V KrvMickeviius 1882 1954 Pateiktis ruo Sigita Riaukien

V. Krėvė-Mickevičius 1882 - 1954 Pateiktis ruošė Sigita Riaukienė „Ąžuolyno' gimnazijos mokytoja

V. Krėvė-Mickevičius Šis prozininkas ir dramaturgas savo raštais sukūrė Lietuvos legendą: jo meniškai, įtaigiai ir talentingai pavaizduota tautos praeitis lietuviams tapo TAUTINIU EPU.

• Kaip ir jo dramų VAIDILOS ir KRIVIAI, Krėvė buvo Lietuvos DAINIUS ir ŽYNYS, romantiškais kūriniais siekęs prikelti milžinų dvasią. Lietuviškos dvasios jis ieškojo tautosakoje, liaudies išmintyje, Rytų filosofiniuose, religiniuose tekstuose.

Užduotis: • Paklausykite įrašo – V. Krėvės kalbos apie kūrybą, pasakytos per jubiliejinį vakarą, ir atsakydami į klausimus parašykite 3 -4 teiginius: 1. Kokį susidarėte įspūdį apie rašytoją iš jo pasakytos kalbos? 2. Apie ką jis kalbėjo ir kaip kalbėjo? 3. Ko galima būtų pasimokyti šiandienos žmogui iš kalbėtojo arba priešingai – ko reiktų vengti?

Užduotis: Peržiūrėję fotografijas, aptarkite svarbiausias V. Krėvės gyvenimo erdves ir žmones ir parašykite 3 -4 teiginius apie rašytojo gyvenimą ir asmenybę.

Rašytojo gimtinė Subartonys

Vincas Krėvė vaikystėje. 1890 m.

Slapyvardis Krėvė yra užsiminęs, kad jis pasivadinęs senelio pravarde.

Gyvenimo erdvės

Žmona Rebeka Ona Karak - Marija Mickevičienė (apie 1913)

Su dukra, 1913 m.

Mažosios Lietuvos gelbėjimo komiteto nariai. Centre sėdi Vincas Krėvė. „Svarbus V. Krėvės gyvenimo epizodas – Vincas Krėvė – Klaipėdos sukilimo (1922– 1923) organizatorius“

Vytauto Didžiojo universiteto profesoriai. Kaunas 1930 m.

Liaudies vyriausybė. ministro pirmininko pavaduotojas ir užsienio reikalų ministras Vincas Kaunas, 1940 m. birželio 17 d.

Su žmona Marija JAV. 1950 m.

„Filadelfijoje mirė Krėvė. Pirmas žinios įspūdis – lyg būtų miręs Nemunas, Vilniaus katedra arba Šatrijos kalnas: taip giliai jis buvo įsišaknijęs mano sąmonėje” A. Nyka - Niliūnas 1992 m V. Krėvės mylima dukrelė Ona – Aldona Krėvaitė – Mošiūnienė išpildė jo svajonę, grąžino rašytojo palaikus į Lietuvą, į Subartonis ir palaidojo šalia jo mylimų tėvelių. . .

Biografija • 1898 m. išlaiko keturių klasių baigimo egzaminus Peterburge ir įstoja į Vilniaus dvasinę seminariją, iš kurios po 2 metų pašalinamas dėl pašaukimo stokos. • Baigė Kijevo ir Lvovo universitetus, gavo filosofijos daktaro ir lyginamosios kalbotyros magistro vardus.

Biografija • 1909 -1920 dirbo Baku gimnazijoje mokytoju. • 1922 -1943 profesorius, dekanas Kauno ir Vilniaus universitetuose. • 1944 pasitraukė į vakarus. • 1992 perlaidotas gimtinės kapinėse.

Asmenybė V. Krėvę matome pirmiausia kaip kūrėjo asmenybę: neramią, ieškančią, kenčiančią, maištingą, išdidžią. Atrodo, kad jame dominuoja romantiniai bruožai. Buvo dosnus žmonėms, šelpiantis, padedantis. Buvo laisvas, laisvai keitęs savo socialinius vaidmenis, viduje visada ištikimas sau, humanistas.

