Vincas Krv Mickeviius 1882 1954 Slapyvardis KRV kils

  • Slides: 42
Download presentation
Vincas Krėvė -Mickevičius 1882 -1954

Vincas Krėvė -Mickevičius 1882 -1954

Slapyvardis KRĖVĖ kilęs iš senelio pravardės.

Slapyvardis KRĖVĖ kilęs iš senelio pravardės.

VINCAS KRĖVĖ (MICKEVIČIUS) – • • • įvairių žanrų kūrėjas, istorinių veikalų kūrėjas, Biblijos

VINCAS KRĖVĖ (MICKEVIČIUS) – • • • įvairių žanrų kūrėjas, istorinių veikalų kūrėjas, Biblijos interpretatorius, literatūrinio folklorizmo pradininkas, plačios stilistinės amplitudės rašytojas.

Vincas Krėvė - Mickevičius gimė 1882 m. spalio 19 d. Subartonių kaime, Alytaus apskrityje,

Vincas Krėvė - Mickevičius gimė 1882 m. spalio 19 d. Subartonių kaime, Alytaus apskrityje, Varėnos rajone.

Vinco Krėvės-Mickevičiaus gimtinė – Subartonys. Nuotr. P. Karpavičiaus.

Vinco Krėvės-Mickevičiaus gimtinė – Subartonys. Nuotr. P. Karpavičiaus.

V. Krėvės-Mickevičiaus tėviškė Subartonys. Dabar čia memorialinis muziejus.

V. Krėvės-Mickevičiaus tėviškė Subartonys. Dabar čia memorialinis muziejus.

Vinco Krėvės-Mickevičiaus gimtasis namas Subartonyse – nuo 1968 m. rašytojo memorialinis muziejus. Nuotr. A.

Vinco Krėvės-Mickevičiaus gimtasis namas Subartonyse – nuo 1968 m. rašytojo memorialinis muziejus. Nuotr. A. Zavadskio.

Vinco Krėvės sodyba Subartonyse.

Vinco Krėvės sodyba Subartonyse.

Prie Mickevičių sodybos Subartonyse stovi seno ąžuolo kamienas, kuriame Vilniaus meno mokyklos moksleiviai išskaptavo

Prie Mickevičių sodybos Subartonyse stovi seno ąžuolo kamienas, kuriame Vilniaus meno mokyklos moksleiviai išskaptavo Vinco Krėvės bareljefą, įkūnydami jo raštuose atskleistą vidinį lietuvio ir medžio ryšį. Nuotr. V. Sparnaičio.

Ak, ta gražioji troba, baltas pečius, medinis kibiras, puodai, šaukštai. . . Čia ir

Ak, ta gražioji troba, baltas pečius, medinis kibiras, puodai, šaukštai. . . Čia ir gimė Vinculis, čia jis bėgiojo, pradėjo pirmas raides pažinti. . . Būtent čia, geriau įsižiūrėjus, galime pamatyti ir „Antanuką“, susirangiusį ant pečiaus, bijantį, kad jam „pirštuką kirminas nugrauš“. . . Čia gimė „Bobulės vargai“". . .

Krėvė mokėsi pas kaimo mokytoją ir Merkinės mokykloje.

Krėvė mokėsi pas kaimo mokytoją ir Merkinės mokykloje.

Dar pasimokęs privačiai Vilniuje, Petrapilyje išlaikė 4 gimnazijos klasių egzaminus ir 1898 m, įstojo

Dar pasimokęs privačiai Vilniuje, Petrapilyje išlaikė 4 gimnazijos klasių egzaminus ir 1898 m, įstojo į Vilniaus kunigų seminariją.

Nejausdamas pašaukimo, iš seminarijos po dviejų metų išstojo.

Nejausdamas pašaukimo, iš seminarijos po dviejų metų išstojo.

1904 m. V. Krėvė įstojo į Kijevo universitetą, studijavo filologiją.

1904 m. V. Krėvė įstojo į Kijevo universitetą, studijavo filologiją.

1905 m. universitetas buvo uždarytas, V. Krėvė persikėlė į Lvovo universitetą Galicijoje (Austrijoje), nenutraukdamas

1905 m. universitetas buvo uždarytas, V. Krėvė persikėlė į Lvovo universitetą Galicijoje (Austrijoje), nenutraukdamas ryšių ir su Kijevo universitetu.

1908 m. baigė Lvovo universitetą filologijos daktaro laipsniu, išlaikė egzaminus ir Kijevo universitete, buvo

1908 m. baigė Lvovo universitetą filologijos daktaro laipsniu, išlaikė egzaminus ir Kijevo universitete, buvo pakviestas ruoštis profesūrai.

