TEIGIAM EMOCIJ PAGAVA DAILS IR MUZIKOS APSUPTYJE Emocija

TEIGIAMŲ EMOCIJŲ PAGAVA DAILĖS IR MUZIKOS APSUPTYJE

Emocija – stipri, greičiausiai ne sąmoningai, bet automatiškai, nervų sistemos sukeliama dvasinė būsena, savo ruožtu įtakojanti teigiamas arba neigiamas fiziologines reakcijas. Emocijos ir jausmai laikomi skirtingais dalykais. Daugelis psichologų sutaria, kad emocijos atsiradimui reikalingi šie elementai, kurie gali būti įvairaus stiprumo: fiziologinės reakcijos sužadinimas; elgesio išraiška, pvz. , veido išraiškos; sąmoningas emocijos suvokimas. Įprasta manyti, kad emocijos yra priešingybė blaiviam mąstymui, tačiau pasak paskutinių tyrimų, emocijos yra pagrindinis elementas žmogaus sprendimų priėmimo bei planavimo procesuose. Yra teigiančių, kad emocijos įeina į žmogaus pažinimo procesą, taip pat pabrėžiančių, kad žmogiškos emocijos skiriasi nuo gyvūnų panašaus elgesio.

Emocijų klasifikacija Viena populiariausių klasifikacijų – Robert Plutchik aštuonios pagrindinės emocijos: pyktis baimė liūdesys džiaugsmas pasibjaurėjimas nuostaba smalsumas viltis Manoma, kad šios pagrindinės emocijos liejasi tarpusavyje panašiai kaip spalvos, taip susidarant pilnam žmogaus emocijų „spektrui“. R. Plutchik teigia, kad pagrindinės emocijos atsirado evoliucijos eigoje, kiekviena turi santykį su išlikimo svarba ir įeina į žmogaus prigimtį. Pvz. , baimė paskatina pasitraukimą iš pavojingos situacijos, pyktis – kovą dėl išlikimo.

Emocijos yra pagrindas tam tikram tikslui pasiekti. Vaiko emocijos – vaiko protinio vystymosi, socialinių santykių ir fizinės sveikatos pagrindas. Vaiko emocijos: džiaugsmas; susidomėjimas; nuostaba; baimė; pyktis; liūdesys.

PIRMAISIAIS GYVENIMO METAIS EMOCINĖ PATIRTIS PRADEDA SKLAIDYTIS IR ATSIRANDA ATSKIRI JAUSMAI. EMOCINĘ SKLAIDĄ GALIMA PADALINTI Į TEIGIAMĄ IR NEIGIAMĄ EMOCIJŲ IR JAUSMŲ GAMĄ. Teigiami jausmai žmogui padeda ir yra jam labai reikalingi: sugebėjimas džiaugtis; mylėti; reikšti užuojautą; identifikuotis su kito asmens jausmais ir pan. Neigiami jausmai: pyktis; baimė; neapykanta; pavydas ir kt.

INDIVIDUALI KULTŪRA MENO SFEROJE REIŠKIASI VISYBIŠKAI. KITAIP TARIANT, MENINĖ KULTŪRA YRA SAVO ESME BENDRĄJĄ ASMENS KULTŪRĄ ATITINKANTIS VARIANTAS. ATITINKAMAI VISYBIŠKAS TURĖTŲ BŪTI IR UGDYMO POVEIKIS. /RAMUTĖ GAUČAITĖ/ Pedagoginis poveikis vaiko kultūrai yra galimas tik tada, kai: pripažįstama vaiko kultūra – vientisa kokybė dvasinių ir materialinių vertybių sistema, kaip vertybė ir sudaromos galimybės reikštis ją atitinkančia veikla; tobulinama ši veikla, vertinant ją kaip asmens kultūros komponentą, o ne kaip automatišką kultūros reiškinį; poveikis vaiko kultūrai savo esme atitinka jos kokybę, o poveikis meninei vaiko kultūrai bei veiklai – dar ir konkretaus meno esmę.

EMOCIJŲ KOREKCIJAI YRA REIKŠMINGA DAILĖ IR MUZIKA vaiko dailinė veikla skatina džiaugsmingų emocijų įvairovę. tyli, rami muzika ramina vaiką, mažina vaiko nemalonius pojūčius; linksma, žaisminga muzika nuteikia malonioms emocijoms, sužadina vaiko pažinimo ieškojimus ir savirealizaciją.

