KERPES SUDARO DUMBLIAI IR GRYBAI 8 KLASEI Jonavos

KERPES SUDARO DUMBLIAI IR GRYBAI 8 KLASEI Jonavos “Neries” pagrindinės mokyklos biologijos mokyt. metodininkė R. Žižienė

Bendrųjų programų išsilavinimo standartai 1. 2. Pritaiko matematikos pamokose įgytas žinias gautiems rezultatams apdoroti, dydžių vidutinei vertei nustatyti. 2. 2. 9. Paveiksluose ir/ar gamtoje atpažįsta labiausiai paplitusius šių grupių atstovus: bakterijas, virusus, grybus, dumblius, pirmuonis. Nurodo jų reikšmę gamtai ir žmogui. 2. 3. 5. Nurodo kaip naudojant bioindikatorius galima įvertinti aplinkos (oro, vandens ar dirvos) būklę.

Uždaviniai: naudojantis paveikslu, kerpių pavyzdžiais, IKT, išsiaiškina kerpių sandarą; išmoksta gamtoje atpažinti kerpes ( kerpes bioindikatorius), išsiaiškina kerpių reikšmę žmogui ir gamtai.

Val sk. Tema Sąvokos Praktinė veikla Pasiekimai 1 Kerpes sudaro dumbliai ir grybai. gniužulas, bioindikatorius Paveikslo “Kerpių sandara nagrinėjimas”; Praktikos darbas: Kerpės bioindikatoriai; Pratybų užduotys psl. 11 1. 2. 2. 2. 9. 2. 3. 5.

KAS YRA KERPĖ ?

KERPĖ – tai bespalvių grybo hifų ir tarp jų įsiterpusių žaliadumblių arba melsvabakterių – ląstelių junginys, sudarantis bestiebį, belapį ir bešaknį g n i u ž u l ą.

Kerpių gniužulas būna įvairių formų (kauburėlių, grūdelių, gūbrelių, žievelės, lakštelių, taurelių, nedidukų krūmelių ir t. t. ) ir spalvų ( rožinių, juodų, geltonų, raudonų, rudų, pilkų ir t. t. ).

KERPIŲ GRUPĖS PAGAL GNIUŽULO FORMĄ Eil Nr Kerpių grupė Svarbiausi požymiai Būdingiausi atstovai 1 Žiauberiškos Gniužulas -grūdelių, Lekanora plutelės, miltelių formos, kerpės sunku atskirti nuo substrato. 2 Krūmiškos kerpės Gniužulas- krūmelio Kedenė, pavidalo, augančio ant Sodinė briedragė, medžio šakų, žemės. Tai Elninė šiurė, stambios kerpės. Islandinė kerpena, Uosinė ramalina 3 Lapiškos kerpės Gniužulas- plokščio lakšto ar plokštelės pavidalo. Putlusis plynkežis, Sieninė geltonkerpė

KERPĖS

ELNINĖ ŠIURĖCladonia rangiferina (L. ) • Gniužulas krūmiškas. • Rūšis paplitusi pietryčių Lietuvos pušynuose, aukštapelkėse.

ISLANDINĖ KERPENACetraria islandica (L) • Gniužulas krūmiškas. • Auga ant lapuočių – uosių, klevų ir kitų medžių kamienų tiek miškuose, tiek soduose, pakelėse.

BARZDOTOJI KEDENĖUsnea dasypoda (Arch. ) Rohl. ) • Gniužulas krūmiškas, išleidžia 30 cm ilgio “barzdą”. • Auga ant lapuočių bei spygliuočių medžių.

UOSINĖ RAMALINARamalina fraxinea (L) • Gniužulas krūmiškas, 40 -150 mm ilgio, skiaučių plotis iki 10 -20 mm. • Auga ant lapuočių medžių kamienų (miške, sode, pakelėse).

SODINĖ BRIEDRAGĖEvernia prunastri (L) • Gniužulas lapiškai krūmiškas, iki 100 mm ilgio, primenantis tauriojo elnio ragus • Dažniausiai auga ant lapuočių medžių kamienų ir šakų.

SIENINĖ GELTONKERPĖ – Xanthoria parietina (L. ) • Gniužulas lapiškas. • Auga ant medžių žievės, senų medinių ir mūrinių tvorų, stogų, akmenų ir net ant rūdijančios geležies.

PUTLUSIS PLYNKEŽISHypogimnia physodes (L. ) Nyl. • Gniužulas lapiškas. • Auga ant kamienų bei šakų. Neretai apauga visas šakas.

MŪRINĖ LEKANORAPlacolecanora muralis (Schreb. ) • Gniužulas beveik apskritas, dažnai storokas. • Auga ant akmenų, mūro sienų.

