VIENTISINIO SAKINIO SKYRYBA Vientisinis sakinys Tai sakinys kuriame

VIENTISINIO SAKINIO SKYRYBA

Vientisinis sakinys Tai sakinys, kuriame yra vienas gramatinis centras.

1. Brūkšnys tarp veiksnio ir sudurtinio tarinio vardinės dalies rašomas, kai praleista jungtis, o vardinė dalis reiškiama daiktavardžio arba skaitvardžio vardininku (Vilnius – Lietuvos sostinė. Du plius du – keturi).

2. Brūkšnį tarp veiksnio ir suvestinio tarinio bendraties rašome tada, kai praleistas pirmasis suvestinio tarinio dėmuo (Mūsų pareiga – mokytis).

3. Brūkšnį rašome gretimųjų pasakymų antroje dalyje vietoje praleisto, bet iš pirmos dalies numanomo žodžio (Iš vienos stalo pusės sėdi motina, iš kitos – tėvas).

4. Kableliais išskiriami du ar keli derinamieji neišplėstiniai pažyminiai, einantys po pažymimojo žodžio (Buvo rytas, giedras, ramus).

5. Kableliais reikia išskirti vieną ar daugiau nederinamųjų pažyminių, einančių po pažymimojo žodžio ir išsiskiriančių savo intonacija (Buvo ilgas ir saulėtas ruduo, be sniego).

6. Kableliais išskiriami išplėstiniai dalyviniai ir būdvardiniai pažyminiai, einantys po pažymimojo žodžio. Prieš pažymimąjį žodį tokie pažyminiai neskiriami (Žuvis, užaugusias upėje, pašauks jūra. Upėje užaugusias žuvis pašauks jūra).

7. Kableliais arba brūkšniais išskiriami paprasti ir išplėstiniai priedėliai, einantys po pažymimojo žodžio (Žmonių – vyrų, moterų ir paauglių – priėjo pilna Blažio gryčia). Priedėlis, einantis prieš pažymimąjį žodį, kableliais neskiriamas (Rašytoja Žemaitė yra visiems žinoma).

8. Kableliais išskiriamos tikslinamosios aplinkybės. Jei jos turi jungiamųjų žodžių (tai yra, pavyzdžiui, kaip ir, ypač), tai išskiriamos drauge su tais žodžiais (Aukštai medyje, pačioje viršūnėje, tupėjo šarka. Šiandien, tai yra vasario 19 d. , įvyks tėvų susirinkimas).

9. Kableliais skiriamos bejungtukės vienarūšės sakinio dalys (Praūžė, pradundėjo karo vėtra). Dvi vienarūšės sakinio dalys, sujungtos jungtukais ir, arba, bei, kableliais neskiriamos (Ak, iškelk mane į saulę ar nutrenki į gelmes). Kai prieš vienarūšes sakinio dalis kartojasi jungtukai ir, arba, nei, kablelis dedamas prieš antrąjį ir tolimesnius jungtukus (Susiliejo ir tikrovė, ir sapnai). Prieš priešinamuosius jungtukus o, bet, tačiau, tik, jungiančius vienarūšes sakinio dalis, kablelis dedamas visada (Vyrai kalbėjo tyliai, bet labai aiškiai).

10. Po apibendrinamojo žodžio prieš vienarūšes ir skaičiuojamąsias sakinio dalis rašomas dvitaškis arba brūkšnys (Eglė susilaukė trijų sūnų: Ąžuolo, Uosio, Beržo). Kai apibendrinamasis žodis eina po vienarūšių sakinio dalių, tai prieš jį rašomas brūkšnys (Ir laukuose, ir miškuose – visur buvo daug sniego).

11. Kableliais sakinyje skiriami kreipiniai (Tekėk, saulele, tekėk). Išplėsti kreipiniai išskiriami drauge su pažyminiais (Lauk, brangioji sesute, manęs).

12. Įterpiniai paprastai išskiriami kableliais (Kitą kartą, savaime aišku, jis nepadarys tokios klaidos), skliausteliais (Tik pamatėva: nebetoli eina prievaizdas Gimbutas (tas pats, kuris ir dabar paupyje tebegyvena)), brūkšniais (Rudeniop – prabėgs greit laikas – susitiksim vėliai). Tarp sudėtinio sakinio dėmenų įsiterpę įterpiniai išskiriami kableliais ir brūkšniais (Būna tokių valandėlių, - Krizas jas gerai žino, - kada draugas mėgsta atitolti, pabūti vienas su savo žila galva).