mogaus raida Pagrindiniai raidos psichologijos klausimai 1 Raida

Žmogaus raida Pagrindiniai raidos psichologijos klausimai 1

Raida ¡ ¡ Terminas “RAIDA” apibūdina procesą, kurio metu vaikas, nuo gyvybės užsimezgimo pradžios, auga ir keičiasi viso gyvenimo bėgyje. Dramatiškiausi raidos pokyčiai vyksta prenatalinės raidos metu, kūdikystėje ir vaikystėje, kai naujagimis tampa jaunu suaugusiuoju, sugebančiu tapti tėvu ar motina. Todėl RAIDOS psichologija glaudžiai susijusi su kita psichologijos šaka, VAIKO psichologija, o taip pat su PAAUGLIO psichologija ir SUAUGUSIO psichologija 2

Paskaitos struktūra Raidos psichologų tikslai ¡ Svarbūs raidos psichologijos klausimai ¡ Požiūriai į raidos procesą ¡ Raidos psichologijos tyrimo metodai ¡ 3

Raidos psichologija ¡ Raidos psichologija analizuoja kaip žmonės vystosi ir keičiasi laikui bėgant l Pokyčiai gali vykti viso gyvenimo bėgyje ¡ Raidos psichologija: nuo gyvybės užsimezgimo iki mirties l Daro prielaidą kad pokyčiai neišvengiami l Pokyčiai gali būti tęstiniai arba su pertrūkiais l Raidos psichologai - psichologai, siekiantys suprasti žmogaus raidos procesą 4

Gyvenimo periodai Gyvenimo periodas Prenatalinis periodas Apytikslės amžiaus ribos Nuo gyvybės užsimezgimo iki gimimo Kūdikystė & pirmi du Pirmi 2 gyvenimo metai gyvenimo m. (toddlerhood) Ikimokyklinis periodas Nuo 2 iki 6 metų Vidurinė vaikystė ~ 6 - 12 metų arba iki brendimo pradžios Paauglystė ~12 -20 arba iki nepriklausomybės Jaunystė 20 -40 metų Vidutinis amžius 40 -65 metų Seantvė 65+ metų 5

3 raidos psichologų tikslai: 1. Apibūdinimas – aprašyti, kaip žmonės su laiku keičiasi, tiek normatyviai, tiek ideografiškai l l Normatyvinė raida: bendri raidos dėsningumai, pobūdis Ideografinė raida: individualios variacijos 6

Raidos psichologų tikslai (tęs. ) 2. Paaiškinti – ką jie stebi, kad nuspręstų kodėl: Individai vystosi taip, kaip paprastai, kaip kiti ¡ Kodėl yra individualių raidos skirtumų ¡ 3. Optimizuoti raidą- taikant žinias, gautas savo tyrimuose, kad padėtų individams vystytis pozityvia linkme 7

Pagrindiniai raidos psichologijos klausimai ¡ Apibrėžti prigimties ir auklėjimo vaidmenį raidos procese l ¡ Nustatyti ankstyvos patirties svarbą l ¡ Brendimas: biologiškai nulemti pokyčiai, vykstantys tam tikra seka “Kritinių periodų” supratimas Įvertinti, ar pokyčiai yra tolydūs ar vyksta kokybiškai skirtingomis stadijomis 8

Raidos psichologija Fundamentalus klausimas: kas lemia tai, kaip mes su laiku keičiamės? ¡ Domisi psichologiniais pokyčiais viso gyvenimo bėgyje ¡ Kiekvieną psichologinė sritis gali būti nagrinėta iš tokių perspektyvų: ¡ l l biologinė raida socialinė raida kognityvinė / percepcinė raida asmenybės raida 9

Fundamentiniai klausimai: prigimtis ar auklėjimas? ¡ ¡ ¡ Koks yra paveldimumo, o koks-aplinkos vaidmuo, lemiant mūsų psichines savybes? l Ar IQ yra įgimtas, ar jį lemia mityba ir ankstyva aplinka? l Ar asmuo turi ‘kriminalinį’ geną, ar skurdas lemia nusikalstamą elgesį? l Ar seksualinė orientacija yra asmens pasirinikimas, ar tai nulemta genetiškai? Šie klausimai kelia daugiausia diskusijų visuomenėje Klaidinga klausimus formuluoti “kuris iš jų” / “arba” 10

Pokyčių pobūdis ¡ ¡ ¡ Raidos psichologijos tyrimų objektas- pokyčiai gyvenimo bėgyje Pokyčiai gali būti susiję su elgesio ar funkcijų įgijimu arba praradimu Pvz. , l l Penkių metų amžiuje vaikas įgyja gerus kalbinius sugebėjimus 95 m. amžiuje praranda atmintį 11