KERPĖS SANDARA Grybas, žaliadumblis ir melsvabakterė kerpėje sudaro simbiozę. (Simbiozė – įvairios skirtingų rūšių organizmų sugyvenimo formos). Žaliadumbliai ir melsvabakterės vykdo fotosintezę, gamina organines medžiagas grybai jas naudoja. Grybai ima iš aplinkos vandenį su neorganinėmis medžiagomis ir jį duoda žaliadumbliams ir melsvabakterėms.

KERPIŲ NAUDA Kerpės - maistas gyvūnams ; žmonėms – maistas ir vaistas. Kerpės- būstas bestuburiams. Dirvožemio kerpės sutvirtina smėlį, apsaugo dirvą nuo erozijos, reguliuoja drėgmės režimą kerpiniuose miškuose. Kerpės biologiniai oro indikatoriai.

KERPĖS - BIOLOGINIAI INDIKATORIAI Kerpės jautriai reaguoja į oro pasikeitimus. Nuo užteršimo pirmiausia nyksta krūmiškosios kerpės, vėliau lapiškosios ir žiauberiškosios.

Kerpės gaudamos maistą su lietumi ir tiesiog iš oro, surenka nuodingąsias medžiagas. Pavojingiausi kerpėms junginiaisieros dioksidas ir azoto dioksidas. Jie ištirpsta ore esančiuose vandens garuose ir virsta rūgštimis.

Oro kokybės rodikliai Eil. Kerpių rūšys Nr. Rūšių atsparumas sieros dioksidui (konc. mg/m) Išvados 1 Iki 40 mg/m Oras beveik neužterštas 2 3 Uosinė ramalina, sodinė briedragė Iki 50 mg/m Putlusis plynkežis, sieninė geltonkerpė Iki 70 mg/m Iki 100 mg/m Oras užterštas vidutiniškai Lekanora, žaliadumbliai Iki 150 mg/m > 150 mg/m Oras labai užterštas

PRAKTIKOS DARBAS TEMA: Kerpės bioindikatoriai UŽDAVINIAI: naudojantis kerpių preaparatais , lentele, mokiniai gebės nustatyti mokyklos oro užterštumo zonas prie mokyklos. HIPOTEZĖ: Oras prie mokyklos yra vidutiniškai užterštas. PRIEMONĖS: skalpelis, lėkštelė (dėžutė), lupa, liniuotė.

DARBO EIGA: - sudaryti tyrimo grupes (4 grupės); - pasirinkti nurodytoje vietoje medžius (po 4 kiekvienai grupei) ; - išnagrinėti 1 -1, 5 m aukštyje augančias kerpes: nustatyti kerpių rūšis; - gautus duomenis įrašyti į lentelę.

REZULTATŲ LENTELĖ Grup Tyrimo vieta ės Nr. 1 Prie Neries upės 2 Prie automobilių stovėjimo aikštelės 3 Mokyklos kieme 4 Prie gatvės Nustatytos kerpių rūšys Oro užterštumas

1. Pasitikrink, ar žinai?

1.

2.

3.

4.

5.

6.

7.

8.

ATSAKYMAI 1. 2. 3. 4. 5. 6. 7. 8. Elninė šiurė. Islandinė kerpena. Sodinė briedragė. Putlusis plynkežis. Sieninė geltonkerpė. Mūrinė lekanora. Uosinė ramalina. Barzduotoji kedenė

2. Kerpės gniužulą sudaro: a). . . . b). . . . c). . . .

ATSAKYMAS Kerpės gniužulą sudaro : a) grybo gifai, b) žaliadumbliai; c) melsvabakterės.

3. Užpildyk lentelę Eil. Nr. Kerpių rūšys Oro kokybė 1 Oras labai užterštas 2 Oras vidutiniškai užterštas 3 Oras beveik neužterštas

LITERATŪRA 1. A. Minkevičius, T. Rudzinskaitė, V. Galinis, Vadovas Lietuvos kerpėms pažinti, V. , “Mokslas”, 1983. 2. Gedminas Isokas, Enciklopedinė Miško knyga, V. “Mintis”, 2001. 3. Kęstutis Kazimieras Vilkonis, Lietuvos žaliasis rūbas. Atlasas, K. , Lututė, 2001.

4. Pranas Sasnauskas, Valdas Sasnauskas, Mažasis botanikos atlasas. Kaunas, “Šviesa”, 1997. 5. Lietuvos respublikos kultūros ir švietimo ministerija, Aplinkotyra, Mokomoji knyga jaunimui, V. , Leidybos centras, 1994. 6. Jolanta Martinionienė, Ekologijos užduotys, Metodinė medžiaga, K. , ”Šviesa”, 1999.

7. Petras Kazickas, Leonora Žilėnienė, Biologija, Vadovėlis 8 klasė, V. , Briedis, 2000. 8. www. google. lt