Lietuvos pramons klasteri pltros programin studija TEKSTILS IR

  • Slides: 18
Download presentation
Lietuvos pramonės klasterių plėtros programinė studija : TEKSTILĖS IR APRANGOS SEKTORIUS Prof. R. Jucevičius

Lietuvos pramonės klasterių plėtros programinė studija : TEKSTILĖS IR APRANGOS SEKTORIUS Prof. R. Jucevičius Kauno technologijos universiteto Verslo strategijos institutas

KLASTERIO APIBRĖŽIMAS Geografinė, tarpusavyje susietų įmonių, specializuotų tiekėjų, paslaugų tiekėjų, susietų pramonės šakų įmonių

KLASTERIO APIBRĖŽIMAS Geografinė, tarpusavyje susietų įmonių, specializuotų tiekėjų, paslaugų tiekėjų, susietų pramonės šakų įmonių ir asocijuotų institucijų (universitetų, standartų ir prekybinių asociacijų) tam tikroje kryptyje, koncentracija, kurios konkuruoja, bet taip pat ir bendradarbiauja. R. Jucevičius, KTU Verslo strategijos institutas 2

KODĖL REIKIA KLASTERIZACIJOS ? • Didėjanti tarptautinė konkurencija reikalauja didelio produktyvumo • Būtinybė integruotis

KODĖL REIKIA KLASTERIZACIJOS ? • Didėjanti tarptautinė konkurencija reikalauja didelio produktyvumo • Būtinybė integruotis į tarptautines verslo grandines, o Lietuvos įmonės pavieniui nėra pajėgios to padaryti • Technologinė, tarptautinio marketingo, finansinė kompetencija nebegali būti sukaupta vienoje įmonėje, būtina kooperuoti žinias ir jų panaudojimą • Daug išsilavinusių žmonių, bet menkas jų potencialo panaudojimas • Naujos “žaidimo taisyklės”: tai XXI amžiaus verslo modelis R. Jucevičius, KTU Verslo strategijos institutas 3

KLASTERIZACIJOS NAUDA • Produktyvesnės klasterio įmonės: Lengvesnis priėjimas prie specializuotos informacijos Didesnis pelningumas Kvalifikuota

KLASTERIZACIJOS NAUDA • Produktyvesnės klasterio įmonės: Lengvesnis priėjimas prie specializuotos informacijos Didesnis pelningumas Kvalifikuota darbo jėga Konkurencija vidaus ir tarptautinėse rinkose Lengvesnis išėjimas į kitas rinkas Veiklos sinergija Bendro tiekimo galimybės Socializacija ir bendruomeninė kultūra • Klasterizacija didina ne vienos įmonės, bet visos sistemos konkurencingumą • Geresnės sąlygos inovacijoms R. Jucevičius, KTU Verslo strategijos institutas 4

Pramonės veiklos rūšių eiliškumas 1. Drabužių siuvimas 2. Medienos gaminiai 3. Maisto produktai 4.

Pramonės veiklos rūšių eiliškumas 1. Drabužių siuvimas 2. Medienos gaminiai 3. Maisto produktai 4. Leidyba 5. Tekstilės gamyba 6. Baldų gamyba 7. Guminių ir plastikinių gamyba 8. Chemikalų ir chemijos gaminių gamyba 9. Radijo, TV įrangos gamyba 10. Metalo gaminių gamyba 11. Mineralinių produktų gamyba 12. Transporto įrangos gamyba 13. Elektros mašinų ir aparatūros gamyba R. Jucevičius, KTU Verslo strategijos institutas 5

Atrinkti sektoriai • • • Medienos ir baldų Tekstilės ir aprangos Chemijos Informacinių technologijų

Atrinkti sektoriai • • • Medienos ir baldų Tekstilės ir aprangos Chemijos Informacinių technologijų Biotechnologijų Lazerių gamybos Maisto Pieno Mėsos Grūdų Mašinų ir prietaisų R. Jucevičius, KTU Verslo strategijos institutas 6

Tekstilė ir apranga Įmonių vyraujančios strategijos: Paklausos pobūdis: (+) nemažai įmonių taiko šiuolaikinę verslo

