Ikimokyklinuk socialin emocin raida Psichoterapeut vaik ir paaugli

Ikimokyklinukų socialinė emocinė raida Psichoterapeutė, vaikų ir paauglių psichiatrė Dalia Mickevičiūtė Vilnius 2019 -03 -01

Naujagimis (1) • Atrodo bejėgis, bet nuo pat pirmosios gimimo minutės yra pasiruošęs bendrauti su tais, kas jį supa – visu aplinkiniu pasauliu – Turi įgimtus refleksus, kuriais reaguoja į aplinkos dirgiklius

Naujagimis (2) • Labai jautrus suaugusiesiems, kurie rodo jam dėmesį, o ypač savo pagrindiniam globėjui (mamai) – Geriausiai mato 20 -25 cm atstumu nuo savo akių – Reaguoja į prisilietimus – Reaguoja į mamos kvapą – Reaguoja į mamos balsą – Prisiglaudžia paimtas ant rankų, nurimsta kalbinamas

Naujagimis (3) • Vaiko, o vėliau – ir suaugusiojo gebėjimas suprasti savo jausmus ir juos valdyti prasideda nuo pirmųjų jo gyvenimo savaičių ir mėnesių, kai mažylis bendrauja su savo mama – Mama nuramina kūdikį, kai jo smegenys pervargsta nuo per didelio informacijos kiekio – Mama įvardija, kas vyksta su kūdikiu ir jį supančiame pasaulyje (“Tu pyksti, nes esi alkanas”, “Reikia eiti miegoti, nes jau atėjo vakaras”. . . )

Kūdikis (1) • Palaipsniui mažylis ima suprasti, kad nuo jo elgesio priklauso aplinkinių reakcijos ir emocijos • Kuriamas ir tvirtėja ryšys su pagrindiniu globėju (mama) – vadinamasis prieraišumas – Gali būti saugus ir nesaugus • Tai laikas, kai smegenys dar kuriasi, ir joms formuotis padeda kūdikio bendravimas su suaugusiais

Kūdikis (2) • Kalbėjimas su kūdikiu apie tai, ką jis galvoja ir jaučia, yra susijęs su saugesniu mažylio prieraišumu, geresniais kalbos įgūdžiais ir gebėjimu žaisti, sulaukus 2 m. amžiaus • Toks vaikas, sulaukęs mokyklinio amžiaus, geriau supranta, ką kiti žmonės jaučia ir galvoja

Kūdikis (3) • Pagal E. Eriksono psichosocialinės raidos teoriją, pirmieji gyvenimo metai – tai saugumo/nesaugumo stadija – Vaikas išmoksta pasitikėti arba nepasitikėti kitais asmenimis, kurie rūpinasi jo svarbiausiais poreikiais • Tėvai neturi būti tobuli, tačiau svarbu, kad jie būtų pakankamai geri

Antrieji gyvenimo metai (1) • Vaikas pradeda vaikščioti! • Aktyviai tyrinėja aplinką, nori viską išbandyti – “Meilės romanas” su aplinkiniu pasauliu: viskas įdomu ir nuostabu • Kartu – daugybė nesėkmių • Labai stiprios emocijos, kurias sunku išreikšti taip, kad aplinkiniai suprastų – Todėl atsiranda pykčio protrūkiai

Pykčio protrūkiai • Daugiausia jų – sulaukus 1 -4 m. amžiaus • Daug emocijų dėl nesėkmių, dėl aplinkinių suvaržymo – tačiau kalba dar labai skurdi • Mažėja ir švelnėja, vaikui pradėjus kalbėti, išmokus pasakyti, kaip jaučiasi • Smegenų dalis (prieškaktinės skilties žievė), atsakinga už emocijų ir socialinio elgesio valdymą, pradeda bręsti tik 4 m. amžiaus – Iki to laiko ikimokyklinukai stokoja savikontrolės ir gebėjimo suvaldyti stiprias emocijas

Antrieji gyvenimo metai (2) • Amžius, kai vaikas bėga į pasaulį, bet po kurio laiko turi vėl sugrįžti pas mamą • Labai svarbu, kad jis galėtų ir bėgti, ir grįžti

Antrieji gyvenimo metai (3) • Pagal E. Eriksono psichosocialinės raidos teoriją, nuo 1 iki 3 m. – savarankiškumo /gėdos stadija – Labai svarbu leisti vaikui tyrinėti aplinką, nesišaipyti iš jo, nedaryti visko už jį, tačiau svarbios ir aiškios ribos • Jei raida normali, 3 m. amžiaus vaikas jaučia: “Aš galiu viską padaryti”

Antrieji gyvenimo metai (4) • Vaikas pradeda suprasti, kad jo ir aplinkinių elgesys priklauso nuo tam tikrų vidinių motyvų – pavyzdžiui, norų, troškimų • Savo ruožtu nuo veiksmų priklauso minčių pokyčiai • Vaikas pradeda mąstyti ne tik apie save, bet ir apie kitą žmogų – jo jausmus ir norus

