Jonas Aistis Jonas Aistis vienas ymiausi lietuvi lyrik

Jonas Aistis

Jonas Aistis - vienas žymiausių lietuvių lyrikų, intymų lyrinį kalbėjimą derinęs su poetiniu programiškumu, reiškęs neoromantikų kartos idealus: iš šių jis perėmė idealo ir realybės antinomijos, tradicinės kaimo kultūros ir modernios raiškos sintezės principus. Vėlyvojoje kūryboje poetas itin angažavosi Lietuvai ir lietuviškumui. Eleginio, melodingo eilėraščio kūrėjas.

J. Aistis – taip pat vienas iš lietuvių eseistikos pradininkų. Eseistinėse „elegijose“, kaip ir eilėraščiuose, jis kalba viską persmelkiančio intymumo tonu. Minties eiga čia, kaip ir jo poezijoje, valdoma emocinių impulsų. Lyrinė atsiminimų plastika, besiskverbianti iki charakterio esmės, išvagota skvarbių įsižiūrėjimų į save. Maišosi lyrinės, ironiškos, patetiškos gaidos, šokinėjama nuo daikto prie daikto, iš vienos epochos į kitą, bet išlaikoma vienos nuotaikos įtampa. J. Aisčio eseistika svyruoja tarp poetinės publicistikos, atsiminimų ir istoriosofinių svarstymų.

Aš Tau atidaviau Aš tau atidaviau Savo jaunystės šukę.

Sakei, kad diena dieną vydavo, Kaip laivas vėtroj atitrūkęs. . .

Pasidžiaugei ir numetei.

Paliko tuščias sodas. . .

Naktis praskyrė nuometą Ir verkiančias akis parodė. . . Kaunas, 1929. 2. 7

Darbą ruošė Seirijų Antano Žmuidzinavičiaus gimnazijos III bg kl mokinė Neringa Bražinskaitė