EMOCIJ ATPAINIMAS IR VALDYMAS Lektorius Doc dr Jonas

„EMOCIJŲ ATPAŽINIMAS IR VALDYMAS“ Lektorius: Doc. dr. Jonas Pacevičius 2011 m. kovo 24 d. 1

Diskusija: Kuo (ir kada) geriau vadovautis darbiniame gyvenime? (o asmeniniame? Šeimoje? Arba, pvz. , renkantis sutuoktinį? ) l Protu? l Emocijomis, jausmais? l Valia? l Transakc. testas 2

1 tema. Emocijų ir jausmų pažinimo pagrindai 1 Emocijų ir jausmų samprata l Emocijų funkcijos l Emocinių išgyvenimų formos: l Kaip jas suprantate? jausmai, nuotaikos, stresai, afektai, frustracijos, aistros 3

Emocijų ir jausmų pažinimo pagrindai 2 l Žmogaus emocinis gyvenimas l Emocija kaip vertybė l Emocinė deprivacija ir nuobodulys l Išgyventos ir parodytos emocijos l Emocijų kilmės teorijos 4

Situacinių emocijų rūšys ir jų svarba veiklai ir elgesiui Džiaugsmas l Pyktis l Baimė l Liūdesys l Kaltė l Gėda l Atsakomybė l Sąžinė l Nerimas l Depresija l Pavydas l 5

Pozityvūs bei negatyvūs jausmai Kuriantys: l Troškimo jausmas l Tikėjimo jausmas l Meilės jausmas l Intymumo jausmas l Entuziazmo jausmas l Romantikos jausmas l Vilties jausmas Griaunantys: l Baimės jausmas (? ) l Pavydo jausmas (? ) l Neapykantos jausmas l Keršto jausmas l Godumo jausmas l Pykčio jausmas (? ) l Prietaringumo jausmas 6

Ar emocijos reikalingos? Emocijų reikia tam, kad pagal jų raišką galėtume pažinti kitą žmogų, suprasti, kas su juo darosi. l Jei mūsų santykiai su kitais ėmė trikti, pagalvokime, gal savo jausmus reiškiame per stipriai? l O gal taip juos slopiname, kad kiti negali mūsų suprasti? l Nėra gerų ir blogų emocijų, visos yra žmogui naudingos ir būtinos. l 7

Emocijų poveikis veiklai, elgesiui l Vienos emocijos skatina griauti, kitos kurti. Kartais konstruktyvus, kartais destruktyvus l Teigiamos įtvirtina sėkmę ir formuoja pasitikėjimą savo jėgomis ir kelia savivertę l Neigiamos gali veikti destruktyviai (pav. , pyktis gali sugriauti santykius), o gali ir mobilizuoti naujoms pastangoms. l Situacinės emocijos – tai jausmų indikatorius l 8

2 tema: Kaip pažinti ir “pamatyti” emocijas? Jas reiškiame trejopai: l Fiziologinė jausmų išraiška tai raumenų įtampa, kūno drebėjimas, galvos svaigimas, širdies plakimas, kraujospūdžio šokinėjimas ir t. t. l Antras būdas, - kūno kalba: intonacija, ašaros, šypsena, veido mimika ir kt. l Trečias aspektas – subjektyvus, sąmoningas to jausmo išgyvenimas. 9

Kūno kalba kaip emocijų indikatorius Tai pasąmonės signalai l Tačiau kai ką galima ir sąmoningai rodyti l Pvz. , šypsena, apkabinimas, prisilietimai ir kt. 1. 2. 3. 4. 5. Žvilgsnis Gestai Mimika Distancija Kūno poza 10

Pratimai: 1. Atpažinti emocijas pagal veido išraišką nuotraukoje (parašyti ant lapelio). 2. Atpažinti emocijas iš jų gyvo demonstravimo. Pratimai 11

