K Donelaiio sakinys semantika ir kontekstai Greta Gricinait

K. Donelaičio sakinys: semantika ir kontekstai Greta Griciūnaitė, Šiaulių Juliaus Janonio gimnazijos IV e kl. mokinė, konsultavo mokytojas Rimvydas Sruogis 2014 m.

K. Donelaičio sakinio Jau saulelė vėl atkopdama budino svietą Ir žiemos šaltos triūsus pargriaudama juokės semantika ir kontekstai

Darbo turinys Sakinio reikšmė Žodžių semantika sakinyje ir tarptekstiniai ryšiai. Antikinis ir lietuviškas hegzametras. Mokinių apklausos, kokios asociacijos jiems iškyla girdint K. Donelaičio pirmąjį sakinį, apibendrinimas. • Išvados. • Šaltiniai. • •

Svarbiausia sakymo — sakinio intencija: įtalpinti ir būti patalpintam Yra sakinių, kuriuose girdėtis vidinis sakinys — kaip vidaus balsas Viktorija Daujotytė, Lietuvos literatūros tyrinėtoja, habilituota humanitarinių mokslų daktarė

Sintaksė, broli, tik sintaksė gelbsti mus Sigitas Geda, poetas, dramaturgas, eseistas Sakinys – tai mažiausias tekstas, kurį svarbu sugebėti perskaityti ir išgirsti žodžių ryšius jame.

Klausiamasis Pagal kalbėtojo tikslą Tiesioginis Liepiamasis Šaukiamasis Sakinys Vientisinis Sudėtinis sujungiamasis Pagal struktūrą Sudėtinis prijungiamasis Sudėtinis bejungtukis Mišrusis

• Sakinį gali sudaryti vienas žodis, sakinys trumpas, bet svarus, reikšmingas, pvz. , Kliudžiau (J. Biliūnas „Kliudžiau“).

• Sakinys gali būti ilgas, kada naratorius nori perduoti daug informacijos, išsipasakoti, pavyzdžiui, Simonas Daukantas rašo:

Kas aprašys kalnėnų ir žemaičių senovės girias, kokias anie, atsidanginę į tą kraštą, rado, kurios be kokių tarpkrūmių vienu lieknu it jūra niūksojo; nesgi šios dienos girių ir pievų vietoje angis girios trakšojo, o tarp jų jau versmėtos kirbos burgėjo, jau ežerai tyvuliavo. Neišžengiami pušynai, eglynai, beržynai, ąžuolynai nuo amžių amžiais suaugę niūksojo ir visi vienų viena giria buvo, upėmis tiktai ir upeliais išvagota, nes ir tos pačios upės ir upeliai perkaršusiais medžiais užvirtę, kuriuos pavasario ar rudens tvanai tevokė, o jei kurių tenai smarkūs sriautai nestengė pakušinti, tie, mirkdami vandeny, į plieną pavirtę, jau apdumiami smiltimis, jau nudumiami nuo amžių žlugsojo it akmenys, kurių žilą karšatį dar apyniai, alksnių ir karklų šakose vydamies, pavandeniais išsisvarstę, savo spurganotais vainikais klėstė; visas kraštas viena giria niūksojo, į kurios tankmę ne vien gyvulys, bet ir žmogus negalėjo įlįsti.

Koks K. Donelaičio sakinys? Jo semantika ir intertekstualumas?

Semantika – pažinimo mokslų sritis, tirianti ženklų reikšmes ir prasmes, objektų ar reiškinių žymėjimą. Lingvistinė semantika yra moderniosios kalbotyros (lingvistikos) šaka, mokslas apie kalbinių ženklų (žodžių ir sakinių, nors nebūtinai žmonių kalbos) reikšmes ir prasmes. Semantika yra glaudžiai susijusi su platesne lingvistikos sritimi – semiotika (struktūrine semantika). Intertekstualumas, arba tarptekstiniai ryšiai, – tai toks reiškinys, kuris iš skaitytojo pareikalauja labai geros kultūrinės atminties, žinojimo, kad galėtų pažinti ir lyginti tekstus.

