Sukr biologijos mokytoja Ana Pansevi ana 2inbox lt

Sukūrė: biologijos mokytoja Ana Pansevič ana 2@inbox. lt Audiniai, organų sistemos, kūno dalys

Pamokos uždaviniai: Ø Apibūdinti audinį, organą, organų sistemą; Ø Skirti organizmo audinių grupes, rūšis ir nurodyti jų vietą organizme; Ø Išvardinti kūno dalis ir ermes; Ø Paaiškinti išorinių ir vidaus sekrecijos liaukų sandaros skirtumus.

Užduotis: Ø Klausydami dėstomos medžiagos, atlikite savo pratybų sąsiuviniuose 1 -6 užduotis 21 -22 psl.

Audiniai Ø Audinys – tai ląstelių ir tarpląstelinių medžiagų visuma, kuriai būdinga bendra kilmė, sandara ir paskirtis. Ø Žmogaus organizmo audiniai yra skirstomi į 4 grupes: Ø Dengiamasis arba epitelinis Ø Jungiamasis Ø Raumeninis Ø Nervinis.

Dengiamasis audinys (epitelinis) Ø Epitelinis audinys skirstomas į vienasluoksnį, daugiasluoksnį, virpamąjį ir liaukinį audinį. Jų ląstelės yra glaudžiai viena prie kitos prigludusios. Tarpusavyje susijungia tarpląstelinėmis jungtimis, sudarydamos storesnę ar plonesnę dangą. Epitelinis audinys dengia kūno paviršių, serozines ertmes (pilvaplėvę, širdiplėvę), visus tuščiavidurius organus (skrandį, žarnas, šlapimo pūslę) – čia juos dengia paviršinis epitelis. Jis skiria organizmo vidinę terpę nuo aplinkos, atlieka įsiurbimo (rezorbcijos) ir išskyrimo (ekskrecijos) funkcijas. Paviršinis epitelis atlieka apsauginę funkciją – saugo poepitelinį jungiamąjį audinį nuo mechaninių, cheminių, pažeidimų, mikrobų ir parazitų, skysčio netekimo.

Vienasluoksnis epitelis Vidaus sekrecijos Daugiasluoksnis epitelis Virpamasis epitelis Išorinės sekrecijos Liaukinis epitelis

Jungiamasis audinys Ø Jungiamasis audinys – audinių grupė, padedanti palaikyti organizmo homeostazę (vidinės terpės pastovumą). Susideda iš ląstelių (dažniausiai esančių tsli viena nuo kitos) ir tarpląstelinės medžiagos. Atlieka 4 pagrindines funkcijas organizme: atraminę, apsauginę, medžiagų apykaitos ir regeneracijos. Jam priklauso kraujas, riebalinis, kremzlinis, kaulinis ir purusis audiniai.

Purusis audinys Kaulinis audinys Riebalinis audinys Kraujas

Raumeninis audinys Atlieka judėjimo funkciją, nes sudaryti iš ypatingų ląstelių miocitų, kurie gali susitraukti. Raumeninis audinys yra skirstomas į 3 rūšis: Ø Griaučių skersaruožiai raumenys sudaryti iš ilgų, ruožuotų (dėl aktino ir miozino siūlų), daugiabranduolių, cilindro formos ląstelių. Jos susitraukinėja valingai, todėl galime koordinuoti savo judesius. Ø Lygieji raumenys sudaro skrandžio sienelę, stemplę ir daugelį kitų vidaus organų, kurie geba lėtai išsitempi ir susitraukti. Ląstelės neruožuotos, verpstės formos, vienabranduolės. Susitraukinėja nevalingai, todėl negalime sąmoningai priversti savo vidaus organus atlikti kokį nors veiksmą, taip pat praktiškai negalime pasipriešinti, kai prasideda vėmimo procesas. Ø Širdies skersaruožis raumuo turi tiek lygiųjų, tiek griaučių skersaruožių raumenų savybes, bet tai nėra skirtingų ląstelių mišinys. Jis sudarytas iš ruožuotų, vienabranduolių ląstelių, kurios šakojasi, jungiasi viena su kita įterptinėmis plokštelėmis, ir taip sudaro tvirtą vientisą raumens masę - miokardą. Jis susitraukinėja nevalingai. Ø