Emocijų reguliacija Klausimai pamąstymui ir diskusija: l Ar emocijos mums padeda ar trukdo? l Ar reikia jas valdyti? Kokiais atvejais? l Ar valdyti tik neigiamas (kokias)? l Jei valdyti tai kaip? l Jas slopinant? Ar kitaip? l Kaip emocijos “uždirba” pinigus? 12

Vienas svarbiausių iššūkių gyvenime: išmokti iki minimumo apriboti neigiamų išgyvenimų skalę (? ) l maksimaliai sustiprinti teigiamą jų pusę. (? ) l tačiau visiškai atjungti negatyvo iš savo kasdienybės yra neįmanoma ir nereikia stengtis. l Problema – kaip išmokti jas reguliuoti sutinkamai su savo tikslais ir aplinkybėmis l 13

Emocijų reguliacijos būdai Paremti šiais trim aspektais: l Raumenų relaksacija, kvėpavimo technikos ir kt. l Valinga emocijų išraiškos reguliacija (pav. , prieš veidrodį). l Kognityvūs būdai: keičiant minčių turinį, vizualizacija ir kt. 14

Autogeninė treniruotė l Tai vienas iš emocijų valdymo būdų, padedančių sureguliuoti savo emocijas. l Atpalaiduojami raumenys, sukeliama ramybės būsena, naudojamos saviįtaigos žodinės formuluotės padeda sukelti šilumos, sunkumo ir kt. pojūčius. l Taip atsikratoma nerimo ir nervinės įtampos, reguliuojamos įvairios organizmo funkcijos. 15

Neurolingvistinis programavimas Mintyse reikia naudoti kuo mažiau neigiamą patirtį sukeliančių žodžių - raktų, ir kuo daugiau teigiamų. l Gerų žodžių ir minčių buvimas sąmonėje žadina teigiamą patirtį, geras emocijas ir prisiminimus, kurie ir ateičiai užprogramuoja palankius mums įvykius. l Šios teorijos pagrinde glūdi teiginys, kad mūsų mintys kuria mūsų gyvenimą. l Kaip galvojama, taip ir gyvenama. l 16

Emocijų reguliacija taikant transakcinę teoriją l Transakcija – tai tarpasmeninio bendravimo analizės vienetas (E. Berne) l Pripažinimo poreikis l Ego būsenos l Transakcijų tipai l Transakciniai žaidimai testas 17

EGO būsenos ir transakcijos Tėvas Suaugęs Vaikas 18

Ego būsenų atpažinimas Ego būsenas galima atpažinti iš: l elgesio, l pasakytų frazių, l kalbėjimo manieros, l veido išraiškos, l gestų, l kūno padėties. 19

TA tikslai l Teisingai pasirinkti ego-poziciją l Išmokti greitai atpažinti siuntėjo ego- poziciją l Atpažinti transakcijų kryptis l Atpažinti užslėptas transakcijas l Išmokti lanksčiai keisti pozicijas 20

3 tema. Kaip valdyti pykčio emocijas? Pyktis yra gali būti labai stipri emocija (įniršis, įsiūtis). l Nors agresija yra natūrali reakcija į grėsmę, nederamas įsiūtis gali būti žalingas. l Svarbu surasti teisingą reakciją. l Tai kas yra sveikiau – ar išreikšti, ar užslopinti jausmus? (diskusija) l l Mokslininkai vis dar neranda tikslaus atsakymo. 21

Pakomentuokite teiginius l Tas, kuris nemoka supykti, yra kvailys l Tas, kuris moka nesupykti, yra išminčius 22

Pykčio tramdymas? pykčio tramdymas sukelia kitą problemą – depresiją. l geriau tinkamai reikšti pyktį, bet jokiu būdu nekaupti jo savo viduje (jis turi tendenciją kauptis ir l prasiveržti dėl smulkmenos. . . ) l Tinkama linkme nukreiptas ir deramai kokiam nors tikslui panaudotas pyktis suteikia naudos, nes šis jausmas skatina keistis, priešintis ir nepriimti realybės tokios, kokia ji yra (pvz. , jei mus įžūliai apgaudinėja) l Mintis “pyktis nori mane užvaldyti” , - gali sukelti sąmoningą norą pasipriešinti pykčiui. 23

