Klaipdos Aukuro gimnazija Paruo Greta Krisikaityt Ia klas

Klaipėdos “Aukuro” gimnazija Paruošė : Greta Krisikaitytė Ia klasė Mokytoja: Savickienė Ramutė 2017

KIAUŠINIS MITOLOGIJOJE, TAUTOSAKOJE IR FIZIKOJE : Galimas daiktas, kad viena iš seniausių lietuvių versijų apie pasaulio atsiradimą yra sakmė kurioje sakoma, kad Mėnulyje ant akmens tupėjusi milžiniška antis. Ji buvo padėjusi kiaušinį ir ruošėsi perėti. Bet, įsinorėjusi lesti, nuskridusi ieškoti maisto. Tuo tarpu užėjęs lietus, sudrėkinęs lizdą, jame pasidariusi skylė, pro kurią kiaušinis iškritęs. Bekrisdamas atsimušęs i debesis ir perskilęs į tris dalis. Iš trynio atsiradusi Žemė ir Saulė, iš baltymo-vandenys, iš kiauto dangus su žvaigždėmis.

atlikti kiaušinio fizikinių dydžių (masės, tūrio, tankio, tamprumo jėgos) matavimus, skaičiavimus. Nustatyti , , gulinčio“ ir , , stovinčio“ kiaušinio atsparumą gniuždymui. Priklausomybė nuo temperatūros. Pastovios pusiausvyros tyrimas. kūno svorio nustatymas gėlame ir sūriame vandenyje. Inertiškumo tyrimas.

Išmatuoti įvairių kiaušinių masę ir tūrį, naudojant svarstykles ir matavimo cilindrą. Virto ir nevirto kiaušinio sukimosi plokščiojoje padėtyje stebėjimas. Kiaušinio atsparumo tyrimas. Susipažinti su kiaušinių sandara. Kiaušinio magiškų savybių stebėjimas.

Darbe bus naudojamas aprašomasis, tiriamasis, lyginamasis ir testavimo metodai.

Paukščio kiaušinio sandara: 1. Kevalas, 2. Išorinė pokevalinė plėvelė, 3. Vidinė pokevalinė plėvelė, 4. Vytulas, 5. Skystas baltymas, 6. Tirštas baltymas, 7. Trynio dangalas, 8. Trynys, 9. Gemalinis diskas, 10. Trynys su koncentriškai išsidėsčiusiu geltonuoju sluoksniu, 11. Trynys su koncentriškai išsidėsčiusiu baltuoju sluoksniu , 12. Trynio plėvė, 13. Vytulas, 14. Oro kamera, 15. Lukšto plėvelė

Kiaušiniai būna nuo rutulio iki ištemptos elipsės formos. Santykis tarp ilgio ir pločio sudaro nuo 1, 13 iki 1, 67. Kiaušinių spalva nevienoda: nuo baltos iki tamsiai rudos.

1 2 3 4 5 6 7 46 g 81 g 44 g 39 g 59 g 60 g 37 g

1 2 3 4 5 40 cm 3 72 cm 3 36 cm 3 32 cm 3 44 cm 3 6 7 44 cm 3 28 cm 3

1 2 3 4 5 6 7 1, 15 g/cm 3 1, 125 g/cm 3 1, 22 g/cm 3 1, 34 g/cm 3 1, 36 g/cm 3 1, 32 g/cm 3