Fundamentiniai klausimai: ar raida tolydus procesas? ¡ ¡ ¡ Raida reiškia pokyčius – pokyčiai gali būti netolygūs arba laipsniški Du požiūriai į asmens raidą: l Stadijų teorijos: intelekto ir asmenybės raidoje galima skirti atskiras stadijas l nenutrūkstanti: raida vyksta nuolatos, tolydžiai Šie požiūriai gali būti pritaikyti socialinei, asmeninei ir intelektualinei raidai 12

Nuolatinė raida ar raida stadijomis? Nuolatinė: pokyčiai pastovūs ir laipsniški ¡ Stadijų teorija: pokyčiai gali būti greiti, per kokybiškai skirtingas stadijas, aiškiai matomas gyvenimo bėgyje ¡ 13

Fundamentiniai klausimai: kritiniai periodai ¡ Kritinis periodas – ar yra tam tikras laikotarpis, periodas, kada asmuo ypač jautrus (senzityvus) tam tikram poveikiui, tam tikrai patirčiai iš aplinkos? l l l ¡ Ar pirmos valandos po gimimo yra kritinis periodas vaikų-tėvų prisirišimo formavimesi? Ar pirmi gyvenimo metai yra kritinis periodas, vaikui įgyjant saugumo/nesaugumo jausmus? Ar gimtąją kalbą lengviau išmokti iki 10 metų amžiaus, ar vėliau? Ar pasireiškia individualūs skirtumai stadijų ir kritinių periodų atžvilgiu? 14

Kritinis periodas ¡ ¡ Kritinių periodų samprata reiškia, kad smegenys yra pasirengę įsisavinti vieną ar kitą funkciją ribotame laikotarpyje. Jei svarbiausia patirtis, įvykiai nepasireiškia kritiniu laiko periodu, funkcija gali neišsivystyti arba išsivystyti nepilnai. l Genie atvejis: mergaitė augo izoliuota iki 13 m. amžiaus. Nors Genie vėliau šiek tiek pramoko kalbą, jos sintaksė niekada nepasiekė normalaus lygio. Genie atvejis patvirtina, jog kalbos įsisavinimui yra kritiniai periodai (nors dalinis įsisavinimas įmanomas vėliau) 15

Raidos charakteristikos ¡ Tęstinis & kumuliatyvus procesas l l ¡ Nuolatinė konstanta (nesikeičiantis aspektas) yra pokytis Pokyčiai, kurie įvyksta tam tikroje didelėje gyvenimo fazėje/stadijoje, gali įtakoti tolesnė raidą (E. Erikson ir kt. ) Holistinis procesas l Pokyčiai vienoje raidos srityje – ar tai būtų fizinė, protinė, socialinė ar emocinė- yra tarpusavyje susiję ir daro poveikį viena kitai 16

Raidos charakteristikos (tęs. ) ¡ Plastiškumas l ¡ Sugebėjimas keistis tiek dėl pozityvių, tiek dėl negatyvių gyvenimo patirčių Istorinis & Kultūrinis aspektas l l Raidą įtakoja tiek pokyčiai visuomenėje (pvz. , akseleracija) tiek kultūrinė aplinka (pvz. , individualistinė, kolektyvistinė visuomenės) 17

Požiūrio į raidą keitimasis ¡ Ankstesnė vaikystės samprata l l l ¡ Vaikai beveik neturėjo jokių teisių Vaikas laikomas “mažu suaugusiu” Vaikų gyvybės ne visais laikais buvo vertinamos Dabartiniu metu l l l Vaikystė laikoma svarbiu gyvenimo etapu (S. Freud įtaka) Tėvams neleidžiama smurtauti prieš savo vaikus Tėvai skatinami auklėti vaikus, reiškiant jiems meilę ir prieraišumą 18

Ankstesniuose darbuose: ¡ Tabula rasa (švari lenta)-vaikai: l l l Iš prigimties nėra nei geri, nei blogi Jų raidą lemia išimtinai patirtis iš aplinkos (John Locke) vaikai vertinami, matomi kaip pasyvūs socialinių įtakų priėmėjai 19

Vaikai kaip subjektai: ¡ Vaikų biografijosl l l Nuo 19 -o amžiaus pabaigos tyrėjai stebėjo savo vaikus ir publikavo gautus duomenis Gauti duomenys buvo naudojami atskleisti raidos dėsningumus Skirtingų vaikų biografijose dėmesys kreipiamas į skirtingus ir nepalyginamus raidos komponentus 20