Pykčio kryptis l Jei į asmenį (pav. , piktai, nekonstruktyviai kritikuojant), - tai “išleidusiam garą” palengvėja, o kitam, kaip taisyklė, savijauta blogėja. . . l Jei pykčio vektorius (motyvas) – darbo pagerinimas, tikslų siekimas, - jis gali būti netgi labai naudingas. l Jei “recipientas” tai supranta, tai dažniausiai neįsižeidžia. 24

Pyktis ir vadovas Vadovas gali sau leisti kartais būti griežtas, kadangi jis atsakingas už organizacijos (ar padalinio) valdymą. l Jis, kaip ir jūs, gauna „per galvą“ nuo organizacijos vadovybės. l Ir pagaliau, kodėl gi jūs nusprendėte, kad jis nori išsilieti ant jūsų? (Vektorius? ) l Būkite sąžiningi: o gal tikrai ne viską padarėte, galėtumėte būti kruopštesnis? l 25

Pyktis ir konfliktai su kolegomis l Nesivelkite į smulkius ginčus. Ir nesistenkite juos bet kokia kaina laimėti. l Laimėję ginčą pralaimite bendravimą l Paisykite bendravimo etikos: neįžeidinėkite, nemenkinkite kito. 26

Techniniai patarimai 1 l Sulaikykite reakciją. Kai jaučiate, kad jau nebegalite sulaikyti pykčio, sulaikykite kvėpavimą ir mintimis pasakykite sau „stop“ arba kokį nors kitą žodį. Sustabdykite ginčą dešimčiai sekundžių, tai padės jums nusiraminti. 27

l Sureguliuokite kvėpavimą. Įpykdytas žmogus kvėpuoja kur kas dažniau nei ramus. Kelissyk giliai įkvėpkite, tai padės atkurti ritmingą širdies veiklą. Pratimas nusiraminimui: Įkvėpkite per 7 žingsnius, iškvėpkite per 5. 28

Techniniai patarimai 2 l Prisiminkite humorą. Viena veiksmingiausių metodikų – įsivaizduoti oponentą sėdintį unitaze arba nuogą. Tai pralinksmins jus ir sukels šypseną, kuri padės išvengti skandalo. l Įsivaizduokite save skriaudėjo vietoje. Tarkime, jus nuskriaudė viešajame transporte. Pagalvokite, kodėl tas žmogus taip padarė? Galbūt jis turi problemų darbe ar šeimoje, ir tai nutiko netyčia. 29

Techniniai patarimai 3 l Būkite mandagus. Ar matėte save įpykusį? Veidas tampa toks perkreiptas, kad net pažvelgti baisu. Jei jaučiate, kad nebegalite sulaikyti pykčio, tiesiog kelioms minutėms išeikite į kitą kambarį. 30

Klausykitės pašnekovo. Priimti sprendimą galėsite tik išklausę pašnekovą ir patys išsikalbėję. Išanalizuokite, kas jus erzina ir kalbėkite tik apie tai, kitaip atitolsite nuo pokalbio esmės. l l Ir svarbiausias dalykas. Po konflikto, nesvarbu, koks jo rezultatas, pripažinkite, kad situacija išsemta ir reikia judėti toliau. 31

Kaip įveikti kitų žmonių pyktį? 1 l l l Neverta įpykusiam ką nors įrodinėti ar tikinti, esą jis pats kaltas. Jis tik iškeiks jus. Įpykęs girdi tik pats save. Toks dažniausiai jau nemąsto ką daro, ką sako. Pyktis apakina. Jei jūs pats jaučiatės suteikęs jam paskatą pykčiui, - išmintingiausia pripažinti kaltę: “Atleiskite nenorėjau jūsų nuliūdinti”. Nebus naudos jeigu jam patarinėsite, ką jis turėjo daryti ar sakyti. Jei jis rėkia – pravartu kalbėti ramiai ir tyliai. 32

