NEOROMANTIZMAS XX a pradioje ikilusi romantizmo atmaina kuriai

NEOROMANTIZMAS

XX a. pradžioje iškilusi romantizmo atmaina, kuriai atstovavo Herbačiauskas, Šatrijos Ragana, Vincas Krėvė, Juozas Tumas – Vaižgantas. Jie siekė naujesnio, problematiškesnio kūrinio suvokimo, stengėsi suprasti tautos dvasią, sukurti savitą tautinį stilių, sumoderninti kūrybos pasaulėvaizdį, atsigręžti į romantizmą, praeities aukštinimą, gamtos ir žmogaus ryšį, paslaptingumo jutimą. Neoromantizmas išplitęs Europos literatūroje, atnaujintas, sumodernintas romantizmas.

Vienas iš skiriamųjų neoromantikų bruožų buvo idealizmas. Jis skatino keisti gyvenimą, aukotis dėl idealų, žadinti viltis. Neoromantikai siekė savo tautos kultūrą išvesti į pasaulį, tautos dvasią išreikšti naujoje kūryboje.

Šatrijos Ragana

Marija Pečkauskaitė – Šatrijos Ragana, XX a. pradžios rašytoja, – didžiosios moterų literatūros bangos dalis. Idealistinės – romantinės pasaulėjautos, krikščioniškos pasaulėžiūros kūrėja.

Dvaro aplinkoje susitiko su Povilu Višinskiu, Žemaite. Mokėsi Peterburgo Šv. Kotrynos g-joje, baigė bitininkystės kursus Varšuvoje. Grįžus į Lietuvą gyveno įvairiuose miestuose, uždarbiavo privačiomis pamokomis. Gavus „Motinėlės “ stipendiją vyko studijuoti į Šveicariją Grįžus vadovavo knygynui Vilniuje

Nuo 1909 – 1915 mokytojavo Marijampolės „Žiburio“ mergaičių prog-joje, o po to įsikūrė Židikuose. Ją kaip ir Žemaitę kūrybai paskatino Višinskis. Marijai Pečkauskaitei rašymo galimybė atsivėrė labai anksti – 1892, penkioliktus metus eidama, ji pradėjo bandyti plunksną. O jau 1896 metais debiutavo „Varpe“su „Margais paveikslėliais“.

KŪRYBOS BRUOŽAI

Debiutavusi su apsakymu „Margi paveikslėliai“ Šatrijos Ragana dar parašo apysakas: „Viktutė“ (1903) „Vincas Stonis“ (1906) „Sename dvare“ (1922) Apsakymus: „Dėl ko tavęs čia nėra? “ (1924) „Irkos tragedija” „Sulaukė“ (1906) „Mėlynoji mergelė“ (1925).

Jos apsakymų ir apysakų herojai globoja našlaičius, lanko ligonius, stengiasi mylėti žmones ne žodžiais, o darbais. Aukštino veiklius, ištvermingus, sumanius, kitiems padedančius ir pasiaukojančius personažus. Kūrybos centrą sudaro ne socialinės skriaudos, išnaudojimo bei tamsos vaizdai, o liaudies išminties, dvasinės brandos, mokslo ir šviesos teigimas.

Rašytojos idealas – taurus, gyvenąs ne vien sau, pabrėžtinai religingas individas. Kartu su Jonu Biliūnu Šatrijos Ragana žymi naują lietuvių literatūros pakopą: intymesnį ir įvairesnį pasakojimą, sudėtingesnius žmonių charakterius. Kūryba kalba apie žmogaus gyvenimą, atsitikimus, žmogaus galimybes. Kūryboje labiau akcentuojamas atskiras žmogus.

STILIUS

Stilius įvairus, šakotas: pakilus romantinis; l lyrinis – impresionistinis; l apibendrintas simbolistinis; l vaizduojamasis realistinis; l kartais pasirodo ironija, sarkazmas. l

PASAKOJIMO BŪDAI

Pasakojama pirmuoju asmeniu, dienoraščio forma, užrašais, praeities ir dabarties laiko sampynomis, atviro, bet estetiško jausmo kalba. Vidinį žmogaus pasaulį vaizdavo muzikos ir gamtos paralelėmis.

Vincas KrėvėMickevičius

Lietuvos prozininkas, dramaturgas, lietuvių literatūros klasikas, profesorius, politinis veikėjas.

Gyvenimo datos: 1882 10 19 - 1954 07 07 Gimimo vieta: Subartonys (Merkinė) Veikla: lietuvių rašytojas, pedagogas, visuomenės veikėjas Pagerbimas: Memorialinė lenta (Vilniaus miestas), Memorialinis muziejus (Vilniaus miestas)

Rašytojas ilgą laiką vadinosi dviguba pavarde (Vincas KrėvėMickevičius), o Amerikoje jau ir oficialiai vadinosi tik Vincu Krėve. Slapyvardį pasirinko pagal senelio pravardę.

V. Krėvė mokėsi pas kaimo mokytoją, vėliau – Merkinės mokykloje. Pasimokęs privačiai Vilniuje, Peterburge išlaikė 4 gimnazijos klasių egzaminus ir įstojo į Vilniaus kunigų seminariją, bet dėl nesutarimų su seminarijos vadovybe iš jos pasitraukė.

Kazanės I-oje gimnazijoje gavo brandos atestatą ir tais pačiais metais pradėjo studijas Kijevo universiteto Filologijosfilosofijos skyriuje, studijavo slavistiką. Baigė Lvovo universitetą filosofijos daktaro laipsniu, išlaikė valstybinius egzaminus Kijevo universitete.

Po metų išvyko į Užkaukazę. Baku miesto realinėje mokykloje dėstė rusų kalbą ir literatūrą, skaitė paskaitas apie budizmą. Vilniaus Šv. Mikalojaus bažnyčioje susituokė su žydų kilmės buvusia mokine Rebeka Karak.