Raidos psichologijos kaip mokslo ištakos ¡ ¡ G. Stanley Hall- raidos psichologijos pradininkas, -“tėvas”; be to, pirmas konceptualizavo paauglystės fazę Hall pirmas pradėjo naudoti klausimynus, siekdamas nustatyti, kaip vaikai galvoja, ir duomenis panaudojo savo teorijos formulavimui l l Teorija: sąvokų/teiginių rinkinys, kuris leidžia teoretikui paaiškinti fenomeną Hipotezė: žiniomis pagrįstas spėjimas apie ateities įvykius, kuri tikrinama papildomai renkant duomenis 21

Tyrimų metodai raidos psichologijoje ¡ Skersinio pjūvio metodas ¡ Longitudiniai tyrimai ¡ Nuoseklūs (angl. Sequential) tyrimai – derina skersinio pjūvio ir longitudinį tyrimą toje pačioje studijoje 22

Tyrimų metodai raidos psichologijoje ¡ ¡ ¡ Skersinio pjūvio metodas lygina skirtingo amžiaus grupes tuo pačiu metu groups l Naudingas vertinant amžiaus skirtumus l Nėra naudingas vertinant pokyčius, atsirandančius su amžiumi ¡ Problema ta, kad kiekviena amžiaus grupe (kohorta) turi skirtingą gyvenimišką patirtį Longitudinias metodas lygina tą pačią grupę atskiruose matavimuose, gali matuoti daugybę kartų Nuoseklūs (palaipsniai) tyrimai tyrinėja skirtingas amžiaus grupes daugybę kartų, kad sumažintų kohortos efektą 23

Tyrimų metodai raidos psichologijoje 24

Kohortos efektas ¡ ¡ Skersinio pjūvio metodas tyrinėja su amžiumi susijusius pokyčius skirtingose kohortose Longitudiniai tyrimai tyrinėja tą pačią kohortą daugelį metų 25

Tarpkultūriniai palyginimai ¡ Tyrimai, kurie lygina elgesį ar raidą žmonių iš skirtingų kultūrų ar subkultūrų: l l l Apsaugo nuo per didelio tyrimų rezultatų generalizavimo Išaiškina, ar tikrai yra universalūs raidos pokyčiai Ieško, kokie yra raidos skirtumai 26

Renkant duomenis: ¡ Matavimo instrumentai turi būti: l Patikimi: gauna pastovius, nuoseklius rezultatus skirtinguose matavimuose ir kai naudoja skirtingi stebėtojai/tyrėjai l Validūs: matuoja tai, ką ir buvo ketinta matuoti 27

Savistata paremti (self-report) duomenų rinkimo metodai ¡ Interviu & klausimynai: l struktūruotas interviu/klausimynas¡ Kiekvieną individą laiko lygiu kitiems palyginimo tikslais l l minusai ¡ Negali būti naudojamas su labai mažais vaikais ¡ Dalyviai gali meluoti pliusai ¡ Galima per trumpą laiką surinkti daug duomenų 28

• Klinikinis metodas: l Toks interviu, kur subjekto (dalyvio) atsakymas į kiekvieną tolesnį klausimą lemia, ko tyrėjas paklaus toliau ¡ minusai l l ¡ Sunku palyginti vienus dalyvius su kitais leidžia pasireikšti tyrėjo subjektyvumui pliusai l l Galima per trumpą laiką surinkti daug duomenų Leidžia surinkti daug turtingos ir specifinės informacijos 29

Stebėjimo metodas 30

Stebėjimo metodas: ¡ Natūralistinis stebėjimas: l Žmonės stebimi jų kasdienėje aplinkoje ¡ pliusai l l ¡ Galima lengvai panaudoti su kūdikiais ir labai mažais vaikais Suteikia informacijos, kaip žmonės iš tiesų elgiasi jiems įprastoje aplinkoje minusai l l l Tam tikras elgesys pasireiškia taip retai ar yra toks netinkamas, kad labai mažai tikėtina kad stebėtojas turės galimybė juos pastebėti Vienu metu gali pasireikšti per daug įvykių/apraiškų Stebėtojo įtaka ¡ Dalyviai reaguoja į stebėtojo buvimą, elgdamiesi jiems neįprastu būdu 31

Stebėjimo metodas (tęs. ): ¡ Stebėjimas t. t. laiko atkarpose l ¡ Procedūra, kur tyrėjas fiksuoja kiek dažnai pasireiškia tam tikras tiriamojo elgesys tam tikruose trumpuose intervaluose, kai tiriamasis yra stebimas Struktūruotas stebėjimas : l Dominantis elgesys įššauktas ir stebimas laboratorijoje ¡ pliusai l l ¡ Tinkamas stebėti elgesį, kuris pasireiškia nedažnai arba yra netinkamas standartizuotas minusai l Dalyviai gali laboratorijoje nesielgti taip, kaip jie elgiasi kasdieninėje aplinkoje 32