Kaip įveikti kitų žmonių pyktį? 2 l Tyrimai rodo, kad agresijos aukomis daug dažniau tampa menkesnės savigarbos žmonės. l Atrodo, kad jie siunčia signalus, o užpuolikai savo pasąmonėje perskaito tai, ką siunčia aukos kūno kalba. l Savim pasitikintys, priešingai, savo povyza kelia pagarbos ženklus, ir agresorius tai mato. . . 33

Baimė kaip elgesio reguliatorius. l Kas yra baimė, kaip ją atpažinti? l Kam baimė reikalinga (funkcijos)? l Kokios baimių rūšys? l Ar gyventi baimėje ar mokytis ją suvaldyti? l Ar galima išmokti būti drąsiam? 34

l Baimės jausmą išgyvena visi žmonės. l Baimė reprezentuoja psichikoje savisaugos instinktą: l Bijodami gyvatės, šuns, aukščio, žaibo ir kt. stengiamės išsaugoti savo gyvybę. 35

Baimė kaip motyvatorius l Tam tikro stiprumo baimė, susijusi su konkrečia situacija, gali būti naudinga, nes mobilizuoja veiklai Pav. , prieš egzaminus, prieš sportines varžybas, prieš svarbų pokalbį su vadovu. l Labai stipri baimė gali sukaustyti veiksmus ir lemti nesėkmę. Pav. , viešos kalbos baimė, egzamino baimė ir kt. 36

Baimių įveika 1 Palaipsnis baimės „nuskausminimas" Tai palaipsnis artėjimas prie savo baimės objekto. Tarkime, jūs bijote važiuoti liftu. Tuomet pirmiausia susiraskite į liftą lipančio žmogaus nuotrauką. pirmiausia reikia „susidraugauti" su tuo vaizdu, . . gali pakakti ir dešimties minučių, o gali tekti pratintis ir visą savaitę. Tai priklauso nuo baimės intensyvumo. l l Kitas žingsnis - nueiti pastovėti prie lifto, vėlgi primenant sau, kad jums nereikia juo keltis. Kartokite šį veiksmą tiek kartų, kol jis nebebaugina. l Tuomet jau galite įlipti į liftą ir vėl išlipti. Šį veiksmą pakartokite vėlgi keletą kartų - tol, kol situacija tampa nebe stresine, o įprastine. l l Kitas žingsnis - jau važiuoti liftu kartu su artimu žmogumi. Na ir pagaliau - keltis liftu vienam. 37

Baimių įveika 2 O kas, jei atsitiks blogiausia? Sakoma: „Baimės akys didelės", tai reiškia, kad baimę sukeliantis objektas atrodo baisesnis, nei yra iš tikrųjų. l Labiausiai bijomasi pačios blogiausios baigties, nors kartais realybėje tokia baigtis apskritai negalima. l Pav. , vyras paniškai bijojo gyvačių. Kai jo paklausė kodėl, pasirodė, kad žmogus bijojo, jog gyvatės apsivynios apie jo kaklą ir jį pasmaugs. Tačiau realiai gyvatės to nedaro, o minėtasis vyras to net nežinojo. l 38

Baimių įveika 3 Paradokso metodas 1 l Pavyzdžiui, viena iš nemigos priežasčių yra ta, kad atėjus vakarui, jūs pradedate bijoti, kad ko gero jums vėl nepavyks užmigti. l Paradokso terapiją taikantis pschoterapeutas duos tokią užduotį - šią naktį jokiu būdu neužmigti. l Ir jei šią užduotį įvykdysite, tik pagirs ir lieps nemiegoti dar vieną naktį. 39

