mogaus virkinimo sistema Sukr biologijos mokytoja Ana Pansevi

Žmogaus virškinimo sistema Sukūrė: biologijos mokytoja Ana Pansevič ana 2@inbox. lt

Virškinimas • Virškinimas – procesas, kurio metu maistas yra paverčiamas mažesnėmis vandenyje tirpiomis medžiagomis, kurias organizmas ar ląstelė gali panaudoti tolesnei molekulių sintezei kaip žaliavą ar kaip energijos šaltinį.

Virškinimo procesai (1): • Maisto objektų smulkinimas. Susmulkintas maistas lengviau ryjamas ir sparčiau virškinamas: • kramtymas - mechaninis maisto smulkinimas. • emulsinimas (emulgavimas) - maisto riebalų lašeliai susmulkinami ir paverčiami emulsija virškinamo maisto tyrėje. Pas žmogų emulsinimą užtikrina su tulžimi į dvylikapirštę žarną išskiriamos tulžies rūgštys. Emulsijos smulkūs lašeliai turi žymiai didesnį paviršių, negu tie patys neemulsuoti riebalai.

Virškinimo procesai (2): • Stūmimas - peristaltiškai susitraukiant virškinimo trakto (stemplės, skrandžio, žarnų) sienelėms ryjamas maistas, maisto tyrelė stumiama toliau, šalinamos išmatos. • stūmimas priešinga kryptimi (antiperistaltika) peristaltinėms sienelių raumenų susitraukimo bangoms slenkant priešinga kryptimi tyrė sulaikoma tiesiojoje žarnoje, kad iš jos būtų įsiurbiami vanduo, jonai, vitaminai. Antiperistaltiniai susitraukimai vyksta ir vemiant.

Virškinimo procesai (3): • Makromolekulių ir kitų stambių molekulių skaidymas į smulkias. • Rūgštingumo keitimas - virškinimo fermentai veikia tam tikros reakcijos terpėje. Pvz. , žmogaus burnoje, stemplėje ir žarnose reakcija bazinė, o skrandyje rūgštinė. Skrandyje reakciją rūgština skrandžio gleivinė, išskirdama šiek tiek druskos rūgšties. Tuo tarpu dvylikapirštėje druskos rūgštį neutralizuoja.

Virškinimo procesai (4): • Įsiurbimas - virškinimo metu susidariusios smulkios molekulės ir dalis su maistu patekusių jonų ir vanduo įsiurbiami į audinius (kraują). • Virškinimo atliekų šalinimas nesuvirškintos medžiagos šalinamos laukan pro šalinamąją angą.

Virškinimo organų sistema • Žmogus turi gerai išsivysčiusią virškinimo organų sistemą, kurią sudaro virškinimo traktas ir virškinimo liaukos.

Virškinimo traktą sudaro: burnos ertmė ryklė stemplė skrandis storoji žarna kirmėlinė atauga plonoji žarna išeinamoji anga

• Virškinimo liaukos yra šios: seilių liaukos, skrandžio liaukos, kepenys, kasa, plonųjų žarnų liaukutės. Liaukų pagaminti fermentai netirpias maisto medžiagas paverčia tirpiomis. Virškinimo metu atpalaiduojama maiste sukaupta energija. Seilių liaukos

Burnos ertmė • Tai virškinimo sistemos dalis esanti už dantų. Virškinimas prasideda burnoje. Burnoje p. H šarminė. Joje skaidomi angliavandeniai.

Dantys • Kiekviename suaugusio žmogaus žandikaulyje yra po 32 dantis. Iš pradžių žmogus turi pieninius dantis, kurių yra 20.

Dantys pagal formą ir funkciją skiriami į 4 rūšis: • Kandžiai – jų vainikas įlenktas, skaptelio formos, turi vieną šaknį. Kandžiais maistas atkandamas. • Iltiniai – jų vainikas aštriabriaunis, kūgio formos, turi vieną šaknį. Iltimis maistas atplėšiamas. • Kapliai – jų vainiko paviršiuje yra 2 iškilūs gumburėliai, turi po vieną arba dvi šaknis. Kapliais maistas sutrinamas. • Krūminiai – jų vainiko paviršiuje 4 -5 gumburėliai, turi po dvi arba tris šaknis. Krūminiais dantimis maistas malamas bei trupinamas.

Liežuvis • Tai virškinimo sistemos organas, esantis burnos ertmėje. Liežuvis yra raumeningas ir lankstus. Juo burnos ertmėje vartomas maistas, laižomas, moduliuojamas balsas.

Kramtomieji raumenys • Susitraukdami kramtomieji raumenys judina apatinį žandikaulį ir padeda smulkinti maistą burnoje.

Ryklė • Tai virškinimo sistemos dalis, esanti už burnos ertmės ir pereinanti į stemplę. Tai piltuvo pavidalo vamzdelis, kuris yra maždaug 15 cm ilgio. Ryklės sienelę sudaro raumeninis audinys, kuris susitraukinėja valingai ir padeda nuryti maistą. Į ryklę atsiveria nosies ertmė, ausies trimitas. Priešais ryklę yra gerklos, kurias nuo ryklės atskiria antgerklis. Nosies ertmė Nosiaryklė Ryklė

Stemplė • Tai virškinimo sistemos organas, esantis 25 cm ilgio, 2 -3 cm skersmens ir jungiantis ryklę su skrandžiu. Stemplei būdingi peristaltiniai judesiai, dėka to galime gerti ir valgyti net būdami aukštyn kojomis.

Stemplės peristaltika

Skrandis • Skrandyje fermentas pepsinas skaido baltymus. Taip pat skrandyje skaidomi pieno riebalai, kiaušinio trynys, majonezas. • Skrandyje yra HCl,

Dvylikapirštė žarna • Dvylikapirštėje žarnoje emulguojami riebalai. Kasos fermentai: lipazė skaido riebalus į glicerolį ir riebalų rūgštis, maltazė skaido angliavandenius iki gliukozės, tripsinas skaido baltymus iki aminorūgščių.

Kepenys • Tai stambiausia virškinimo liauka bei didžiausias vidaus organas. Kepenys dalyvauja medžiagų apykaitoje, gamina ir išskiria tulžį.

Kasa • Virškinimo ir endokrininės sistemos liauka, esanti viršutinėje pilvo ertmėje, tarp skrandžio ir užpakalinės pilvo sienos. • Ji per parą pagamina apie 1, 4 -4 l virškinimo sulčių, kurias savo latakais išskiria į dvylikapirštę žarną. Virškinimo sultyse gausu riebalus, baltymus ir angliavandenius skaidančių fermentų. • Kasa taip pat yra vidaus sekrecijos liauka, gaminanti hormonus insuliną ir gliukagoną, kurie reguliuoja gliukozės kiekį kraujyje.

Plonoji žarna • Tai ilgiausia virškinamojo kanalo dalis, kuri prasideda nuo skrandžio ir tęsiasi iki storosios žarnos; ilgis 56 m.

• Plonosios žarnos vidinis paviršius yra sudarytas iš mikrogaurelių, kurie labai padidina paviršiaus plotą. • Būtent šiose mikrogaureliuose įvyksta suvirškintų maisto medžiagų įsiurbimas į kraują, o kraujas išnešioja maisto medžiagas po visą organizmą, į kiekvieną ląstelę.

Storoji žarna • Storojoje žarnoje įsiurbiamas vanduo ir mineralinės medžiagos. Joje gyvenančios E. coli bakterijos gamina B, H, K vitaminus. Storoji žarna Akloji žarna Tiesioji žarna Kirmėlinė atauga