Tekstilė ir apranga Įmonių vyraujančios strategijos: Paklausos pobūdis: (+) nemažai įmonių taiko šiuolaikinę verslo vadybą (+) kai kurios įmonės kuria savo prekinį ženklą (-) dauguma, ypač - smulkių įmonių, gyvuoja tik dėka to, jog pigiai parduoda darbo jėgą (+) kai kurios įmonės sėkmingai integruojasi į svarbias tarptautinių klasterių vertės grandinės dalis (-) didelės įmonės per menkai specializuotos ir neefektyvios (-) menka tekstilės įmonių orientacija į aukštomis technologijomis grindžiamą produktų gamybą (-) labai maža vietinė rinka (+) auganti paklausa kokybiškiems madingiems gaminiams (-) nemokūs vietiniai vartotojai (+) turtinga Skandinavijos šalių rinka Veiksniai ir sąlygos veiklai: (+) gilios tradicijos (+) yra nemažai aukštos kompetencijos vadovų ir verslininkų (+) strategiškai svarbi geografinė padėtis (-) maži žaliavos ištekliai (-) daugelio tekstilės įmonių technologijos nėra šiuolaikiškos Klasterizacijos procesai: (+) išlikusi didžioji dalis specifinės verslo infrastruktūros (-) nemažai įmonių yra probleminės ar jau likviduotos (+) yra kritinė masė supratimo apie klasterizacijos naudą (+) pradėta klasterio kūrimo iniciatyva (+) veikli šakinė asociacija R. Jucevičius, KTU Verslo strategijos institutas 7

Tekstilė ir apranga: išvados - 1 1. Tekstilės ir aprangos pramonė, nežiūrint nepalankių tarptautinių

Tekstilė ir apranga: išvados - 1 1. Tekstilės ir aprangos pramonė, nežiūrint nepalankių tarptautinių raidos tendencijų, turi perspektyvų išlikti svarbia Lietuvos ūkio dalimi 2. Gili ir kartu plati klasterizacija daugeliui šakos įmonių yra bene svarbiausia išlikimo ir tolesnio augimo sąlyga. R. Jucevičius, KTU Verslo strategijos institutas 8

Tekstilė ir apranga: išvados - 2 Gimstantis ir jau pradedantis sparčiai formuotis klasteris, turintis

Tekstilė ir apranga: išvados - 2 Gimstantis ir jau pradedantis sparčiai formuotis klasteris, turintis geras 3. Gimstantis ir jau pradedantis sparčiai formuotis klasteris, turintis geras perspektyvas ateičiai, yra tekstilės ir aprangos įmonių grupė, kurios branduolys UABkurios „ECG“. branduolys UAB „ECG“. 4. Potenciali klasterių plėtros strategija pradiniame etape galėtų būti grindžiama mikro klasterių apie dinamiškas, į tarptautinius klasterius integruotas įmones, kūrimasis R. Jucevičius, KTU Verslo strategijos institutas 9

Bendrieji trikdžiai klasterizacijai • Pasitikėjimo tarp potencialių klasterio subjektų stoka • Netolygus atskirų verslo

Bendrieji trikdžiai klasterizacijai • Pasitikėjimo tarp potencialių klasterio subjektų stoka • Netolygus atskirų verslo subjektų technologinis ir vadybinis lygis • Praktiškai neveikia verslo informacinės sistemos • Veiklos partnerystėje patirties ir kompetencijos stoka • Antrepreneriškumo stoka • Neaktyvios profesinės ir šakinės asociacijos • Neefektyvi inovacijų politika R. Jucevičius, KTU Verslo strategijos institutas 10

Lietuvos pramonės klasterizacijos politikos bendrieji principai - 1 • Turi būti derinamos bendrosios ir

Lietuvos pramonės klasterizacijos politikos bendrieji principai - 1 • Turi būti derinamos bendrosios ir specifinės klasterizacijos priemonės • Klasterizacijos procesų stimuliavime turi būti derinami abu principai: “iš apačios į viršų” ir “iš viršaus į apačią” • Nacionaliniai ir lokaliniai klasteriai - sudėtinė tarptautinių klasterių dalis • Klasterizacijos procesai turi būti tampriai susieti su moksline, technologine, edukacine bei verslo infrastruktūra • Klasterizacijos politika turi remtis šalies istorija, kultūra, tradicijomis, žinių pobūdžiu bei veiklos partnerystėje patirtimi R. Jucevičius, KTU Verslo strategijos institutas 11

Lietuvos pramonės klasterizacijos politikos bendrieji principai - 2 • Klasterizacija turi būti nukreipta inovacijoms