Dėl mažo atlyginimo iš universiteto išėjo ir išvyko į Užkaukazį, į Baku miesto gimnaziją

Dėl mažo atlyginimo iš universiteto išėjo ir išvyko į Užkaukazį, į Baku miesto gimnaziją dėstyti rusų kalbą ir literatūrą.

1913 m. Kijevo universitete apgynė disertaciją ir gavo lyginamosios kalbotyros magistro laipsnį.

1913 m. Kijevo universitete apgynė disertaciją ir gavo lyginamosios kalbotyros magistro laipsnį.

1919 m. V. Krėve buvo Lietuvos atstovu Azerbaidžane.

1919 m. V. Krėve buvo Lietuvos atstovu Azerbaidžane.

Gyvendamas Basku jis užsiėmė plačia kultūrine - visuomenine - politine veikla. Už pedagoginę veiklą

Gyvendamas Basku jis užsiėmė plačia kultūrine - visuomenine - politine veikla. Už pedagoginę veiklą apdovanotas Šv. Stanislovo trečio laipsnio ordinu. Jis pats vadovavo moksleivių literatų būreliui. Skaitydavo įdomias paskaitas, sugalvodavo įdomius disputus, organizuodavo iki šiol Azerbaidžano pedagogikoje neregėtus literatūrinius teismus. Jis globojo jaunus literatus. . .

Čia jis sutiko savo žmoną Rebeką Oną Karak.

Čia jis sutiko savo žmoną Rebeką Oną Karak.

Su dukra 1913

Su dukra 1913

1920 m. V. Krėvė grįžo į Lietuvą, apsigyveno Kaune. Dirbo Švietimo ministerijos Knygų leidimo

1920 m. V. Krėvė grįžo į Lietuvą, apsigyveno Kaune. Dirbo Švietimo ministerijos Knygų leidimo komisijoje sekretoriumi, profesoriavo Lietuvos universitete, humanitarinių Mokslų fakultete.

Vincas Krėvė – Klaipėdos sukilimo (1922– 1923) organizatorius. Mažosios Lietuvos gelbėjimo komiteto nariai. Centre

Vincas Krėvė – Klaipėdos sukilimo (1922– 1923) organizatorius. Mažosios Lietuvos gelbėjimo komiteto nariai. Centre sėdi Vincas Krėvė.

Vasario 16 -oji – Lietuvos valstybės atkūrimo diena. Ši diena Lietuvai svarbi dar dėl

Vasario 16 -oji – Lietuvos valstybės atkūrimo diena. Ši diena Lietuvai svarbi dar dėl to, kad 1923 m. vasario 16 d. Santarvės šalių Ambasadorių konferencija suteikė Lietuvai suverenias teises Klaipėdos kraštui, t. y. Klaipėdos kraštas tapo Lietuvos dalimi. 1923 m. vasario 19 d. buvęs Klaipėdos krašto komisaras G. Petisnė (Prancūzija) išvyko iš Klaipėdos krašto, o valdžios funkcijas perėmė Lietuvos nuolatinis įgaliotinis Antanas Smetona. Visa tai įvyko po Klaipėdos sukilimo pergalės (1923 m. sausio 15 d. ), kurio vienu iš organizatorių buvo Šaulių Sąjungos pirmininkas Vincas Krėvė-Mickevičius.

1925 -1937 m. V. Krėvė buvo to fakulteto dekanas, redagavo fakulteto mokslinius leidinius bei

1925 -1937 m. V. Krėvė buvo to fakulteto dekanas, redagavo fakulteto mokslinius leidinius bei literatūrinius žurnalus.

V. Krėvė aktyviai dalyvavo ir visuomeniniame, politiniame gyvenime. 1940 m. bolševikams okupavus Lietuvą, V.

V. Krėvė aktyviai dalyvavo ir visuomeniniame, politiniame gyvenime. 1940 m. bolševikams okupavus Lietuvą, V. Krėvė buvo ministru vadinamojoje Liaudies vyriausybėje, bet greit iš tų pareigų pasitraukė. Pasitraukęs iš politikos, dirbo Vilniaus universitete, buvo paskirtas Lituanistikos instituto direktoriumi. 1941 m. buvo Lietuvos Mokslų akademijos prezidentu.

1944 m. V. Krėvė pasitraukė į Vakarus: kurį laiką gyveno Austrijoje. 1947 m. persikėlė

1944 m. V. Krėvė pasitraukė į Vakarus: kurį laiką gyveno Austrijoje. 1947 m. persikėlė į Ameriką, apsigyveno Filadelfijoje. Pensilvanijos universitete dėstė rusų ir lenkų kalbas ir literatūrą.

Mirė 1954 m. liepos 7 d.