SPALVA Spalva – pojūtis, kurį žmogui formuoja specifinė spalvinės regos sistemos organizacija. Spalva taip pat yra objektų ar šviesos šaltinių savybė. Spalva nusako atspalvio vietą spektre: raudona, oranžinė, geltona, žalia, mėlyna, žydra, violetinė – kaip vaivorykštėje. Nustatyta, kad spalvos veikia žmogaus savijautą. Taip pat manoma, kad spalvos turi įtakos atsirandant įvairiems negalavimams, ligoms ar su jomis kovojant. Dar antikos laikais taikyta spalvų terapija, kurios tikslas - padėti išgyti nuo kai kurių ligų ar atstatyti dvasinę pusiausvyrą. Kartais pagal mėgstamas ar nemėgstamas spalvas sprendžiama apie žmogaus charakterį.

GARSAS Garsas yra slenkantis slėgio svyravimas terpėje, kuris yra girdimas žmogaus ar gyvūno ausimis. Garsas yra tam tikra kinetinės energijos (judesio energijos) forma, kurią sukuria bet kuris virpantis objektas. Visų garsų priežastis yra mechaniniai aplinkos virpesiai, nors paprastai jie nematomi. Kalbame ir dainuojame virpant balso stygoms gerklose.

MUZIKA Muzika – išraiškos forma laiko terpėje, naudojant garsų ir pauzių struktūrą. Tai sudėtingos formos kūriniai, išreiškiami per natūraliai išgaunamo dirgiklio, dažniausiai garso, kombinacijų ir modelių konstrukciją. Muzikos funkcijos: estetinė, meninė, komunikacinė, pramoginė, apeiginė.

DAILĖ Dailė – meno rūšis, skirstoma į vaizduojamąją (tapyba, grafika ir skulptūra) ir taikomąją – dekoratyvinę (keramika, tekstilė, oda, amatai, liaudies meistrų dirbiniai ir kt. ). Skirtingai nuo kitų meno rūšių dailės kūriniai paprastai turi materialią - tūrinę formą.

MUZIKA IR DAILĖ Muzika yra meno šaka. Kiekviena meno šaka tarpusavyje turi vienokią ar kitokią sąveiką. Muzika ir judesys – tai šokis, muzika ir žodis – daina, giesmė. Meno istorija žino daug dailės kūrinių, kurie pagrįsti muzika. Tapant ar piešiant skambanti muzika sukuria atitinkamą nuotaiką, sužadina kūrybingumą, dažnai tampa įkvėpimo šaltiniu.

MUZIKOS IR DAILĖS SINTEZĖS PRADININKAI K. M. ČIURLIONIS ieškodamas naujų išraiškos priemonių savo laikotarpio fortepijoninėje muzikoje, ieškojo jų ir tapyboje. OLIVJE MESIANUI spalvos buvo svarbus kūrybinio įkvėpimo šaltinis. Savo partitūrų nuorodose atlikėjams jis užrašydavo, kokiomis spalvomis viena ar kita kūrinio vieta turi skambėti.

MUZIKOS IR DAILĖS JUNGTIS Eirimas Velička (vadovėlių autorius) teigia, jog „didžiulis vaidmuo muzikos ir dailės jungtyje tenka vaizduotei, nes jokia kūryba – meninė, mokslinė ar techninė negali išsiversti be vaizduotės. „Vaizduotė, tai realaus pasaulio galingas meninio vaizdinio pažinimo ir vaizdavimo instrumentas, kuriam padedant tarsi iš naujo sukuriamas pasaulis. “ (1995 m. )

A. Jacikevičius (psichologas) mano, kad vaizduotės procesai skiriasi priklausomai nuo sąmoningų pastangų dalyvavimo vaizdinių sudarymo procese. Vienais atvejais žmogus kelia sau tikslą ką nors sukurti, sąmoningai renka medžiagą, įveikia savo pasyvumą, vaizduojasi būsimą kūrinį, daug kartų pats jį vertina, tariasi su draugais, koreguoja, kol gauna norimą variantą. Tai aktyvios, kitaip dar vadinamos valingos, vaizduotės pasireiškimas. Pasyvi ar nevalinga vaizduotė, gali pasireikšti tada, kai žmogus pats neturi tikslo kurti kokius nors vaizdus, neketina realizuoti vaizdinius kūriniuose, o nauji vaizdiniai formuojasi lyg savaime. Pasyvi vaizduotė pasireiškia suvokiant meno kūrinį. Kuriamoji vaizduotė yra savarankiškas naujų vaizdinių sudarymas. Ryškiausiai tai atsiskleidžia įvairiose kūrybinės veiklos srityse: rašytojas iš anksto vaizduojasi romano personažą, dailininkas – paveikslo siužetą, muzikas – būsimo kūrinio girdimų vaizdinių sąskambius ir jų dinamiką. „Kuriamoji vaizduotė pasireiškia kiekvieno žmogaus veikloje, kai reikia numatyti savo veiksmų rezultatus, suprasti kito žmogaus asmenybės vidinės psichinės veiklos ypatybes “ (1986).