Jau saulelė vėl atkopdama budino svietą Ir žiemos šaltos triūsus pargriaudama juokės Šis sakinys yra vientisinis, išplėstinis, turi vieną gramatinį centrą, jame vyrauja vienas veikėjas – saulelė, kuri atlieka du veiksmus: budina pavasarį, gyvūniją ir juokiasi iš žiemos.

Žodžių semantika sakinyje ir tarptekstiniai/ intertekstiniai ryšiai „Sakinys yra tai, kuo pasakoma. Bet ir tai, kas pasakoma. Pasakoma ne tik žodžiais, bet ir jų ryšiais – tarpžodžiais, intonacija. “ Viktorija Daujotytė

„Jaũ“ - yra aplinkybę nusakantis žodis, laiko prieveiksmis. Šiuo prieveiksmiu yra nusakomas jau įvykęs veiksmas ir esamasis laikas, taip pat išreiškiama džiugi pasakotojo nuotaika. Jau atvyko svečiai. Jau išaušo gražus rytas.

„Jau“ pradedama didaktinės poemos „Pavasario linksmybių“ dalis.

„saulelė“ –yra deminutyvinis daiktavardis, personifikuota sakinio veikėja. Ji šviečia ir šildo pavasarį gyvius ir augalus – skatina gyvybę; kaitina ir džiovina augalus vasarą: . . . saulelė aukštyn kopti paliovė ir žemės vainikus pamaži jau pradeda vytint. Ji – mirties priežastis. Rudenį ant saulelė jau nuo mūs atstodama ritas.

Mažybinė žodžio forma ir priesaga -el- suteikia šiai veikėjai švelnumo, šiltumo ir malonumo įspūdį. Taip pat tokios formos žodis rodo glaudžią sakinio sąsają su tautosaka, liaudies dainomis.

Aušta aušrytėlė, Užteka saulelė, Eina sena motinėlė Kelt savo dukrelės. („Aušta aušrytėlė“)

Tarptekstinį ryšį galima įžvelgti ir su valstietiškos pasaulėžiūros lietuvių rašytojų kūriniais. Išaušo jau pavasaris. Po vakarykščio lietaus nušvito visa padangė. Saulelė linksmai šviečia, gaivina ir šildo žemelę. . . (Žemaitė „Marti“)

Atsiskleidžiamas abiejų rašytojų panašus, valstietiškas požiūris į gamtą. Žvilgsnis vertikaliai krypsta nuo dangaus iki žemės, atkreipiamas žvilgsnis į saulę, nes nuo jos priklauso, kokius darbus galima bus dirbti.

„vėl“ – prieveiksmis, nusakantis pasikartojantį veiksmą ir pabrėžiantis dinamiškumą. „. . . tas kitimas yra lyg ratas, kurio kiekvienas apsisukimas visai panašus į kitus. Pavasarį jau saulelė vėl budina svietą. Rudenį vėl nuo mūs atstodama ritas. Žiemos nasrai jau vėl rūstaudami grįžta, ir šiaurys pasišiaušęs vėl mus atlekia gandint. “ Jurgis Lebedys

Rėdos ratas

„atkopdama“ – esamojo laiko pusdalyvis, kuris nurodo personifikuotos veikėjos saulelės sunkiai atliekamą veiksmą – kopimą.

Kirčiuojamas balsis o pabrėžia veiksmo sunkumą, kurį galima prilyginti aprašomam nelengvam būrų gyvenimui. Panašus vaizdas matomas „Rudens gėrybėse“: vyžos su blogais sopagais vandenį siurbia / Ir bjaurius purvus kaip tešlą mindami minko.

„budino“ – veiksmažodis, įasmeninantis saulelę. Toks jos poelgis apibūdina ją kaip rūpestingą motiną būrę, kuri kelia iš miego savo vaikus - „svietą“.

Būrų gyvenimo ritmas priklausė nuo saulės: jai pakilus, jie keldavosi, o nusileidus, eidavo miegot, tad šis veiksmažodis turi ir tiesioginę prasmę.

„svietą“ – tai svetimas, nelietuviškas žodis, perimtas iš slavų kalbų. Jis reiškia pasaulį ir nurodo ne sakinio ar poemos, o rašytojo gyvenimo laikotarpį, kada šis žodis yra vartojamas – t. y. XVIII amžių.