Mirė 1954 m. liepos 7 d.

1992 m. spalio 18 d. išsipildė klasiko noras „atsigulti amžinam poilsiui šalia savo tėvų.

1992 m. spalio 18 d. išsipildė klasiko noras „atsigulti amžinam poilsiui šalia savo tėvų. . . “ Šis noras įgyvendintas V. Krėvės dukros Aldonos, išeivijos rašytojo K. Ostrausko, profesoriaus A. Zalatoriaus, Lietuvos rašytojų sąjungos rūpesčiu. V. Krėvės bei jo žmonos grįžimą finansavo Lietuvių fondas (JAV).

Prie rašytojo kapo. 125 osios gimimo metinės. 2007 -1022

Prie rašytojo kapo. 125 osios gimimo metinės. 2007 -1022

Vincas Krėvė „ŠIAUDINĖJ PASTOGĖJ“

Vincas Krėvė „ŠIAUDINĖJ PASTOGĖJ“

VINCO KRĖVĖS– MICKEVIČIAUS MEMORIALINIS MUZIEJUS

VINCO KRĖVĖS– MICKEVIČIAUS MEMORIALINIS MUZIEJUS

Muziejaus rinkinys Muziejuje sukaupta 2 889 eksponatai, iš jų pagrindiniame fonde – 1 196.

Muziejaus rinkinys Muziejuje sukaupta 2 889 eksponatai, iš jų pagrindiniame fonde – 1 196. Muziejuje saugoma dalis rašytojui priklausiusių baldų, daiktų, knygų, taip pat reliktai ir nuotraukos, susijusios su rašytojo asmenybe, kūrybine ir kultūrine veikla.

Rašytojo darbo kabinetas

Rašytojo darbo kabinetas

Kabinete asmeniniais reliktais, baldais, nuotraukomis, dokumentine medžiaga bei biblioteka siekiama nušviesti rašytojo kultūrinę, kūrybinę

Kabinete asmeniniais reliktais, baldais, nuotraukomis, dokumentine medžiaga bei biblioteka siekiama nušviesti rašytojo kultūrinę, kūrybinę ir mokslinę veiklą, redaktorystės darbą. Rašytojas yra Vytauto Didžiojo universiteto (Kaunas), Vilniaus universiteto, Pensilvanijos universiteto (JAV) profesorius bei Lietuvos mokslų akademijos statuto kūrėjas ir akademijos pirmasis prezidentas.

PROF. V. KRĖVĖ EGZAMINUOJA Prof. V. Krėvė-Mickevičius, pats subtiliai jautęs bei mėgęs romantizmą ir

PROF. V. KRĖVĖ EGZAMINUOJA Prof. V. Krėvė-Mickevičius, pats subtiliai jautęs bei mėgęs romantizmą ir reikalavęs išsamiai apibūdinti šią literatūrinę srovę, klausia egzaminuojamo studento: – Sakyk, tamsta, tai kas gi tas romantizmas? Studentas net nepagalvojęs pila: – Tai tokia literatūrinė srovė, kurios atstovai idealizuoja senovę. Romantikai užsidaro savy, atsiriboja nuo visuomenės, bėga nuo gyvenimo. V. Krėvė net pašoko, išgirdęs tokį atsakymą: – Ale taip jau ir bėga. Tai bėk ir tu. . .

LITERATŪRA • Prof. V. Krėvė egzaminuoja. // Mokslas ir gyvenimas, 1989 -11. • Subartonyse

LITERATŪRA • Prof. V. Krėvė egzaminuoja. // Mokslas ir gyvenimas, 1989 -11. • Subartonyse prisimintas Vincas Krėvė. <http: //www. varena. lt/lt/Naujienospradinis/krevesminejim as/> žiūrėta 2008 -09 -15 • Vincas Krėvė. <http: //anthology. lms. lt/texts/32/main_l. html> žiūrėta 2008 -09 -15 • Vinco Krėvės-Mickevičiaus memorialinis muziejus. <http: //www. muziejai. lt/vilnius/Kreves_muziejus. htm> žiūrėta 2008 -09 -15 • <http: //mokykla. ku. lt/versme/baltija 2/index. htm > žiūrėta 2008 -09 -15 • http: //upload. wikimedia. org/wikipedia/lt/thumb/d/ dc/VKreve. jpg/180 px-VKreve. jpg 2008 -09 -16

Sudarė Adakavo pagrindinės mokyklos lietuvių kalbos mokytoja metodininkė Zita Jarašūnienė 2008 -09 -16

Sudarė Adakavo pagrindinės mokyklos lietuvių kalbos mokytoja metodininkė Zita Jarašūnienė 2008 -09 -16