Atvejų analizė: ¡ Tyrėjas renka labai išsamią informaciją apie vieną dalyvį ir tyrinėja raidos hipotezes, analizuodamas tiriamojo asmeninio gyvenimo praeities įvykius. l pvz. savo vaikų biografijos ¡ minusai l l Sunku atskirus atvejus palyginti, nes duomenys nestruktūruoti Išorinio validumo trūkumas 33

Ethnografiniai tyrimai: ¡ Tyrėjas siekia suprasti kultūros ar subkultūros vertybes, tradicijas, socialinius procesus gyvendamas toje bendruomenėje. l l pliusai ¡ Gaunama daug turtingos informacijos apie t. t. kultūrą ¡ suteikia informacijos apie skirtingų mažumų grupių raidos pobūdį ir problemas minusai ¡ Labai subjektyvu ¡ Trūksta galimybės generalizuoti 34

Psichofiziologiniai metodai: ¡ Metodai, kurie tyrinėja ryšius tarp fiziologinių procesų ir vaiko fizinės, kognityvinės, socialinės ar emocinės raidos ir reakcijų. l l l Psichofiziologinių procesų pavyzdžiai ¡ Širdies plakimo dažnis ¡ Smegenų bangų aktyvumas pliusai ¡ Naudinga tyrinėjant biologinius raidos pagrindus ¡ Naudinga suprantant kūdikių emocijas minusai ¡ Negali tvirtai garantuoti, ką jaučia tiriamasis ¡ Fiziologinius efektus, reakcijas gali iššaukti kintamieji 35

Ryšių nustatymas ¡ Koreliacinis dizainas- suteikia informaciją apie ryšius tarp dviejų ar daugiau kintamųjų, neatliekant tyrimo intervencijos l l pliusai ¡ Įvertina ryšių tarp kintamųjų natūralioje aplinkoje stiprumą ir kryptį koreliacinio koeficento pagalba minusai ¡ Neatskleidžia priežasties ir pasekmės ryšių 36

Nustatytos koreliacijos: didėjant tėvų nuolaidumui, vaikų savikontrolė mažėja Viską leidžiantys tėvai Vaikų savikontrolės trūkumas Kiti veiksniai, tokie kaip Genetinis polinkis, skurdas Sociokultūrinės aplinkybės, lemia abu Vaikų savikontrolės trūkumą Viską leidžiantį tėvų elgesį ir Vaikų savikontrolės trūkumą Galimi koreliacinių duomenų paaiškinimai 37

Koreliacinių koeficientų pavyzdžiai 38

Experimentinis tyrimas: ¡ Leidžia tiksliai įvertinti priežastiespasekmės ryšį, kurie gali egzistuoti tarp dviejų kintamųjų l apima: Manipuliaciją su nepriklausomu kintamuoju ¡ Eksperimentinė kontrolė ¡ Atsitiktinis paskirstymas į grupes ¡ l l pliusai ¡ Nustato priežastį minusai ¡ Gali būti sunku generalizuoti 39

Eksperimentinio tyrimo principai Tiriamieji atsitiktinai priskirti eksperimentinei ir kontrolinei grupėms Nepriklausomas kintamasis Eksperimentinė grupė (aerobikos pratybos) Priklausomas kintamasis Kontrolinė grupė (nelanko aerobikos pratybų) Naujagimio kvėpavimo ir miegojimo ypatumai 40

Eksperimentinio tyrimo pavyzdys 1 grupė 2 grupė Video žaidimai: 2 val. kasdien : Video žaidimai : 6 val. kasdien Daugiau žaidimų ir socialaus elgesio Daugiau agresyvaus ir asocialaus elgesio 41

Kvazi (Quasi) eksperimentai: ¡ Gauna informacijos apie individus, kur vyksta natūralūs pokyčiai jų aplinkoje l pliusai Leidžia studijuoti natūralių įvykių ar sudėtingų patirčių poveikį ¡ Leidžia spręsti apie priežasties ir pasekmės ryšius ¡ l minusai ¡ Negalima eksperimentinė kontrolė dėl etinių priežasčių 42

Etiniai raidos psichologijos tyrimų aspektai ¡Tiriamieji informuoti ir sutinka ¡Tyrimų pliusai ir minusai (rezultatai ir rizika) ¡Konfidencialumas ¡Svarbu nepakenkti 43