KRAUJO SANDARA IR APYTAKA ORGANIZME Sukr biologijos mokytoja

KRAUJO SANDARA IR APYTAKA ORGANIZME Sukūrė: biologijos mokytoja Ana Pansevič ana 2@inbox. lt

KRAUJAS • KRAUJO PLAZMA • KRAUJO LĄSTELĖS Ø VANDUO Ø ORGANINĖS MEDŽIAGOS Ø NEORGANINĖS MEDŽIAGOS Ø LEUKOCITAI Ø ERITROCITAI Ø KRAUJO PLOKŠTELĖS

ERITROCITAI Eritrocitai – tai raudonosios kraujo ląstelės. Jos apvalios, suplotos, disko formos, neturinčios branduolio ląstelės. Šių ląstelių didžiają dalį užima baltymas hemoglobinas. Jis nulemia kraujo spalvą ir dalyvauja deguonies pernešime. Deguonis susijungia su eritrocituose esančiu hemoglobinu ir šios dujos kartu su kraujo srove išnešiojamos po organizmą. Eritrocitai gyvena tik apie 4 mėnesius. Kraują nuolat papildo nauji eritrocitai, susidarantys raudonuosiuose kaulų čiulpuose.

LEUKOCITAI Leukocitai – tai baltosios kraujo ląstelės. Jos yra netaisyklingos formos, turinčios branduolį ląstelės. Leukocitai naikina ligų sukėlėjus juos tiesiog prarydami. Jie ryja (fagocituoja) panašiai kaip amebos. Leukocitų pagrindinė funkcija saugoti organizmą nuo ligų sukėlėjų (mikroorganizmų, svetimų baltymų, svetimkūnių), patenkančių į organizmą. Leukocitai gyvena nuo kelių parų iki kelių dešimtmečių.

KRAUJO PLOKŠTELĖS Kraujo plokštelės – tai bebranduolės ląstelės. Jų forma neapibrėžta. Jos labai svarbios tuomet, kai kraujuoja žaisdos, nes padeda susidaryti krešuliui, taip apsaugo žmogų nuo nukraujavimo. Ištekėjęs iš kraujagyslės kraujas sukreša per 3 -8 minutes. Kraujo plokštelės neilgaamžės – jos gyvena 5 -7 dienas, vėliau jas keičia naujos kraujo plokštelės, kurios susidaro raudonuosiuose kaulų čiulpuose.

KRAUJO KREŠĖJIMAS Kraujo plokštelės išskiria fermentus, kurie plazmoje esantį baltymą fibrinogeną paverčia netirpiu fibrinu, susidaro fibrino siūlai, kurie sulaiko kraujo ląsteles ir taip susidaro krešulys.

KUO TEKA KRAUJAS? Kraujas teka kraujagyslėmis, kurios pagal dydį, sienelių storį, bei jomis tekantį kraują yra skirstomos: arterijos, venos, kapiliarai.

KRAUJAGYSLĖS • ARTERIJOS – tai stiprios, storomis sienelėmis, sudarytomis net iš trijų sluoksnių, kraujagyslės. Jomis kraujas teka iš širdies į organus. Tolstant nuo širdies arterijos siaurėja, plonėja ir virsta visiškai plonomis kraujagyslėmis, kurių sienelės sudarytos tik iš vieno ląstelių sluoksnio. Taip arterijos pereina į kapiliarus. Arterijomis teka arterinis deguonies prisotintas kraujas. • VENOS – tai kraujagyslės, kuriomis kraujas grįžta į širdį. Jos susiformuoja kai kapiliarai, praėję pro audinius, jungiasi vienas su kitu ir kraujagyslės vėl storėja. Venų sienelės yra daug plonesnės už arterijų. Venomis teka veninis, anglies dvideginio prisotintas kraujas. • KAPILIARAI – tai pačios ploniausios, sudarytos tik iš vieno ląstelių sluoksnio, ir pačios siauriausios kraujagyslės. Kapiliarų skersmuo toks mažas, kad eritrocitai jais vos pralenda. Kapiliarai maždaug 15 kartų plonesni už žmogaus plauką. Kapiliarai pasiekia visus organizmo audinius, pro jų sieneles vyksta maisto medžiagų mainai tarp kraujo ir audinių.

ŠIRDIES SANDARA

KRAUJO APYTAKOS RATAI Kraujas organizme teka ratais. Kai susitraukia abiejų širdies skilvelių raumenys, kraujas išstumiamas į arterijas. Kraujas išstumtas iš dešiniojo skilvelio patenka į plaučių kamieną, kuris šakojasi į 2 plaučių arterijas, kuriomis veninis kraujas teka į plaučius. Plaučiuose šios arterijos išsišakoja į smulkesnes šakas ir kapiliarus. Kapiliaruose vyksta dujų apykaita ir veninis kraujas tampa arteriniu. Šis kraujas plaučių venomis grįžta į kairyjį prieširdį. Kraujo kelias iš dešinio skilvelio į kairįjį prieširdį vadinamas mažuoju kraujo apytakos ratu. Iš kairiojo skilvelio išstumtas kraujas keliauja po visą organizmą ir grįžta į dešinįjį prieširdį. Šis kelias vadinamas didžiuoju kraujo apytakos ratu.