Populiacijos Sukr biologijos mokytoja Ana Pansevi ana 2inbox

Populiacijos Sukūrė: biologijos mokytoja Ana Pansevič ana 2@inbox. lt

Kas tai yra populiacija?

Populiacija Ø Tos pačios rūšies individų grupė, užimanti tam tikrą teritoriją, galinti laisvai kryžmintis ir atsivesti vaisingų palikuonių, bei atskirta nuo kitų tos pačios rūšies populiacijų, pvz. populiaciją sudaro vieno ežero ešeriai, vieno miško kiškiai itt.

Abiotiniai ekologiniai ryšiai ir organizmų prisitaikymas prie jų Ø Ekologiniai veiksniai – tai aplinkos savybės ir elementai, veikiantys organizmus ir bendrijas. Skirstomi į abiotinius, biotinius ir antropogeninius (žmogaus sukeltus).

Ką reiškia biotiniai veiksniai? Duokite pavyzdžių.

Ką reiškia abiotiniai veiksniai? Duokite pavyzdžių.

Abiotiniai veiksniai Ø Tai negyvosios aplinkos savybės. Tai temperetūra, šviesa, drėgmė, slėgis, vėjas ir kt. Abiotinės aplinkos poveikis populiacijai nepriklauso nuo jos tankio. Organizmai prie šių veiksnių poveikio prisitaikę įvairiai.

Prisitaikymas prie aplinkos temperatūros Ø Pagal kūno temperatūros pastovumą organizmai skirstomi į dvi grupes. Poikiloterminiai – nepalaiko pastovios kūno temperatūros, ji keičiasi priklausomai nuo aplinkos temperatūros. Tai visi augalai, grybai, bestuburiai, žuvys, varliagyviai ir ropliai. Homoterminiai – palaiko pastovią kūno temperatūrą, nors aplinkos temperatūra kinta. Tai paukščiai ir žinduoliai.

Poikiloterminiai organizmai Ø Jie prie temperatūros pokyčių prisitaiko įvairiais būdais. Augalai geba aušintis, siurbdami vandenį šaknimis ir garindami pro lapus. Šalnoms atsparūs augalai rudenį ląstelėse kaupia organines medžiagas, kurios žemina citoplazmos užšalimo temperatūrą. Poikiloterminiai gyvūnai (driežai, gyvatės, musės, drugiai) gali pakelti savo temperatūrą, šildydamiesi saulėje,

Ø kamanės – virpindamos sparnus, nes raumenys dirbdami įšyla. Orui per daug įkaitūs, poikiloterminiai gyvūnai slepiasi pavėsyje, urveliuose.

Kodėl žmogus dreba, kai jam yra šalta?

Homoterminiai organizmai Ø Lengviau palaiko pastovią kūno temperatūrą. Jie prisitaiko trejopai – tai anatominis, biocheminis fiziologinis ir elgsenos prisitaikymas. Anatominis – tai tankus kailis, plunksnų danga, poodinis riebalinis sluoksnis. Jis saugo ir nuo šalčio, ir nuo perkaitimo.

Biocheminis fiziologinis – stiprėjant šalčiui, prasideda drebulys; nevalingai susitraukinėjant raumenims, išsiskiria papildomai šilumos; kai šalta, odos kraujagyslės susitraukia ir atšalusi oda mažiau išspinduliuoja šilumos į aplinką; kai karšta, odos kraujagyslės išsiplečia; per karščius prakaituojama – kartu su garuojančiu prakaitu iš kūno pasišalina šiluma. Ø Elgsenos – šaltu oru gyvūnai slepiasi urvuose, o karštu – pavėsyje; daugelis paukščių rūšių atšalus orams migruoja kur šilčiau; kai kurie gyvūnai ir paukščiai per šalčius spiečiasi į grupes. Ø

Kaip prisitaikoma prie vandens kiekio Ø Kai kurie organizmai dėl vandens stokos išdžiūsta ir pereina į anabiozės būseną. Aplinkoje vėl atsiradus vandens, gyvybinė veikla atsinaujina. Taip per sausras išgyvena bakterijos, samanų sporos, pirmuonių cistos, plikasėklių ir gaubtasėklių sėklos.

Ø Daugumos augalų žiotelės, per kuriuos garuoja vanduo, yra lapų apatinėje pusėje, kur jų nepasiekia tiesioginiai saulės spinduliai. Karštą dieną žiotelės užsiveria.

Ø Sausringų vietų augalai vandens išgarina mažiau, nes jų lapai yra smulkūs, spygliški, kartais apaugę plaukelių danga, paviršiuje yra vaškingos medžiagos sluoksnis.

Ø Kai kurių augalų (kaktusų, agavų, alavijų), augančių sausose vietose, stiebai ar lapai turi specialius audinius, kuriuose kaupia vandens atsargas.

Ø Sausumos gyvūnai taupyti vandenį prisitaikę trejopai – gali būti anatominis, fiziologinis ir elgsenos prisitaikymas. Anatominis – garavimą mažinanti danga. Tai roplių žvynai,

Ø žinduolių ir paukščių suragėjęs epidermis, vabzdžių ir voragyvių kūną dengiantis lipidinis sluoksnis,

Ø sausumos moliuskų kriauklės,

Ø roplių ir paukščių kiaušinių lukštas.

Ø Fiziologinis – įvairių organų sistemų prisitaikymas. Pvz. žmogaus storojoje žarnoje į kraują iš išmatų sugrąžinamas didelis kiekis vandens. Ø Elgsenos – karštu paros metu dykumos gyvūnai slepiasi po akmenimis, urveliuose, kur vėsiau, kad organizmas prarastų kuo mažiau vandens.