Kaip įrodyti, kad vandens tankis priklauso nuo temperatūros? Paimkite kiaušinį ir smailiajame jo gale pradurkite skylutę. Pro ją išleiskite baltymą ir trynį. Tada skylutę užklijuokite vašku arba plastilinu. Prie vaško ant siūlelio ar vielutės pritvirtinkite krovinį. Šį prietaisą įleiskite į aukštą stiklainį su kambario temperatūros vandeniu. Krovinį reikia parinkti tokį, kad lukštas būtų beveik stiklainio dugne. Jeigu išnešite kiaušinį į šaltį, pamatysite, kad po kurio laiko, vandeniui atvėsus, „prietaisas“ iškils, tačiau neilgam. Kai lukštas atsidurs pradinėje padėtyje, stiklainį įneškite į kambarį. Lukštas vėl judės tuo pačiu keliu – pakils į viršų, paskui nusileis. Kodėl taip yra? Mįslė aiškinama paprastai. Vandens tankis yra didžiausias kai temperatūra +4 �C. Vandens tankiui padidėjus lukštas iškyla. Toliau krintant temperatūrai (mažiau +4 �C), vandens tankis mažėja ir lukštas vėl nusileidžia. Vos tik įnešite stiklainį į šiltą kambarį, temperatūra pakils iki +4 �C, todėl lukštas vėl iškils į paviršių. Toliau didėjant temperatūrai, vandens tankis vėl mažės ir lukštas pradės grimzti. Atliekant bandymą, įdomu matuoti vandens temperatūrą, kai lukštas yra įvairiose padėtyse, ir žymėti stebėjimo rezultatus.

Nevirto kiaušinio lukšte pradurkite plona yla dvi mažas skylutes, pro kurias išleiskite baltymą ir trynį. Kai lukšto vidus išdžius, į jį įberkite truputį smulkaus smėlio, o po to skylutes užklijuokite važku arba laku. Užklijuotas vietas nudažykite baltais dažais. Parodykite mokiniams, kad kiaušinis bet kokioje padėtyje išlaiko pastovią pusiausvyrą. Paaiškinkite tokio kiaušnio įrengimo „paslaptį“. Kiaušinis visada yra pastovioje pusiausvyroje, nes smėlis byra žemyn, todėl kiaušinio svorio centras užima pačią žemiausią galimą padėtį.

Nevirto kiaušinio lukšte pradurkite plona yla dvi mažas skylutes, pro kurias išleiskite baltymą ir trynį. Vieną skylutę užlipdykite vašku, o kitą uždenkite į vidų įkištos mažos vinelės galvute. Vinelės galvutę irgi užliekite vašku. Kad vaškas būtų nepastebimas, lukštą nudažykite. Po to pademonstruokite, kad magnetas traukia lukštą.

Nevirto kiaušinio lukšte pradurkite plona yla dvi mažas skylutes tai, kad viename gale skylutė būtų kairėje, kitame – dešinėje. Pro kurias išleiskite baltymą ir trynį. Išplaukite kiaušinį, trečdalį jo pripilkite švaraus vandens ir apjuoskite plona viela. Prie vielos pririškite siūlą ir pakabinkite kiaušinį virš žvakės. Po kiek laiko pro skylutes pradės veržtis garai, o kiaušinis ims suktis. Kodėl kiaušinis sukasi? Garai verždamiesi iš smailiojo kiaušinio galo į mus, stumia šį kiaušinio galą nuo mūsų. Išeinantys pro skylutę kiaušinio storgalyje garai nukreipti nuo mūsų, ir šis galas stumiamas į mus. Kiaušinis sukasi panašiai kaip Herono rutulys.

Pastatykite du porcelianinius indelius kiaušiniams įdėti vieną už kito. Į priekinį įdėkite vištos kiaušinį. Iš viršaus stipriai pūstelėkite į priekinio indelio kraštą. Kiaušinis staiga pakils, apsivers ir įkris į tuščią indelį. Kadangi kiaušinio lukštas grublėtas, jis niekada kaip reikiant nepriglunda prie indelio sienelių. Į tuštumą, esančią po kiaušiniu, per tarpą patenka oras. Čia jisai suslegiamas. Jeigu tokia oro pagalvėlė pakankamai tampri, ji pakelia kiaušinį.

Pripilkite pusę indo vandens ir ištirpinkite jame daug druskos. Labai atsargiai, kad abu skysčiai nesusimaišytų, šaukšteliu įpilkite tiek pat gėlo vandens. Įdėjus į indą kiaušinį, jis kybos lyg užburtas indo viduryje. Kiaušinis sunkesnis už gėlą, bet lengvesnis už sūrų vandenį, todėl jis grimsta iki indo vidurio ir plaukioja virš sūraus vandens (vietoje kiaušinio galima imti žalią bulvę).