Antrieji gyvenimo metai (5) • Tačiau jam dar sunku atskirti tai, kas yra išorėje, nuo to, ką jaučia viduje • Sunku atskirti tai, ką mato, nuo to, kas yra iš tikrųjų: “Ką matau – tas ir yra” – Todėl taip sunku įtikinti, kad po lova tikrai nėra baubo ar tigro • Dar viena iš pykčio protrūkių priežasčių – tai vaiko manymas, kad aplinkiniai turi žinoti, ką jie galvoja ir jaučia, ir vertinti situaciją taip pat, kaip ir jis

Sulaukus trejų (1) • Įvaldomi kalbos įgūdžiai • Vaikas ima domėtis seksualumu: – suvokia, kad jis yra mergaitė arba berniukas, – pastebi, kuo skiriasi vyrai ir moterys, – identifikuoja save su tėčiu arba mama

Sulaukus trejų (2) • Pagal E. Eriksono psichosocialinės raidos teoriją, nuo 3 iki 6 m. – iniciatyvumo/kaltės stadija • Vaikas nori atlikti daugelį veiksmų, kuriuos moka ir atlieka suaugusieji • Todėl jis kartais peržengia tėvų nustatytas ribas ir dėl to jaučiasi kaltas

Sulaukus trejų (3) • Žaidimų metai!

Vaikų žaidimai • 12 -13 mėn. vaikas pradeda žaisti vaizduote pagrįstus žaidimus – Vaidina, kad miega arba valgo • 15 -20 mėn. amžiuje vaikas pradeda perkelti dėmesį nuo savęs į kitus žmones – Vaidina, kad maitina lėlę • 30 mėn. vaikas ima tikėti, kad kitas objektas/ daiktas vaidina aktyvų vaidmenį – Vaizduoja, kad lėlė pati save valgydina

Vaikų žaidimai • Tai, kad vaikas žaidžia simbolinius žaidimus – labai svarbus jo raidos etapas • Tai rodo, kad vaikas jau moka vartoti simbolius: jo galvoje esančias realių žmonių, objektų, gyvenimo įvykių reprezentacijas • Vaiko žaidimas atitinka suaugusiojo kūrybiškumą, energiją, skiriamą problemoms spręsti arba kažkam naujam sukurti

Ką vaikui suteikia žaidimas • Vaikas žaisdamas mokosi, kaip gyventi šiame pasaulyje. . . • Įgyti įvairiausių vėliau reikalingų įgūdžių • Susidoroti su savo sunkiais jausmais • Kurti santykius su aplinkiniais • Žaidimas lavina socialinius ir savikontrolės gūdžius • Žaisti smagu!

Ką vaikui suteikia žaidimas • Žaidimas nėra priešingybė mokymuisi, bet pats geriausias būdas mokytis!

Sulaukus trejų (4) • Vaikas žaisdamas gali įvardyti, ką galvoja ir jaučia kitas (pvz. , lėlė), tačiau jam dar atrodo, kad tai neturi nieko bendro su realybe: žaidimų pasaulį šio amžiaus vaikas visiškai atskiria nuo išorinio pasaulio

Keturmečiai (1) • Tai amžius, kai vaikas pradeda suprasti, kad žmonės gali jaustis ne taip, kaip atrodo išoriškai, • kad žmonių reakcijos į įvykius gali būti labai skirtingos, priklausomai nuo jų buvusios nuotaikos ar ankstesnės patirties, susijusios su panašiais įvykiais

Keturmečiai (2) • Tokiu būdu vaikas tampa empatiškesnis, gerėja jo bendravimo įgūdžiai • Keturmetis pradeda suprasti pokštus ir pajuokavimus • Pradeda labiau mėgti žaisti su savo bendraamžiais, nei su suaugusiais

Keturmečiai (3) • Keturmetis ima suprasti, kad išorinė ir vidinė realybės gali būti labai skirtingos, nors ir tarpusavyje susijusios – Todėl jis tarp jų nebededa lygybės ženklo. . . – Ir neatskiria vienos nuo kitos

Kas toliau? • Vaikas ima vis geriau suprasti savo būsenų tęstinumą, prisimena, kaip jautėsi ir kaip tada pasielgė – taigi jo savasties suvokimas tampa nebenutrūkstamas • Bendravimas brandžiu gali būti vadinamas tik tada, kai savo ir kito veiksmai gali būti suprantami kaip pradėti ir tęsti dėl tam tikrų emocijų, norų ir minčių

Nuo šešerių • Pagal E. Eriksono psichosocialinės raidos teoriją, nuo 6 m. iki paauglystės – meistriškumo/menkavertiškumo stadija • Vaikas turi suvaldyti savo vaizduotę ir skirti savo jėgas mokymuisi ir socialinių įgūdžių įgijimui • Socialinis pasaulis labai išsiplečia • Vaikui labai svarbu patirti sėkmę ir mokykloje, ir tarp bendraamžių

Ačiū už dėmesį!