Kiek laiko gyvas organizmas gali išgyventi apskritai be vandens?

Kaip prisitaikoma prie šviesos Ø Saulė šviesą sudaro ultravioletiniai (UV), matomieji ir infraraudonieji (šiluminiai) spinduliai.

Kokie spinduliai yra pavojingi gyvybei?

Ø UV spinduliai yra pavojingi. Organizmai įvairiai prisitaikę nuo jų gintis. Sausumos organizmai turi pigmentuotą kūno paviršių ir dalį UV spindulių atspindi.

Ø Pvz. žmogaus odos ląstelės, veikiamos UV spindulių, gamina daugiau pigmento melanino. Ø Daugumos gyvūnų lytinės liaukos yra giliai kūno viduje ir ten jų UV spinduliai nepasiekia. Taip apsaugomos lytinės ląstelės.

Išvardink gyvūnų lytines liaukas.

Ø Regimoji šviesa svarbi fotosintezei. Augalai prisitaikę gauti kuo daugiau šviesos: jie geba lapus pasukti į šviesos šaltinio pusė ir išdėstyti taip, kad šie neužstotų vienas kito (lapų mozaika).

Ø Gyvūnams šviesa svarbi kaip orientacijos priemonė. Jiems išsivystė įvairūs regos organai.

Ø Infraraudonuonius spindulius skleidžia šiltakraujau gyvūnai. Kai kurios gyvatės galvoje turi infroraudoniesiems spinduliams jautrius organus, padedančius aptikti grobį. Kokie gyvūnai priklauso šiltakraujams?

Kokie gyvūnai priklauso šaltakraujams?

Populiacijų gausėjimas Populiacijos dydis – tai individų skaičius populiacijoje. Ø Populiacijos tankis – individų skaičius tam tikrame ploto ar tūrio vienete. Ø Dydį įtakoja individų gimstamumas, mirtingumas, emigracija ir imigracija. Populiacija gausėja, kai gimstamumas būna didesnis už mirtingumą arba kai imigracija būna didesnė už emigraciją. Jei populiacijos individų imigracija ir emigracija apytikriai vienodos, populiacijos augimo greitis priklauso nuo populiacijoje gimusių ir žuvusių individų santykio kitimo. Ø

Nuo ko priklauso populiacijos dydis? Populiacija didėja + Populiacija mažėja mirtingumas gimstamumas POPULIACIJOS DYDIS imigracija emigracija Ø Kaip keisis kiškių skaičius, jei gimstamumas populiacijoje viršija mirtingumą?

Populiacijos augimas idealiomis sąlygomis Ø Idealios sąlygos yra tokios, kai kiekvienam populiacijos individui pakanka erdvės, išteklių (maisto, vandens), niekas netrukdo daugintis, pvz. nesama parazitų ar plėšrūnų. Idealiomis sąlygomis populiacija atskleidžia savo biotinį potencialą. Tai didžiausias jos dauginimosi greitis. Populiacijai, patekusiai į idealias sąlygas, būdingas eksponentinis gausėjimas – su kiekviena karta individų skaičius kiek nors kartų padaugėja. Tokiam gausėjimui būdingos 2 fazės: 1) individų skaičius nedidelis; 2) individų skaičius didėja labai greitai.

Eks pon enti nis gau sėjim as Populiacijos dydis Populiacijos augimas idealiomis sąlygomis zė a f o m i s Del Kartos

Ar eksponentinis gausėjimas gali trukti ilgai? Argumentuokite savo atsakymą.

Kas stabdo populiacijos augimą?

Ø Tačiau gamtoje eksponentinis gausėjimas negali trukti ilgai, nes tam ima priešintis aplinka. Aplinkos pasipriešinimas – tai daugintis trukdančios sąlygos (maisto stygius, atliekų kaupimasis, tarpusavio konkurencija, plėšrūnų ir parazitų poveikis).

Populiacijos augimą stabdantys veiksniai: Maisto trūkumas Plėšrūnai Parazitai ir ligos

Ø Tuo galima įsitikinti, stebint mielių populiacijos augimą. Pvz. moksleiviai 48 val. tyrė mielių populiacijos augimą cukraus tirpale, esant 30°C temperatūrai. Ląstelių skaičių mikroskopo matymo lauke jie fiksavo kas 4 val. ir gautus rezultatus surašė į lentelę: Valandos 0 4 8 12 16 20 24 28 34 36 40 44 48 Ląstelių skaičius 2 5 8 15 29 52 86 116 125 132 134 132 120

Kodėl iki šiol didėjęs mielių ląstelių skaičius po 40 val. pradėjo mažėti?

Ø Individai, norėdami išvengti konkurencijos, užima skirtingas ekologines nišas. Ø Ekologinė niša – tai rūšies buveinė (gyvenamoji vieta) bei vieta, kurią ji užima mitybos tinkle (ką individas valgo ir kas jį valgo).

Papasakok apie pelėno ekologinę nišą.

Pasikartokime: 1. 2. 3. 4. 5. 6. 7. 8. 9. 10. Ką aprašo ekologijos mokslas? Apibūdink individą, populiaciją, bendriją ir ekosistemą? Nurodyk ryšius tarp gamintojų, vartotojų ir skaidytojų. Paaiškink, kaip pasiskirsto energija lapės organizme jai suėdus kiškį. Paaiškink, ką nurodo ekologinė piramidė. Paaiškink, kuo skiriasi buveinė nuo ekologinės nišos. Nuo ko priklauso populiacijos dydis? Išvardink populiacijos augimą stabdančius veiksnius. Paaiškink, kas yra konkurencija tarp organizmų. Paaiškink, kodėl rūšys užima skirtingas ekologines nišas.