MUZIKOS IR DAILĖS JUNGTIS PEDAGOGINĖJE PRIZMĖJE Viena iš muzikos - dalyko sričių yra muzikos klausymas. A. Katinienė yra sudariusi priešmokyklinio ugdymo programą. Joje ji kalba apie piešimo taikymą muzikinio ugdymo procese. „Ši programa skiriama penkerių metų vaikams, kurie po metų pradės lankyti pirmąją klasę, tačiau gali tikti ir šešiamečiams, anksčiau neturėjusiems sistemingo muzikinio lavinimo“ (Katinienė, 2002). Ši programa orientuota ne vien į muzikinį, bet ir visuminį vaikų ugdymą. Autorė siūlo muzikinę veiklą organizuoti pasitelkus įvairių epochų, žanrų, profesionalią, ir liaudies muziką, plėtojant ir gilinant estetinę ir dorinę vaiko pasaulėjautą, aplinkos ir gamtos pažinimą, bendravimo kultūrą, savęs suvokimą ir vertinimą, kalbinę, fizinę vaikų raidą. Tokio visuminio lavinimo pedagogai gali siekti jungiant muziką su įvairia veikla, kuriai autorė kelia tokius tikslus „Žadinti estetines emocijas, gebėjimą patirtus įspūdžius reikšti judesiais, mimika, spalvomis, kalba, vaidyba“ (2002). A. Katinienė programoje tiesiogiai nesiūlo dailės jungti į muziką, tačiau įvardindama tikslus parodo spalvos ir muzikos jungimo svarbą visuminiam vaiko vystymuisi.

Kelių, kaip supažindinti vaikus su garsų ir spalvų pasauliu, yra daug ir įvairių. Vieni pedagogai pirmenybę teikia klausymui ir stebėjimui, kitiems artimesnis praktinis veikimas. Susieti garsą ir spalvą galima, nes garsai ir spalvos beveik visada yra vieni greta kitų. Net ir kalbėdami apie juos mes vartojame tuos pačius žodžius: šilti arba šalti, intensyvūs ar ramūs, sodrūs ar skaidrūs. Kita vertus, tuo pačiu metu įtraukdami klausymo ir regos pojūčius patiriame kur kas daugiau ir ryškesnių įspūdžių. Paveikslai gali sustiprinti muzikos poveikį, muzika padėti suvokti spalvų kalbą, o jos abi paskatinti įspūdžius perteikti žodžiu, judesiu. Muzikos ir dailės sąsajos padeda vaikams eksperimentuoti, kurti nuotaikas, teigiamas emocijas, perteikti akimirkos įspūdžius, kalbėti garsais ir spalvomis.

IŠVADA Tikras menas žmogų brandina, turtina, daro išmintingesnį, jautresnį ir t. t. Svarbiausias ikimokyklinio meninio ugdymo tikslas – atskleisti ir išplėtoti ugdytinių kūrybines galias, kūrybos ir harmonijos pomėgį, išugdyti kūrybingumo kompetenciją, suteikti dorinės brandos pradmenis, meno padedamiems padėti įsitraukti į kultūrinį bendruomenės ir visuomenės gyvenimą, teigiamų emocijų pagava ir išgyvenimas. Pastaruoju metu Lietuvoje keičiasi meninio ugdymo samprata. Svarbiausia šioje sampratoje yra tai, kad: menas laikomas tam tikra kalba ir komunikavimo priemone, kuriai suprasti bei vartoti reikia atitinkamos kompetencijos; meniniai gebėjimai traktuojami kaip įvairiapusiai, apima ne vien intuicijos ir jausmų, bet ir intelekto raišką; meninis ugdymas ugdo tokius ugdytinių gebėjimus, kurie padėtų jiems išreikšti save, komunikuoti; meninis ugdymas – neatskiriama bendrojo ugdymo dalis, tolesnio mokymosi, gyvenimo bei darbo modernioje visuomenėje kokybės ir sėkmės prielaida.

„Kiekvieno žmogaus širdis visada linksta labiau prie tos muzikos, kurią jis pats girdėjo vaikystėje. Jei geras meninis skonis įskiepytas anksti, tai kažin, ar jis vėliau susigadins. Todėl būtina ypač didelį dėmesį skirti pirmiesiems vaiko įspūdžiams. Jų poveikis atsilieps visam jo gyvenimui“ (Zolfanas Kodajus, vengrų kompozitorius)

VERTA ŽINOTI • Ikimokyklinukai ne iš karto sugeba kaip reikia susikaupti muzikos klausymuisi. Įtemtai, atidžiai klausytis jie gali tik 2 – 3 minutes, todėl klausymuisi parinkite labai trumpas daineles, kūrinėlius, trunkančius ne daugiau kaip minutę. Tada pakartotinis tos pačios muzikos klausymasis bus veiksmingas. • Aptarto kūrinėlio dar kartą pasiklausykite ir kitose veiklose. Tai lavina mąstymą, muzika geriau įstringa atmintin. Be to, ją išgirs ir tie, kurie ankstesnėse veiklose nedalyvavo, dabar ir draugai galės jam daug papasakoti.