Šis daiktavardis parodo, kad poemos kalboje yra gausu slavizmų ir germanizmų, kaip ir kasdienėje to meto lietuvių kalboje: provyt, budavonei, pūstinės, vienai, dyvins, glūps ir kiti.

„ ir žiemos“ – nurodo šaltąjį metų laiką, priešingybę saulelei. Žiema yra neveikli, neįasmeninta ir statiška, o jai suteiktas epitetas „šaltos“ pateikia neigiamą pasakotojo požiūrį į ją.

Šaltuoju metų laikotarpiu, žiemą, būrai neatlieka jokių žemės ūkio darbų, tai tartum ne tik gamtos, bet ir žmonių pasyvumo, neveiklumo laikotarpis, kuriuo džiaugiasi tik „nenaudėliai“ būrai kaip Slunkius, Plaučiūnas.

„triūsus pargriaudama juokės“ – sakinio pabaiga nusakanti žiemos pralaimėjimą, lyg gėris nugalėtų blogį. Sugrįžus saulei vėl prasideda darbai ir nugalimas neveiklumas.

Saulelė besijuokdama suteikia sakiniui optimistišką ir linksmą pabaigą, sutampančia su pozityvia pasakotojo nuotaika, kuri buvo išreikšta sakinio pradžioje.

Antikinis ir lietuviškas hegzametras K. Donelaitis, kaip liuteronų pastorius ir kaip lietuvis, stengėsi pasipriešinti germanizacijai ir siekė įrodyti, kad lietuvių kalba yra graži, kad ja galima kurti tekstą hegzametru, t. y. antikine eilėdara.

Antikos rašytojai Homeras ir Vergilijus hegzametru išaukštino graikų ir romėnų didvyrius, Tolminkiemio klebonas - vyžotus lietuvininkus.

Visi lietuviški Kristijono Donelaičio tekstai yra parašyti hegzametru. Vartodamas hegzametrą, Donelaitis siekė pagrįsti lietuvių kalbos vertę, parodyti jos prigimtinį panašumą į senąsias graikų ir lotynų kalbas.

Hegzametras (gr. hexdmetros - šešiataktis - iš hex - šeši, metron - matas, taktas) eiliuoto teksto šešių pėdų eilutė.

Senovės graikų ir romėnų hegzametras, kaip ir visa jų eilėdara, rėmėsi ilgųjų ir trumpųjų skiemenų kaita. Dviejų, trijų, kartais ir daugiau skiemenų grupė sudarydavo pėdą.

Pirmasis pėdos skiemuo sudaro vadinamąjį arsį ( —), tariamas su tam tikru pabrėžimu - iktu, nepabrėžiamieji skiemenys sudaro tezį (V).

Svarbus hegzametro elementas yra ritminė pauzė – cezūra (//), romėnų poezijoje dažniausiai einanti po trečios pėdos arsio ar po šios daktilinės pėdos pirmojo trumpojo skiemens.

Naujaisiais laikais klasikinį metrinį hegzametrą pakeitė toninis: ilgąjį tezio (—) skiemenį pakeitė skiemuo, turintis natūralų žodžio kirtį, o arsio skiemenų kiekybės nepaisoma.

Pagal pėdą sudarančių skiemenų skaičių ir jų išsidėstymo tvarką hegzametrui būdingas daktilis (— V V) bei spondėjas (— —).

Vyrą pašlovinki, Mūza, || per negandus ėjusį drąsiai, || Vėtrų blaškytą ilgai, || kai šventąją Troją išgriovė. || — V V / — V // V / — V

Metai parašyti eilėdara, kurią galima vadinti metrinio ir toninio hegzametro sinteze. Poemoje iktas (—) sutampa su natūraliu pagrindiniu ar šalutiniu žodžio kirčiu, bet išlaikomi ir antikiniam hegzametrui būdingi kirčiuotų ir nekirčiuotų skiemenų kiekybės santykiai.

Eilutę sudaro 6 kirčiuoti skiemenys (pirmasis eilutės skiemuo visada kirčiuotas) , tarp kurių būna 1 arba 2 nekirčiuoti.

Jau sau / le lė / vėl at / kop da ma / bu di no / svie tą __ V / __ V V / __ V Ir žie / mos šal / tos trū / sus par / griau da ma / juo kės. __ V / __ V V / __ V

Sakinio nuotaikos pakilumą, skambėjimą paryškina ir banguojanti poemos eilėdara – hegzametras.