Mokslinė veikla

Įsteigė ir redagavo literatūrinį žurnalą „Skaitymai“. V. Krėvės iniciatyva įsteigtas savaitinis žurnalas „Lietuvis“. Redagavo tęstinius leidinius: „Tauta ir žodis“, „Gaisai“, „Darbai ir dienos“, „Mūsų tautosaka“, „Dienovidis“ ir kt. Dalyvavo Lietuvių meno kūrėjų bei Lietuvių rašytojų draugijų veikloje.

Draugavo su Antanu Smetona ir Juozu Tumu.

Vokiečių okupacijos metais buvo suimtas ir tardomas gestapo, pavojus grėsė ir jo žmonai.

Kūryba

Literatūrinę kūrybą, eilėraščius, pradėjo spausdinti lenkų kalba; vėliau kūrinius spausdino lietuvių kalba. Vincas Krėvė kūrė labai įvairiais žanrais. Derino realistinį pasaulio vaizdą su romantine dvasia, jungė tradicinės lietuvių tautosakos motyvus su Rytų egzotika, rašė istorinius veikalus. Surinko ir paskelbė lietuvių tautosakos, parašė publicistikos kūrinių, straipsnių kultūros klausimais.

Jo kūrybą galima sieti su įvairiomis srovėmis: romantizmu, ypač neoromantizmu, realizmu, net simbolizmu. Kaip romantikas Vincas Krėvė, stiprių kenčiančių asmenybių ieško istorinėje praeityje. Romantinė legendinė praeitis yra viena jo kūrybos temų. Čia dėmesys sutelkiamas į tuos laikus, kai lietuviai kovojo su kryžiuočiais. Tobuliausias šios temos kūrinys – istorinė drama (tragedija) „Skirgaila“. Romantinis yra ir vienas gražiausių jo kūrinių „Dainavos šalies senų žmonių padavimai“, kuriame autorius atskleidžia lietuvių tautos dvasią, o tai, kad jis paremtas tautosaka, jį sieja su neoromantizmu. Šis kūrinys primena lietuvių tautos herojinį epą. Kaip realistas jis žvelgia į kaimo būtį, žmogaus kasdienybę, bet pamato ne tik jo paviršių, o ir paprastų žmonių išminties giliuosius klodus.

Skirgaila

PAGRINDINĖ KŪRINIO TEMA - Skirgailos pastangos suderinti tautos dvasinę sanklodą su naujomis idėjomis, išsaugoti tautos kultūrinę tapatybę ir garbingai įsijungti į Europos valstybių gyvenimą. Senieji papročiai ir tradicijos yra netekę galios, todėl visa atsakomybė už Lietuvos ateitį tenka herojui. Galimybė išsaugoti vientisą Lietuvą yra pilna dramatizmo, todėl veikėjas yra priverstas viską spręsti pats, aiškiai suvokdamas savo sprendimų svarbą.

PROBLEMOS. 1. Kaip Lietuvoje po krikšto, visai naujoje situacijoje buvo sprendžiami ištikimybės, tikėjimo, žmoniškumo, valstybingumo klausimai, kaip tų klausimų susipynimas atsispindėjo žmonių charakteriuose; Skirgailos- žmogaus ir valdovo, atsidūrusio pagonybės ir krikščionybės kryžkelėje, tragedija. IDĖJA. Žmoniškumas turi būti žmonių širdyse Sena yra nebetinkama; norint eiti į priekį, reikia siekti to, kas nauja.

KOMPOZICIJA. Dramos 4 dalys turi pavadinimus, kurie atspindi kylančią įtampą, herojaus būsenas ir veiksmo slinktį į tragišką atomazgą: „Tarp dviejų pasaulių”, „Aistrų sūkury”, „Palūžusios sielos”, „Bedugnė”.

Žymiausi jo prozos kūriniai: novelių apysaka „Raganius“, „Šiaudinėj pastogėj“. Be istorinių dramų, realistinių novelių Vincas Krėvė yra parašęs biblinę apysaką „Dangaus ir žemės sūnūs“ bei alegorijų, susietų su rytų kraštų kultūra. Taigi Vinco Krėvės kūryba, tiek žanriniu, tiek tematiniu požiūriu – labai įvairi.

Rašytojo atminimas tebegyvas Varėnos krašte. Subartonių kaime tebestovi Vinco Krėvės gimtasis namas, kuriame 1966 m. įkurtas rašytojo memorialinis muziejus. Prie sodybos stovi seno ąžuolo kamienas, kuriame išskaptuotas V. Krėvės bareljefas. Vos už kelių kilometrų nuo Subartonių yra ir garsioji V. Krėvės Merkinė, kurioje jis mokėsi, sėmėsi įkvėpimo. 1989 m. šio miestelio vidurinei mokyklai suteiktas V. Krėvės vardas, o 1994 m. prie mokyklos pastatytas paminklas. Rašytojo vardu yra pavadinta Varėnos miesto gatvė.

Veikėjai

Krėvės veikėjai nuolat abejoja gyvenimo tvarka, civilizacijos skiepijamomis normomis. Jų maištas kyla iš nepasitenkinimo savo gyvenimu, laimės troškimo, noro elgtis pagal save. Jiems dažniausia vertybė- laisvė.

Krėvė susidomėjo rytų tematika. Kurinių personažai ima svarstyti, kodėl žmogus negali būti laimingas vien tenkindamas savo aistrą, kaip išsivaduoti iš nusiminimo ir mirties baimės, kaip siekiama garbės ir šlovės. Visa tai atsiskleidžia Krėvės legendų rinkinyje “Rytų pasakos”.