• Muzikos klausymuisi visada raskime labiausiai tinkamą momentą. Nuteikite ugdytinius, kad susikauptų. Nepamirškite: muzikai skambant, turi būti visiškai tylu. Tuo metu ir patys nekalbėkite, neaiškinkite. Jei pastebėsite, kad vaikai ką nors ne visai supranta, paaiškinkite vėliau, paskui dar kartą pakartokite kūrinį. Įpratinkite mažuosius jau nuo vaikystės gerbti muziką, išmokykite pavyzdingai elgtis koncertų metu, nekliudyti kitiems klausytis. • Visada ir patys klausykitės muzikos labai įdėmiai, jauskite vaikus. Jūsų dėmesys skatins ir ugdytinius labiau susikaupti, grožėtis muzika.

Aptardami kūrinius, nepaskęskite teorijoje smulkiai juos aiškindami. Nereikalaukite, kad vaikai pasakotų apie muziką, išsakytų savo jausmus. Dar per anksti. Ar mažylį muzika paveikė, galima spręsti iš to, kaip jis klausėsi, kaip grožėjosi. Nereikalaukite paaiškinti, „kodėl“ muzika patiko. Darželinukai dar nepajėgia apibendrinti savo pojūčių, neturi pakankamai žodžių emocijoms išreikšti. Tačiau jau vien tai, kad jie ima mąstyti, pasirinkti, skirti mielesnes daineles, melodijas, rodo, kad klausėsi susikaupę, emocionaliai išgyveno ir pradėjo jausti teigiamą muzikos poveikį.

MUZIKOS IR DAILĖS SĄSAJOS PADEDA VAIKAMS EKSPERIMENTUOTI, KURTI NUOTAIKAS, PERTEIKTI AKIMIRKOS ĮSPŪDŽIUS, KALBĖTI GARSAIS IR SPALVOMIS. MUZIKA IR DAILĖ DVI MENO ŠAKOS, KURIOS DARO ĮTAKĄ ŽMOGAUS DVASINIAM PASAULIUI. MUZIKA SKATINA IR ŽADINA VAIKO EMOCIJAS, O DAILĖ TEIKIA GALIMYBĘ IŠLIETI, PERTEIKTI IŠGYVENTAS EMOCIJAS. GRUPĖS ĮVAIRIAPUSĖJE VEIKLOJE SKAMBA ĮVAIRIŲ ŽANRŲ IR STILIŲ MUZIKA. NUO ANKSTYVOJO AMŽIAUS VAIKUS UGDAU M. K. ČIURLIONIO, B. DVARIONO, S. VAINIŪNO, A. VIVALDŽIO, V. A. MOCARTO, J. ŠTRAUSO, L. BETHOVENO, K. A. DEBIUSI IR KT. KOMPOZITORIŲ MUZIKOS DVASIOJE. IMPROVIZUOJAME, KURIAME IR SAVE REIŠKIAME KLAUSYDAMI LIETUVIŲ LIAUDIES, ŠIUOLAIKINIŲ ATLIKĖJŲ VOKALINIŲ IR INSTRUMENTINIŲ KŪRINIŲ. TYRINĖJAME ĮVAIRIŲ DAIKTŲ SKAMBESIUS, GARSUS, ŽAIDŽIAME SPALVOMIS, AUDŽIAME TEIGIAMŲ EMOCIJŲ, ŠILTO BENDRAVIMO IR BENDRADARBIAVIMO VAIKYSTĖS JUOSTĄ.

PANAUDOTA LITERATŪRA Kievišas J. Gaučaitė R. Vaiko veikla meninio ugdymo procese. Šiauliai. 2000. Krakauskaitė V. Muzika mažiesiems. K. 1992. Katinienė A. Priešmokyklinio ugdymo muzikos programa. //, , Žvirblių takas. Nr. 1. 2002. Ragauskienė J. Netradicinė vaiko dailė darželio erdvėje ir gamtoje. //, , Žvirblių takas”. Nr. 1. 2002. Zentelienė O. Ganusauskienė N. Muzikos ir dailės sąsajos vaidmuo ugdant kūrybingumo kompetenciją. // , , Žvirblių takas”. Nr. 1. 2007. www. vikipedija. lt www. vadovėlis. lt

PRANEŠIMĄ PARENGĖ NAUJOSIOS AKMENĖS VAIKŲ LOPŠELIO – DARŽELIO „ŽVAIGŽDUTĖ” AUKLĖTOJA-METODININKĖ IRENA DAŠČIORIENĖ