Kokios asociacijos mokiniams iškyla girdint K. Donelaičio pirmąjį sakinį? Buvo apklausti III ir IV klasių gimnazistai, kurio mokėsi K. Donelaičio kūrybą, bei I ir II klasės mokiniai, dar nesimokę „Metų“. Jie turėjo atsakyti į klausimą: Kokios asociacijos/ vaizdai jums kyla išgirdus sakinį : „Jau saulelė vėl atkopdama budino svietą/ Ir žiemos šaltos triūsus pargriaudama juokės“?

I-okų ir II-okų nuomonė Jie sakinį sieja su pavasario pradžia, gamtos atbudimo vaizdiniais bei saulės šiluma. Dalis mokinių įvardijo, jog sakinys buvo iš Kristijono Donelaičio poemos „Metai“. „Galvoje iškilo vaizdas pirmųjų pavasario ženklų: tirpstančio sniego, parskrendančių paukščių, dygstančios žolės, čiurlenančių upelių. Pajutau šilumą. “ „Ankstų rytą saulė žadina žmones darbams, artėjantis pavasaris skatina dirbti. “

III-okų ir IV-okų nuomonė Mokiniai sieja šį sakinį su Kristijono Donelaičio poemos „Metai“ pradžia, pavasario rytmečiu kaime, valstiečių darbais. IV-okai šį sakinį siejo ir su patie Kristijono Donelaičio veikla bei senąja Lietuva, lietuvių kalbos išsaugojimu, nepriklausomybės siekiu ir patriotiškumo žadinimu.

„Pavasario vaizdai, pirmoji saulė ir gamtos atbudimas. Sniego tirpimas, šiluma ir ištirpusio sniego upeliai. Prisimenu ir Donelaitį. . . “ „Pagalvoju apie pavasario rytą, kai dangus yra giedras ir šviečianti saulė po truputį tirpdo sniegą. Aplanko šilti jausmai. “

Apibendrinus apklausos rezultatus, galima teigti, kad nepriklausomai nuo mokinių amžiaus ir klasės, šis K. Donelaičio sakinys mokiniams sukelia panašias asociacijas ir vaizdinius.

Išvados • Pirmuoju poemos „Metai“ sakiniu sukuriama pakili ir linksma nuotaika, atitinkanti dalies pavadinimą „Pavasario linksmybės“. • Gamta personifikuota, įasmeninta: saulelė atkopdama budino, juokės. • Sakinyje yra panaudojamos netiesioginės priešos: saulelė - žiema, šiluma - šaltis.

• Tarptekstiniai ryšiai su tautosaka (deminutyvų vartojimas, cikliškumą pabrėžiantis Rėdos ratas), • grožine literatūra (valstietiškas požiūris į gamtą, pvz. , Žemaitė dažnai panašiai pradeda savo apsakymus pirmiausia žvelgdama į dangų, saulę). • Skambesio, pakylėjimo ir emocingumo sakiniui teikia antikinė eilėdara – hegzametras.

Informacijos šaltiniai • • • Aušta aušrytėlė. Lietuvių liaudies dainos. K. „Šviesa“, 1989, p. 77. Žemaitė „Marti“, K. „Šviesa“, 1995, p. 47. J. Lebedys. Senoji lietuvių literatūra, V. , 1977. Lietuvių literatūros enciklopedija, V. , 2001, p. 175 -176. A. Girdenis. Metų hegzametras/ Darbai apie Kristijoną Donelaitį, 1993, p. 60 -96. V. Daujotytė. Trys sakiniai, K. , 1997, p. 5. Geda, Sigitas. Žydinti slyva Snaigyno ežere: Eilėraščiai. – Vilnius: Vaga, 1981. http: //www. bernardinai. lt/straipsnis/2014 -01 -01 -darius-kuolys-laimeidonelaitis/112178 http: //www. vydija. lt/straipsniai/knygos/Sinkus/vartai_i_siaure. htm http: //www. donelaitis. info/index. php? p=si&sid=150&chid=138&tid=32&blokas= http: //www. lietuviai. ch/lietuviu-tradicijos/689 -lietuviki-simboliai-rdos-ratas. html