Paradokso metodas 2 Kada žmogus išlaisvinamas nuo to desperatiško siekio užmigti, didžiai jo nuostabai, kaip tyčia, netrukus jį pradeda imti miegas. l Šį metodą veiksmingai taiko seksologai. . . l Arba mikrobų bijantis žmogus terapeuto paliepimu rankomis nuvalo dulkes nuo spintos. . . l 40

Baimių įveika 4 Racionalios analizės metodas (Protas žudo emocijas) “Suracionalizuoti” , sukonkretinti baimę sukeliančias aplinkybes l Kur, kurioje vietoje yra tai, ko Jūs bijote? Kokios formos, spalvos, dydžio? Kaip pavadintumėte tai? l Šią užduotį geriau atlikti kai galite jaustis saugesni. l Šis metodas padeda kosmonautams įveikti “juos lydinčių” ufonautų baimę. 41

Baimės psichologija savigynoje 1 l l Tai svarbiausias faktorius, lemiantis kovos (konflikto) baigtį. Psichologinis pasiruošimas savigynoje sudaro 85%, 5% technika, 5% praktika (technikos atidirbimas su priešininku) ir 5% fizinis pasiruošimas. l Pavojaus baimė dešimtį tūkstančių kartų baisesnė už patį pavojų (D. Defo) l Kai karių širdis pilna pergalės, visa, ką jie mato, - tai priešas. Kai karių širdis pilna baimės, visa, ką jie mato, - tai baimė (sen. kinų išmintis) 42

Baimės psichologija savigynoje 2 Minčių reguliacija: l Jei užpuolimo metu jūs galvosite „koks užpuolikas didelis, koks jis baisus, jis mane tuoj užmuš!. . . “ tai patys sau užtversite kelią teisingų tolimesnių veiksmų atlikimui. l Jūsų mintys turi suktis aplink klausimą „Ką AŠ dabar darysiu, Kokių veiksmų dabar AŠ imsiuos” ir jokiu būdu ne “Ką JIS (ar JIE) dabar darys”. 43

Baimės psichologija savigynoje 3 Formuoti kovinį nusiteikimą: l Mintys turi suktis apie supratimą, kokie jūs esate svarbūs ir reikalingi kitiems – vaikams, šeimai, tėvams, galiausiai giminėms ar draugams. l Jūs esate per daug svarbus, kad jus atimtų iš jų. l Turite įteigti sau: “Aš privalau pasipriešinti, privalau išgyventi, privalau nugalėti!” 44

Baimės psichologija savigynoje 4 Kovinis pyktis l Jis padeda pasiekti teisingą būseną ir pamiršti apie baimę. Kas iš tikrųju pyksta, tas nebijo. l „Kaip tu šūde drįsti kėsintis į mane, į mano gyvybę. Kas tau davė teisę trypti kitų gyvenimus. Tik prieik ir aš ištaškysiu tavo smegenis po visus kampus!” l Panašiai elgėsi rusų jūreivis su rykliais, iškritęs iš laivo ir parą praleidęs tarp jų. 45

4 tema Emocinis intelektas – kaip asmenybės savybė Klausimai pamąstymui: l Kaip suprantate intelektą apskritai? l Kokias žinote intelekto rūšis? l Kas tai yra IQ? l Kaip apibūdinti emocinį, socialinį intelektą? 46

Tai sugebėjimas: l įžvelgti savo ir kitų emocijas, l matyti jų skirtumus, l bei panaudoti šią informaciją savo mąstymo ir veiksmų reguliavimui“ (Salovey, Mayer, 1990). 47

Žmonės, turintys aukštą EI: l žino ir moka įvardinti ir kontroliuoti savo ir kitų emocijas, l motyvuoti save ir „užvesti“ kitus, l moka efektyviai panaudoti vidinius resursus (savo sugebėjimus, energiją) l bei išorinius resursus (socialinius ryšius, kitų žmonių sugebėjimus ir motyvaciją). 48

