lietuvių kalbos gramatika , , GRAMMATICA Litvanica” • Parašyta Danieliaus Kleino. • Išleista 1653 m. Karaliaučiuje. • Parašyta lotyniškai.

Pirmoji mokslinė lietuvių kalbos gramatika , , Litauische Grammatik” • Parašyta kalbininko Augusto Šleicherio. • Išleista 1856 m. Prahoje. • Parašyta vokiškai.

Pirmasis lietuvių kalbos žodynas , , Dictionarium trium linguarum” • Autorius Konstantinas Sirvydas. • Išleistas 1620 m. Vilniuje.

Lotyniški žodžiai išversti į lenkų ir lietuvių kalbas.

Reikšmingiausias, didžiausias ir išsamiausias yra daugiatomis , , Lietuvių kalbos žodynas”. Sumanytojas ir pirmasis leidėjas - kalbininkas Kazimieras Būga. Jo darbą tęsė Juozas Balčikonis ir kiti kalbininkai.

§ Išleista 20 tomų: pirmasis tomas 1924 m. dvidešimtasis tomas 2002 m. § Išleido Lietuvių kalbos institutas.

, , Lietuvių kalbos žodyno” reikšmė: • Tai pats svarbiausias lietuvių leksikografijos darbas (leksikografija – žodynų visuma). • Jis apima ir dabartinės bendrinės kalbos, ir visų tarmių, ir senųjų raštų leksiką. • Žodynas unikalus ir Europoje, ir pasaulyje.

Žymiausias lietuvių kalbininkas, parašęs pirmąją norminę bendrinės kalbos gramatiką, didysis lietuvių bendrinės kalbos ugdytojas , nepailstantis kovotojas su kalbos negerovėmis, didžiausias rašomosios kalbos tobulintojas - Jonas Jablonskis (Petras Kriaušaitis, Rygiškių Jonas) (1860 -1930)

Reikšmingiausias veikalas apie lietuvių kalbą Zigmo Zinkevičiaus , , Lietuvių kalbos istorija” (išleista 1984 – 1994 m. )

Šešiatomė , , Lietuvių kalbos istorija”

Kiti žymūs lietuvių kalbininkai: • Antanas Baranauskas • Pranas Skardžius • Antanas Salys • Kazimieras Jaunius • Antanas ir Jonas Juškos • Jurgis Gerulis

Žymūs nelietuvių kalbininkai, tyrę lietuvių kalbą: • Augustas Šleicheris • Janis Endzelynas • Viljamas Šmolstygas • Christianas Stangas • Vladimiras Toporovas • Janas Otrembskis

Moksliškai lietuvių kalbą tirti iš esmės pradėta nuo XIX a. vidurio. 1995 m. priimtas Lietuvos Respublikos Valstybinės kalbos įstatymas, įstatymas kuriuo skelbiama, kad Lietuvos Respublikos valstybinė kalba yra lietuvių kalba.

Šis įstatymas nustato valstybinės kalbos vartojimą viešajame Lietuvos gyvenime, valstybinės kalbos apsaugą, kontrolę ir atsakomybę už Valstybinės kalbos įstatymo pažeidimus. Valstybinės kalbos globos kryptis ir uždavinius nustato ir kalbos normas aprobuoja Valstybinė lietuvių kalbos komisija. Įstatymas nereglamentuoja Lietuvos gyventojų neoficialaus bendravimo. Asmenys, pažeidę šį įstatymą, atsako įstatymų nustatyta tvarka.

Lietuvių kalba turi dvi pagrindines tarmes - aukštaičių ir žemaičių.

Tarmės skyla į patarmes. Aukštaičiai rytų * vakarų * pietų * * * Žemaičiai šiaurės * vakarų * pietų

Aukštaičių tarmę patogiausia skirstyti į patarmes pagal am, an, em, en ir ą, ę tarimą. Žemaičių tarmę į patarmes patogiausia skirstyti pagal dvibalsių ie ir uo tarimą. Senuosius garsus ir formas geriau išlaikė aukštaičiai. Bendrinė lietuvių kalba susiformavo vakarų aukštaičių patarmės (tiksliau pietinės jos dalies) pagrindu.

Kitų kalbų įtaka lietuvių kalbai Lietuvių kalbą daugiausia veikė ir veikia slavų (lenkų, rusų) ir germanų (vokiečių, anglų) kalbos.

Lietuvių kalbos senoviškumo požymiai • Išlaikytas laisvas žodžių kirčiavimas (kirtis nesusietas su vienu kuriuo skiemeniu). • Archaiškos priegaidės (tvirtapradė ir tvirtagalė). Pvz. : l ngas, laũkas. • Nesuplakti ilgieji ir trumpieji balsiai (tiek grynieji, tiek mišrieji). • Išlikę baltų priebalsiai š, ž, pvz. : šienas, žiedas.

Lietuvių kalbos kilmės teorijos XV - XVI a. garsėjo lietuvių kilmės iš romėnų teorija. Mykolas Lietuvis traktate pateikė net 74 lotyniškus žodžius, skambančius panašiai kaip lietuvių kalboje: ansa - ąsa, dentes - dantys, deus - dievas, rota - ratas, mensis - mėnesis, nasus - nosis, unda - vanduo, ovis - avis, gentes - gentys, noctis - naktis ir pan. Nuo XVIII a. atsiranda vis daugiau balsų, keliančių savaiminę lietuvių kalbos kilmę.

Įdomu • Biblija kalbų įvairovę aiškina Babelio bokšto legenda.

• Žmonija jau prarado 9 tūkst. kalbų. • Kalbos išnyksta greičiau nei retieji gyvūnai ar augalai. • Pirmiausia išnyksta primityvių tautų ir genčių kalbos. • Kalba sėkmingai gyvena ir tobulėja, jei ja kalba 1 mln. žmonių. • Šiuo metu perspektyvą išlikti turi 250 kalbų. • Šiuo metu lietuvių kalbą vartoja apie 2, 7 mln. lietuvių Lietuvoje ir daugiau nei 640 000 užsienyje. • Be to, lietuvių kalbą moka ir gali ją vartoti per 90 % nelietuvių šalies gyventojų.