Ant stiklinės su vandeniu uždėkite lentutę. Tiksliai ties stiklinės viduriu pastatykite ant jos degtukų dėžutę be stalčiuko ir įstatykite į ją žalią kiaušinį. Ar galite į stiklinę su vandeniu įmesti kiaušinį jo nepalietę? Staigiai truktelėkite lentutę į šoną. Kiaušinis sveikas įkris į vandenį. Kiaušinio inercija dėl jo svorio yra tokia didelė, kad greitas lentutės judesys jo neišjudins. Lengva dėžutė nulekia į šalį, nes jos inertiškumas mažas.

Atskirti žalią kiaušinį nuo virto jo nenulupus labai paprasta. Padėkite kiaušinius ant lėkštutės ir įsukite juos. Kietai išvirtas kiaušinis suksis greitai, o žalias lėtai. Kadangi kietai virto kiaušinio svorio centras yra bukajame gale, jis sukasi netgi kaip vilkutis. Skystis esantis žaliame kiaušinyje trukdo jam suktis. Kadangi trynys yra sunkesnis už baltymą, jis dėl išcentrinės jėgos išsijudina iš centro ir stabdo sukimąsi. Jei besisukantį kiaušinį sulaikysi ir tuojau pat vėl paleisi, jis dar trumpai suksis toliau. Taip yra dėl skysčio inercijos: net kiaušinį sustabdžius, skystis stengiasi ir toliau judėti.

1. Du kartus gimsta, vieną kartą miršta. 2. Be rankų, be kirvio namus pastato. 3. Šiaudų dirva, akmenais sėta, – gyvi dygsta. 4. Ylasnukė ir menturkojė šimtą rūbų turi. 5. Eina ponia per dvarą su šimtu suknelių. Papūtė vėjelis – grynas kūnelis. 6. Du kartus gimęs atbulas akėja. 7. Ateina ubagas ant dviejų kriukių, su mėsos burna, su kaulo barzda. 8. Kaulo burna mėsos barzda, du kartus gimsta, vieną kartą miršta ir velnio nebijo. 9. Aš pažįstu tokį poną, kuris turi tūkstantį žiponų. 10. Nei žemdirbys, nei kalvis, nei dailidė, o pirmas sodžiuje darbininkas. 11. Gaspadorius gieda be knygos. 12. Dėl ko gaidys gieda užsimerkęs? 13. Šviesi gryčia be langų, be durų. 14. Apskrita bačkelė be jokio lankelio. 15. Kunigo marškiniai be siūlės. 16. Mažoj bačkelėj dvejopas alus. 17. Atsirita bertainis be šulų, be lankų, o dvejopas alus viduj. 18. Pramuši ledą – rasi sidabrą, pramuši sidabrą – rasi auksą.

Pirmiau atsirado kiaušinis, bet jį padėjo ne višta, iš jo išsirito višta ir padėjo jau tikros vištos kiaušinį. Kiaušinio svoris, priklauso nuo paukščio rūšies, veislės, amžiaus, laikimo ir lesinimo sąlygų, sviruoja šiose ribose: vištų nuo 4075 g, ančių nuo 75 -100 g. Tūris anties kiaušinio buvo didžiausias 72 cm 3. O vištų apytiksliai 44 cm 3

Vidutinis kiaušinių tankis 1, 25 g/cm 3 Didelės koncentracijos tirpale vištos kiaušinis plūduriavo. Kietai išvirtas kiaušinis sukasi kaip viena ištisinė medžiaga, o nevirtame kiaušinyje skystas jo turinys, neiškarto gavęs sukamąjį judėjimą, savo inercija sulaiko kietosios plėvės judėjimą, jis veikia kaip stabdys.

Virtas kiaušinis sukosi pats iš inercijos, o nevirto skystas jo turinys sulaiko jo judėjimą. Dabar suprantame, kodėl perekšlei netenka bijoti sutraiškyti kiaušinių kiautus savo kūno svoriu.