Socialinė – psichologinė kompetencija kaip vadybinės veiklos efektyvumo faktorius (D. Goleman’o modelis ) 49

Tyrimais parodyta, kiek kartų individų, kurie tapo prezidentais ar vadovais, emocinio intelekto kompetencijos buvo ryškesnės nei visų kitų. 50

EI komponentai (17): l l Emocinė savižina žymi atvirumą savo emocijoms, jų įsisąmoninimą, jų poveikio savo veiklai žinojimą. Savikliova žymi pasitikėjimą, tikrumą savo sugebėjimais, galimybėmis, išvaizda. Teigiamas mąstymas rodo polinkį kreipti dėmesį į pozityvius gyvenimo aspektus. Stresų valdymas apibūdina sugebėjimą kontroliuoti destruktyviai veikiančias emocijas stresogeninėse situacijose. 51

l l Autonomiškumas žymi sugebėjimą atsiriboti nuo emocinių aplinkos poveikių ir veikti pagal savo įsitikinimus. Adaptacija apibūdina sugebėjimą priderinti savo emocijas prie pasikeitusių situacijų ir sąlygų (pavyzdžiui, pakeitus darbą arba organizaciją). Savimotyvacija apibūdinama kaip sugebėjimas reguliuoti savo emocijas siekiant tikslų. Savęs tobulinimas žymi gilinimąsi į savo emocijas, kylančias veikloje, ir siekimą imtis veiklą efektyvinančių veiksmų. 52

l l Savikontrolė apibūdina sugebėjimą kontroliuoti savo emocijas siekiant išsaugoti maksimalų veiklos lygį. Aktyvus klausymas žymi sugebėjimą įžvelgti ir reaguoti į svarbią emocinę informaciją (pavyzdžiui, į komunikatoriaus nuotaiką). Empatija žymi kito žmogaus išgyvenamų emocijų supratimą ir įsijautimą. Žmogaus charakterio supratimas žymi sugebėjimą jausti žmogaus prigimtį ir jo elgesio motyvaciją. 53

l l l Pasiaukojimas - tai noras būti geru, padėti kitiems, palankiai juos vertinti. Komandinio darbo įgūdžiai rodo sugebėjimą aktyviai prisidėti prie komandinių tikslų siekimo net jeigu jie nesutampa su asmeniniais. Įtakingumas - tai sugebėjimas daryti poveikį kitų nuomonei naudojant teisingą taktiką ir argumentus Konfliktų valdymas rodo sugebėjimą imtis prevencinių veiksmų prieš konfliktus ir sugebėjimą spręsti juos. Kitų tobulinimas žymi norą ir sugebėjimus paskatinti kitus imtis veiksmų veiklos ir asmenybės tobulinimui. 54

EI vertė organizacinei elgsenai: l l l l EI įtakoja labai platų darbinės veiklos ir elgesio parametrų spektrą ypač tokių kaip: „įsipareigojimas organizacijai ir darbdaviui“, „komandinis darbas“, „profesinių gabumų ir talento vystymas“, „naujovių įdiegimas“, „paslaugų kokybė“, „lojalumas klientui“. 55

Emociškai protingi asmenys 1. 2. 3. sugeba efektyviau perduoti savo idėjas, tikslus ir siekius, t. y. daro taip, jog kiti ima jaustis geriau, pasijunta geriau prisitaikę, EI sąlygoja efektyvesnį darbą komandoje, dėka stipriau išreikštų socialinių sugebėjimų, aukšto EI vadovai moka kurti palankų organizacinį klimatą ir sumanių žmonių komandą, formuoja tinkamus santykius darbo grupėje 56

Linkiu visiems geriausios kloties pažįstant ir prasmingai valdant savo ir kitų žmonių emocijas 57