Lietuvos pramonės klasterizacijos politikos bendrieji principai - 2 • Klasterizacija turi būti nukreipta inovacijoms pramonėje ir versle spartinti • Klasterių gyvybingumo sąlyga - jame sukurti ir veikiantys nuolatinio tobulėjimo ir vystymosi mechanizmai, o ne “high-tech trumparegystė” • Klasterizacijos strategija turi būti tampriai susieta su kitomis (pramonės, verslo, inovacijų, mokslo ir kt. ) strategijomis • Klasterizacijos procesai, nors yra daugiau savaiminiai, turi būti efektyviai valdomi • Perdėtas dėmesys klasterizacijai gali turėti ir neigiamų pasekmių R. Jucevičius, KTU Verslo strategijos institutas 12

Challenge for the NIS and Clusterization Innovators Early Majority Late Majority Early Adopters R.

Challenge for the NIS and Clusterization Innovators Early Majority Late Majority Early Adopters R. Jucevičius, KTU Verslo strategijos institutas Laggards 13

Bendrosios strateginės priemonės - 1 1. Parengti Lietuvos pramonės klasterizacijos žemėlapį 2. Sukurti klasterių

Bendrosios strateginės priemonės - 1 1. Parengti Lietuvos pramonės klasterizacijos žemėlapį 2. Sukurti klasterių kūrimosi palaikymo ir skatinimo sistemą 3. Skatinti lokalinių ir socialinių tinklų kūrimąsi 4. Paramos verslui struktūrų veiklą labiau sufokusuoti į organizacinės, finansinės, informacinės ir kitokios paramos teikimą besiformuojantiems klasteriams R. Jucevičius, KTU Verslo strategijos institutas 14

Bendrosios strateginės priemonės - 2 5. Skatinti integruotų vertės kūrimo centrų (parkai, technopoliai ir

Bendrosios strateginės priemonės - 2 5. Skatinti integruotų vertės kūrimo centrų (parkai, technopoliai ir kt. ) kūrimąsi 6. Parengti kritinę masę pramonės ir verslo įmonių, asociacijų bei paramos verslui valstybinių struktūrų specialistų, galinčių būti klasterių “animatoriais” 7. Atlikus specialią klasterizacijos pobūdžio studiją (klasterizacijos žemėlapis), parengti į klasterizacijos spartinimą fokusuotą investicijų pritraukimo strategiją R. Jucevičius, KTU Verslo strategijos institutas 15

Italijos vyriausybės politika Klasterių “klonavimas” Ruminija: 1200 tekstilės ir odos įmonių Tunisas: sukurti pilną

Italijos vyriausybės politika Klasterių “klonavimas” Ruminija: 1200 tekstilės ir odos įmonių Tunisas: sukurti pilną tekstilės industriją Rusija: Maksvoje - baldai, Lipetske - namų apyvokos dirbiniai Tarp Maksvos ir St. Peterburgo – avalynės klasteris Serbija: agro - industrinis regionas Bosnija: mediena R. Jucevičius, KTU Verslo strategijos institutas 16

Sukurti klasterių kūrimosi palaikymo ir skatinimo sistemą • Iniciatyvų palaikymo sistema • Bendrosios infrastruktūros

Sukurti klasterių kūrimosi palaikymo ir skatinimo sistemą • Iniciatyvų palaikymo sistema • Bendrosios infrastruktūros palaikymas (asociacijos, WWW, renginiai, kt. ) • Mokslinių tyrimų finansavimo sistemos tobulinimas • Kompetencijos centrų steigimas • Specializuotos informacijos sistemų kūrimas R. Jucevičius, KTU Verslo strategijos institutas 17

Artimiausi veiksmai 1. 02 – 06, 09 - 10 - klasterizacijos žemėlapis (virš 300

Artimiausi veiksmai 1. 02 – 06, 09 - 10 - klasterizacijos žemėlapis (virš 300 įmonių) 2. 03 - klasterizacijos ekspertų (15 - 20 žm. ) parengimas įvairioms pramonės šakoms. 3. 02 – 03 - seminarai potencialių klasterių įmonėms 4. 05 - Tinklapio apie klasterizacijos galimybes sukūrimas 5. 06 - Forumas (1 d. Vilniuje ir 1 d. Kaune), dalyvaujant užsienio ekspertams 6. 05 - Probleminė sesija pasirinktai įmonių grupei, dalyvaujant Švedijos specialistams R. Jucevičius, KTU Verslo strategijos institutas 18