Kristijonas Donelaitis Metai Pavasario linksmybs Metai prasideda Pavasario

Kristijonas Donelaitis ’’Metai’’ ’’Pavasario linksmybės’’

, , Metai’’ prasideda ‘’Pavasario linksmybių’’ gamtovaizdžio aprašymu. Šioje dalyje vaizduojama bundanti , atsinaujinanti ir vis gražėjanti gamta.

Eilės skamba pakyliai , saulelė ir orai personifikuojami , daug dėmesio skiriama bundančiai gamtai (žolelėms , krūmams , šilui , laukams , kalnams ir kloniams ) , bei įvairiems gyvūnams ( nuo meškų iki. . . blusų )

Gandras vaizduojamas kaip tikras būras. Radęs su savo gaspadine namus naujus , tik užpernai statytus , jau sugadintus, ėmė viską taisyti ir tvarkyti.

Tačiau niekas poetui nesukelia tokio lyrinio jausmų antplūdžio kaip lakštingala. Apibūdinamas jos balso grožis ir kartu paprastumas. Taigi lakštingala laikoma liaudies dvasinio grožio simboliu.

Džiaugsmas, vaizduojamas ’’Pavasario linksmybėse’’ , turi ir religinį atspalvį : dažnai minimas Dievas , stebimasi jo visagalybe : , , Ak, šlovings Dieve , kaip dyvins tavo sutaikyms ! ’’.

Pirmas žmogus , kuris vaizduojamas , , Metuose’’ , yra ne būras , o ponas. Šis veikėjas parodomas kaip atstumiantis , prisirijėlis , kuriam kaip šikšnosparniai iš pilvo kepsniai veržiasi lauk. Šis veikėjas su kitais , , Metų’’ veikėjais nėra susijęs , jis tik tarsi atskira iliustracija, smerkianti apsirijimą.

Toliau poetas vaizduoja būrų viešą susirinkimą – krivūlę , kurioje dalyvauja ir vyrai, ir moterys. Seniūnas Pričkus bando įrodinėti ponų ir būrų lygybę.

Pavasaris - tai pat ir prasidedančių darbų metas. Žmonės privalo gerai pasiruošti , kad rudenį turėtų maisto. K. Donelaičio mintys apie darbą turi gilią filosofinę prasmę. Kad ir koks sunkus bebūtų darbas , dirbti reikia ne vien dvarui , bet ir sau.

Bet ne visi būrai tokie rūpestingi ir darbštūs. Poemoje leidžiama kalbėti ir tikram tinginiui , kuriam tarsi norint dar labiau pabrėžti jo būdą duodamas Slunkio vardas. Slunkiaus svajonę išreiškia toks , , devizas’’ : , , ir kad vis miegot mums būtų sviete paskirta’’.

Seniūnas Pričkus labai griežtai išbara Slunkių ir išjuokęs tinginystę paskelbia darbą šlovinančią sentenciją – trumpą pamokymą: , , Kad skilvys išalkęs nor gardžiai pasilinksmyt , Tai pirma tur visas kūns viernai pasipurtyt’’.

Toliau seka Pričkaus pamokymai prasidedant pavasario darbams. Jis rimtai įspėja būrus , kad bus ne juokai – laukia sunki baudžiavinė vasara. Prisiklausys jie ponų riksmų ir keiksmų.

Galiausiai įsiterpia ir pats autorius , maloniai prabildamas apie darbščias moteris - , , prietelkas’’. Tai trumpa pagiriamoji kalba puikiosioms Lietuvos audėjoms : , , Jums garbė , kad vindas jūsų , sukriai besisukdams Pakulų bei linų kuodelį nupeša greitai ; Jums gabė , kad staklės prieš pavasarį trinka Ir šaudyklė su šeiva šokinėdama tarškia ; Jums garbė , kad audeklėliai jūsų nuausti, Ant margų lankų kaip sniegs pavasario blizga’’.

Taip autorius kartu su Pričkumi galvoja apie žmogaus darbą girdamas būro ranką.

Taigi K. Donelaičio , , Metuose’’ labai aiškiai yra išreikštas tikras XVI amžiaus lietuviškas pavasaris su jo gamta , žmonėmis , jų darbais , ydomis , vargais ir to laikmečio vertybėmis.

Darbą atliko : Inga Banytė 11 b