V. KRĖVĖS KŪRYBA Užduotis: peržiūrėjus skaidres apie rašytojo kūrybą, parašyti nuomonę-komentarą „KUO GALĖTŲ BŪTI ĮDOMI KRĖVĖS KŪRYBA ŠIANDIEN? ”

Didžiojo stiliaus kūrėjas Krėvė siekė prasiskverbti iki pačių giliausių LIETUVOS ISTORIJOS klodų, atskleisti LIETUVIO PASAULĖJAUTOS gelmę ir pakilti iki ŽMOGAUS BŪTIES PROBLEMATIKOS viršūnių, kur susitinka skirtingos kultūros, papročiai, tradicijos. V. Krėvės stiliui būdingas ROMANTINIS PAKILUMAS ir DRAMATINIS KONFLIKTIŠKUMAS, REALISTINIS KONKRETUMAS ir satyrinis aštrumas, platūs apmąstymai ir aforistinis glaustumas. Toks įvairumas taip pat liudija STILIAUS DIDUMĄ, MONUMENTALUMĄ.

Kūriniai apie praeitį 1. „Dainavos šalies senų žmonių padavimai” (1912). Juose Krėvė pasakoja apie lietuvių kovas su kryžiuočiais, išaukština pasiaukojimą dėl tėvynės, laisvės siekį, meilės jausmus, asmeninės laimės ryžtingą siekimą. Padavimų tikslas, kaip sakė autorius, - “. . . parodyti, kokie didvyriai buvo senovės lietuviai, sukelti mūsų pasididžiavimą jais”.

Kūriniai apie praeitį 2. Dramoje „Šarūnas” (1911) kuriamas išdidaus, nesusitaikančio su aplinka veikėjo paveikslas, kuris bando suvokti bendresnes tiesas apie žmogų, tėvynę, istoriją, Dievą. „Šarūnas" (1929). Rež. Andrius Oleka-Žilinskas. Šarūnas - Petras Kubertavičius.

Kūriniai apie praeitį 3. Dramoje „Skirgaila” (1924 m. ) vaizduojamos lietuvių kovos XIV-XV a. dėl valstybingumo; joje svarbios pareigos ir jausmo, valdovo ir žmogaus psichologinės prieštaros.

Proza apie kaimą • Apsakymų rinkinys „Šiaudinėj pastogėj” (1921 -1922); • Apysaka „Raganius” (1939).

Kas būdinga prozai? • Veikėjai jausmingi, greit supykstantys ir įsižeidžiantys dėl užgautos ambicijos, garbės, pasikėsinimo į dvasinę laisvę. • Senieji kaimo gyventojai idealizuojami: vadinami raganiais, išminčiais. Jie mieliau filosofuoja, klausinėja apie dievą, apie gyvenimo prasmę, ieško tiesos.

Senųjų kaimo žmonių garbinimas - romantizmo bruožas Senieji veikėjai (GUGIS, LAPINAS) apdovanoti gilia įžvalga, sukaupę gyvenimo patirtį, yra kantrūs ir tolerantiški kitiems. Iš jų daug kas pasijuokia, bet galiausiai laimi senųjų tiesa.

Teigiamo vertinimo perkėlimas į praeitį- romantizmo bruožas Į senuosius žmones Krėvė žiūri rimtai, su pagarba, o naujasis kaimietis- pradėjęs turtėti ir viską matuojantis nauda – juokingas. Dabartis seniesiems kelia liūdesį, nes civilizacija, jų manymu, naikina žmogaus dvasinį pradą: pavydas, pyktis, kerštas keičia išmintį, meilę.

Orientalistiniai kūriniai • Tai filosofinės parabolės, sudėtos į rinkinį „Rytų pasakos”(1930 m. Reikšmingiausias tekstas – budistinės tematikos apysaka „Pratjekabuda”). • Juose pasakojama, kaip išsivaduoti iš nusiminimo ir mirties baimės, kokiu būdu siekti garbės ir šlovės.

Svarbiausias gyvenimo veikalas „Dangaus ir žemės sūnūs”(1949 -61, 2 d. ) Įdomiai išplėtojama ir savaip interpretuojama Biblija. Čia veikia Jėzus, Judas, Erodas ir kitos biblinės asmenybės, kurios patiria neapykantą, įniršį, meilę. Beveik visus personažus ištinka dvasinė katastrofa - žlunga jų idėjos, svajonės, vertybinės nuostatos. Kūrinyje svarstomi tautos ir individo, dieviškumo ir žmogaus klausimai.

Namų darbas: Įsivaizduokite, kad jums reikia apklausti rašytoją V. Krėvę ir parašyti į laikraštį INTERVIU su juo. Sugalvokite įtaigų interviu PAVADINIMĄ ir 8 -10 KLAUSIMŲ, kurie atskleistų maištingą, romantinę rašytojo asmenybę.