Vincas Kudirka Labora Darb pareng Deimant Kiauinyt 4

Vincas Kudirka „Labora!“ Darbą parengė: Deimantė Kiaušinytė 4 b

Vincas Kudirka (1858 - 1899 m. ) Tai vienas iš lietuvių tautinio sąjūdžio ideologų bei vadovas, XIX a. paskutiniojo dešimtmečio rašytojas bei publicistas. Aktyvus lietuvių literatūros kritikas, vertėjas, laikraščio „Varpas“ redaktorius. Lietuvos himno autorius. “Būdą turėjo švelnų” – taip apie V. Kudirką sakė visi jį pažinoję šviesuoliai. Buvęs taktiškas ir linksmas, tvirtų pažiūrų. Poetas mokėsi Marijampolės gimnazijoje ir Seinų kunigų seminarijoje, Varšuvos universitete studijavo filologiją, vėliau mediciną. Baigęs mokslus, 1890 metais grįžo į Lietuvą. Nuo gimnazijos laikų rašė eiles. Vėliau eilėraščiai tapo Lietuvos ateities vizijomis, kovos manifestais. Taip pat rašė satyras (Satyra – veikalas, kuriame išreikštas pasipiktinimo jausmas prieš negatyvius reiškinius, išjuokiamos žmonių ydos ir silpnybės). Alegorija, poezija ir komedija jo kūryboje visuomet kartu.

Labora! Kol jaunas, o broli, sėk pasėlio grūdus Ir dirvos ne’pleiski! Tuomet, kada jausi, Kaip kūns ima stingti, dvasia jau susnūdus, Vėlu juk prie darbo: nesėsi – nepjausi. Kol dega krūtinėj šventa ugnis toji, Kur traukia prie darbo ir duoda tiek vieko, Jog menkas ir silpnas net milžinu stoji, O, dirbk, idant neitų ugnis ta ant nieko! Kol da idealais, brol, besigėrėsi, Siek prie idealo, tik doro ir aukšto, O skubink! Paskui tu… jų išsižadėsi Dėl trupinio aukso, gardaus valgio šaukšto. Gyvenimo knygą skaityk laps į lapą, Nestodams, kad kartais, į tinginius kliuvęs, Tu nesupelytum ir neitum į kapą Be likusio ženklo, kad žmogumi buvęs. O jeigu apilsi sunkiam darbe savo Ir, nykstant spėkoms jau, nuliūsi, nerimsi, Tai žvilgtelk ant darbo jaunų draugų tavo Vienoj akimirkoj iš naujo atgimsi.

Kontekstas Pavadinimas “Labora!” lotyniškai reiškia “Dirbk”. Eilėraštyje liečiami aktualūs visuomeninio gyvenimo klausimai: raginama šviestis ir pasiaukojamai dirbti gimtojo krašto gerovei, ugdyti tautinį susipratimą, smerkiamas savanaudiškumas, išsižadėjus tautinių interesų dėl “trupinėlio aukso, gardaus valgio šaukšto”, išsigandus galimų kliūčių ir sunkumų. Žmogus, ypač jaunas, raginamas dirbti visuomenės labui. Darbuotis visuomenei – doras, aukštas ir kilnus idealas.

Šis eilėraštis yra parašytas spaudos draudimo metais, todėl jame tiek daug raginimų dirbti, kovoti dėl savo mylimos tėvynės Lietuvos. “Labora!” yra tarsi šūksnis, kuris turėtų pažadinti jaunimą. Eilėraštis pulsuoja jaunatviška energija, gėrimasi jaunystės galiomis. Poetas ragina visus suskubti, nes gyvenimas vietoje nestovi, ir senatvėje žmogus sustingsta, ir darbas nevilioja. Jaunimas turi ir pats dirbti, ir seniems būti širdies paguoda. Skatinimas dirbti vien pasižiūrėjimu į juos. Šis eilėraštis yra oratorinis. Jis pasižymi įsakmiu tonu: klausiama, sušunkama, pabrėžiama, liepiama. Skatinama rinktis poeto siūlomą etinę ir moralinę poziciją. Tai pilietinė poezija. “Laborai!” būdingas publicistinis patosas, retorinės išraiškos priemonės.

Temos • Skatinimas dirbti tėvynės labui. • Tautiškumo žadinimas. • Jaunatviškos energijos panaudojimas tinkamiems tikslams. • Kiekvienas žmogus privalo palikti pėdsaką.

Problemos • • • Ką būtų galima padaryti visuomenės labui? Kodėl išsižadama tautinių interesų? Kodėl darbas yra itin vertinamas? Kodėl jaunimą reikia skatinti dirbti? Kodėl tenka aukotis dėl tėvynės gerovės? Kodėl būtina dirbti tik tuomet, kai žmogus yra jaunas? • Kaip pakilti iš sąstingio?

Vertybės • • • Darbas Darbštumas Tautiškumas Pasiaukojimas tėvynės labui Veiklumas Prasmingas gyvenimas Jaunatviška energija Savanaudiškumo smerkimas Dora Meilė tėvynei

Galimos rašinių temos • • Koks yra jaunimas šių dienų visuomenėje? Ar darbas - visuomenės raidos variklis? Ar verta aukotis tėvynės labui? Kokia darbo prasmė šiomis dienomis?