Griaučių skersaruožis raumuo Lygusis raumuo Širdies skersaruožis raumuo

Nervinis audinys Tai audinys, sudarantis nervų sistemą. Susideda iš nervinių ląstelių (neuronų) ir neuroglijos. Neuronas yra struktūrinis ir funkcinis nervinio audinio vienetas. Jis susideda iš kūno ir ataugų. Ataugos yra dviejų rūšių: viena ilga – aksonas ir daug trumpesnių ataugų – dendritų. Neuronai priima aplinkos signalus, perduoda juos kitiems neuronas bei perduoda raumenų ir kitokioms ląstelėms signalus veikti. Ø Neurono veiklą lydi elektriniai reiškiniai: ramybės būsenoje jis aplinkos atžvilgiu įelektrintas neigiamai, sužadinus šis neigiamas krūvis trumpam išnyksta. Todėl smegenų darbą galima tirti įvairiais elektriniais prietaisais. Neuronus supančios neuroglijos ląstelės (gliocitai) irgi gali daryti įtaką signalų perdavimui, tačiau pagrindinės jų funkcijos yra trofinė (maitinti neuronus), ir atraminė bei apsauginė (apsaugoti juos nuo smūgių bei sukrėtimų). Neuroglijos ląstelės gali vykdyti fagozitozę. Ø

Nervinis audinys Neuronas

Pasikartokime: 1. 2. 3. 4. 5. 6. 7. 8. 9. 10. Ką vadiname audiniu? Kokius žinai žmogaus organizmo audinius? Kokios yra svarbiausios dengiamojo audinio funkcijos? Kokie yra dengiamojo audinio tipai? Kuriame iš dengiamojo audinio tipų būna daug mikroskopinių plaukelių? Kokiai audinių grupei priklauso kraujas? Kurie audiniai sudaro kūno atramą? Į kokius audinių tipus skirstomas raumeninis audinys? Iš ko susideda raumeninis audinys? Kuo skiriasi įvairių grupių audinių ląstelės?

Audiniai sudaro organus Epitelinis audinys sudaro odą Iš lygiojo raumeninio audinio sudaryta skrandžio sienelė

Iš nervinio audinio yra sudarytos smegenys Ø Neuronai sudaro nervinį audinį

LĄSTELĖ → AUDINYS → ORGANAS → ORGANŲ SISTEMA → ORGANIZMAS

Organai Ø Tam tikros sandaros ir formos kūno dalys, užimančios tam tikrą vietą organizme ir atliekančios įvairias funkcijas. Ø Dalis organų turi savo ertmes.

Organai guli kūno ertmėse Ø Išvardink pilvo ertmėje esančius organus.

Ø Išvardink krūtinės ertmėje esančius organus.

Ø Išvardink kaukolės ertmėje esančius organus.

Liaukos Ø Tai organai, gaminantys organizmui reikalingas medžiagas ir neturintys ertmių. Liaukos gali būti išorinės sekrecijos (egzokrininės), kurios turi ištekamuosius latakus ir vidinės sekrecijos (endokrininės), kurios neturi ištekamųjų latakų ir savo pagamintas medžiagas – hormonus, išskiria tiesiog į kraują.

Išorinės sekrecijos liaukos Seilių liaukos

Vidaus sekrecijos liaukos Skydliaukė Antinksčiai

Mišrios sekrecijos liaukos Ø Kasa

Organų sistema Ø Tai grupė panašios sandaros organų, atliekančių bendrą funkciją. ØĮvardink žemiau pateiktas žmogaus organų sistemas:

Pasikartokime: 1. 2. 3. 4. 5. 6. Ką vadiname organu? Kas sudaro organus? Kuo liaukos skiriasi nuo kitų organų? Kaip yra vadinamos liaukos turinčios ištekamuosius latakus? Kaip yra vadinamos liaukos neturinčios ištekamųjų latakų? Ką sudaro visos organų sistemos?

Kūno dalys Ø Pagrindinės kūno dalys tai: galūnės. galva, liemuo ir

Pagalvokite, kokias smulkesnes dalis gali būti skirstomos pagrindinės kūno dalys: Ø Galva? . . Ø Liemuo? . . Ø Ranka? . . Ø Koja? . .

Namų darbai: ØVadovėlyje 40 -44 psl. perskaityti. ØPratybų sąsiuvinyje užduotis. 23 -26 psl. atlikti