KRISTIJONAS DONELAITIS 1714 1780 Klausimai 1 Kada ir

KRISTIJONAS DONELAITIS 1714 -1780

Klausimai 1. Kada ir kur gyveno K. Donelaitis? 2. Ką sukūre K. Donelaitis? 3. Kas būdinga K. Donelaičio kūrybai? 4. Kokia K. Donelaičio kūrybos reikšmė? 5. Kaip įamžintas K. Donelaičio atminimas?

Lietuvių grožinės literatūros pradininku laikomas Kristijonas Donelaitis, gyvenęs XVIII a. viduryje Mažojoje Lietuvoje.

Taip galėjo atrodyti K. Donelaitis. Archeologo V. Urbonavičiaus rekonstrukcija.

• K. Donelaitis - pirmasis didelis lietuvių poetas, nepakartojamas literatūros talentas, kurio įtaką tolimesnei lietuvių kultūrai sunku nusakyti žodžiais. Jo kūryba priklauso pereinamajam laikotarpiui, kai dar nebuvo pasibaigusi Baroko epocha, bet jau tolydžio stiprėjo Švietimas.

Su Baroku Donelaitį sieja krikščioniška moralė, o jo kūrybos ryšį su Šviečiamuoju amžiumi rodo poeto panieka išnaudojimui, noras šviesti ir mokyti lietuvių tautą, kuri vilko sunkų baudžiavos jungą ir kuo toliau, tuo daugiau buvo germanizuojama. Donelaitis stojo į kovą su visomis gyvenimo negerovėmis - taip, kaip jis tai suprato.

Klausimai 1. Apie ką pasakojama poemoje “Metai”? 2. Kas būdinga K. Donelaičio poemai? 3. Kokia poemos vieta pasaulinėje literatūroje?

Veikėjai Poema “Metai” vaizduoja lietuvių baudžiauninkų (Mažojoje Lietuvoje jie buvo vadinami būrais) bendruomenę, jos socialinę padėtį ir dvasinius bruožus. “Metų” būrai - tai tie Mažosios Lietuvos lietuviai, kurie išnyko germanizacijos bangose, bet amžinai liko gyventi Donelaičio kūryboje.

“Metai” (ištrauka) Jau saulelė vėl atkopdama budino svietą Ir žiemos šaltos trūsus pargriaudama juokės. Šalčių pramonės su ledais sugaišti pagavo, Ir putodams sniegs visur į nieką pavirto. Tuo laukus orai drungni gaivindami glostė Ir žoleles visokias iš numirusių šaukė. Krūmai su šilais visais išsibudino keltis, O laukų kalnai su kloniais pametė skrandas. Vislab, kas rudens biaurybėj numirė verkdams, Vislab, kas ežere gyvendams peržiemavojo Ar po savo keru per žiemą buvo miegojęs, Vislab tuo pulkais išlindo vasarą sveikint.

Būrai Dail. V. Jurkūnas

Kompozicija Keturi metų laikai buvo tas kompozcinis pagrindas, kuris leido aprėpti viską, nes būrų darbai ir rūpesčiai kas metai kartojosi. Gamta ir žmogus sukasi ratu: po pavasario, vasaros, rudens ir žiemos vėl bus pavasaris. . .

Svarbiausias poemos klausimas Baudžiava - didelė blogybė. Tad ką daryti, kur ieškoti išeities? Tas klausimas ir tapo poetui pats svarbiausias. Jis buvo įsitikinęs, kad tėra vienintelis kelias: žmogus turi tapti geresnis, teisingesnis. Todėl jis taip nuoširdžiai mokė lietuvius būrus išminties, dorovės, tautinio atsparumo.

Poemos dalys Poemą sudaro keturios dalys: “Pavasario linksmybės”, “Vasaros darbai”, “Rudenio gerybės”, “Žiemos rūpesčiai”. Nuo pavasario iki žiemos rodomi tie patys veikėjai, gyvenantys tame pačiame Vyžlaukio valsčiuje (valsčių sudarydavo 20 -30 kaimų).

Siužetas Poemoje nėra siužeto, nes Donelaičiui rūpėjo parodyti didelės žmonių grupės buitį ir likimą, o ne pavienio žmogaus likimą.

Poemos kalba K. Donelaitis turėjo “aukso plunksną”. Jis puikiai mokėjo gimtąją kalbą ir, būdamas talentingas kūrėjas, meniškai ją išdailino. “Metuose” sunku rasti bent vieną eilutę, parašytą sausais, nevaizdingais, bejausmiais žodžiais. Poetas jautė žodžio grožį ir siekė jį išryškinti. Todėl jo sukurtus vaizdus skaitytojas ir mato, ir girdi.

Eilėdara Eiliavimo meno Donelaitis mokėsi iš antikinių rašytojų: jo poema parašyta hegzametru - šešių pėdų nerimuotomis eilutėmis. “Metų” pėdą sudaro du arba trys skiemenys.

Stilius Donelaičio poemoje valstietiškas žodis ir antikinis hegzametras susijungė į nepakartojamą visumą, sukurdamas unikalų - lengvai atpažįstamą , su niekieno nesupainiojamą – stilių.

K. Donelaičio atminimo įamžinimas Sukurtas K. Donelaičio memorialas Tolminkiemyje. Ši idėja subrendo artėjant poeto gimimo 250 -osioms metinėms (1964), Lietuvos Mokslų akademijos Prezidiumo nutarimu prie Lietuvių kalbos ir literatūros instituto buvo įsteigta Nuolatinė Kristijono Donelaičio komisija, pirmininkaujama K. Korsako. Jos iniciatyva atstatyta po karo sugriuvusi Tolminkiemio bažnyčia (darbų vadovas - inžinierius ir architektas bei archeologas N. Kitkauskas) ir surasti K. Donelaičio palaikai. Atstatytoje bažnyčioje 1979 m. atidarytas K. Donelaičio muziejus. Po bažnyčios grindimis suradus K. Donelaičio palaikus (Paieškų mokslinei komisijai vadovavo L. Gineitis), archeologas V. Urbanavičius sukūrė K. Donelaičio skulptūrinį dokumentinį portretą. Poeto palaikai naujai palaidoti toje pat vietoje specialiai įrengtoje kriptoje.

Taip atrodo restauruota Tolminkiemio bažnyčia, kurioje įkurtas K. Donelaičio muziejus.