Mokymosi sutrikim atpainimas ir pedagogins pagalbos teikimas Kauno
Mokymosi sutrikimų atpažinimas ir pedagoginės pagalbos teikimas Kauno pedagoginė psichologinė tarnyba 2016 m.
Specifiniai mokymosi sutrikimai: Ø Mokymosi sutrikimai yra specifiniai sutrikimai (ne globalūs ). Pvz. : asmuo turintis MS trukdančią jam suvokti rašytinę informaciją, gali pakankamai gerai suvokti kalba pateikiamą informaciją. Ø Terminas mokymosi sutrikimas naudojamas apibūdinti neurologinės prigimties sutrikimams veikiantiems asmens sugebėjimą gauti, išlaikyti ir naudoti informaciją.
Ø Mokymosi sutrikimai įvairiai trukdo išmokti ir naudotis pagrindiniais įgūdžiais: kalbiniais (klausimasis, kalbėjimas, supratimas); skaitymo (dekodavimas, supratingumas); rašymo (ortografijos, rašytinės raiškos); matematikos (skaičiavimo, problemų sprendimo). Taip pat gali įtakoti organizacinius sunkumus, socialinį supratingumą ir bendravimo sunkumus
Ø Specifinius mokymosi sutrikimus sąlygoja genetiniai, įgimti ar įgyti neurobiologiniai faktoriai. Jie nepriklauso nuo kultūrinių ar kalbinių skirtumų, netinkamų ar nepriimtinų instrukcijų, socioekonominio statuso ar motyvacijos stokos, tačiau visi iš minėtų faktorių gali sustiprinti mokymosi negalę. Mokymosi sutrikimai koegzistuoja su kitais sutrikimais, t. y. dėmesio, elgesio ir emocijų sutrikimais, sensorinėmis negalėmis ir kitais medicininiais sutrikimais.
MOKYMOSI SUTRIKIMŲ TIPAI: Specifiniai mokymosi sutrikimai apima įvairias suvokimo sritis: Ø 1. Regimąjį ir girdimąjį suvokimą (gebėjimą skirti vaizdus ar garsus, objektus). Ø 2. Regimąją ar girdimąją atmintį, trumpalaikę bei ilgalaikę. Ø 3. Regimąjį ar girdimąjį nuoseklumą (sekos suvokimą). Ø 4. Audiovizualinius ryšius ir supratingumą. Ø 5. Erdvinį suvokimą. Ø 6. Laiko suvokimą. Ø 7. Neverbalinius mokymosi gebėjimus.
MOKYMOSI SUTRIKIMŲ SIGNALAI Priešmokykliniame amžiuje: Ø Pradeda kalbėti vėliau už daugelį vaikų. Ø Sunkiai randa tinkamus žodžius pokalbyje. Ø Sunku išmokti abėcėlę, savaitės dienas, skirti ir pavadinti spalvas, formas, skaičius. Ø Dažnai neramus (nerimastingas) ir išsiblaškęs Ø Nesugeba vykdyti nurodymų, laikytis kasdieninių taisyklių ir tvarkos.
MOKYMOSI SUTRIKIMŲ SIGNALAI Pradiniame mokykliniame amžiuje: Ø Labai lėtai mokosi jungti raides ir garsus. Ø Sumaišo garsus žodžiuose. Ø Daro labai daug rašymo ir skaitymo klaidų. Ø Sunku prisiminti eiliškumą, nuoseklumą ir suvokti laiką. Ø Sunkiai įsisavina naujus įgūdžius. Ø Nesugeba planuoti ir organizuoti mokymosi veiklos.
MOTYVACIJOS IR ELGESIO PROBLEMOS AR NEĮVERTINTI MOKYMOSI SUTRIKIMAI? Ø Gana dažnai vaikams, kurie mums atrodo pakankamai sugebantys sakome „ Tu toks sumanus – tu galėtum viską išmokti, jei tik pasistengtum“. Tuo tarpu vaikai į tokį pastebėjimą reaguoja užsidarymu, pykčiu ar net depresija, jie dažnai verkia ir atkakliai tvirtina „Aš negaliu“, „Tai per daug nuobodu“, „Man nepatinka“, „Aš nenoriu“. Vėliau mokiniai ima vengti sudėtingos situacijos bėgdami iš pamokų, agresyviai priešindamiesi, kovodami su mokykla, mokytojais tėvais ir bendraamžiais. Ø Mums nepatinka tokia vaikų reakcija į mūsų pastangas juos padrąsinti, jiems padėti ir nelengva būna suprasti, kodėl vaikas nebendradarbiauja ir nepriima mūsų patarimų, pamokymų ar kitokios pagalbos.
GIRDIMOSIOS INFORMACIJOS APDOROJIMO SUTRIKIMAS: Ø Šios problemos neatsiskleidžia standartinių klausos testų metu, todėl, kad klausa nėra sutrikusi, bet yra sutrikęs sugebėjimas apdoroti net gerai išgirstą informaciją. Vaikai gali pakankamai gerai suprasti girdimąją informaciją betarpiškame kontakte, kai nėra pašalinių trukdžių ir jie gerai gali matyti kalbančiojo lūpas, bet patiria daug sunkumų klasėje ar žaidimų aikštelėje. Ø Jie dažnai atrodo nedėmesingais, nes neteisingai supranta klausimus ir nepajėgia įvykdyti sudėtingesnių instrukcijų. {Įsivaizduokite, kaip būtų sunku skaityti paskaitą perpildytame bare, kuriame visu garsu groja roko grupė – štai taip, šie vaikai jaučiasi jūsų klasėje. Jiems būtinas alternatyvus informacijos pateikimo būdas}.
NEATIDUMAS: Ø sunkumai ypač retai yra diagnozuojami, nes jų požymiai – labai subtilūs. Šie vaikai taip pat dažnai neteisingai supranta klausimus bei negeba vykdyti sudėtingesnių instrukcijų, tačiau tik todėl, kad jiems ypatingai sunku išlaikyti dėmesį. Labai svarbu suprasti, kad negebėjimas išlaikyti dėmesio nepriklauso nuo valios jėgos, tai nėra vaiko šiurkštumo, bodėjimosi mokymusi ar abejingumo apraiškos. Šiems vaikams taip pat būtinas alternatyvus svarbios informacijos pateikimas
SAVIREGULIACIJOS PROBLEMOS: Ø Vaikai, turintys dėmesio išlaikymo, neverbalinio išmokimo ar kitų specialiųjų poreikių, dažnai turi ir savireguliacijos problemų – negeba organizuoti ir planuoti savo veiklos. Tai vaikai, kurie dažniausia pamiršta atlikti ar atsinešti savo namų darbus, kurių suolai atrodo tarsi stichinės nelaimės zona, kurie nesugeba nurašyti net rišlaus ir gerai struktūruoto teksto. Jiems būtinas labiau organizuotas mokymas, tačiau dažniausia iš jų reikalaujama ir tikimasi daug didesnės atsakomybės ir organizuotumo nei leidžia jų ribotos galimybės.
Šiems vaikams reikalingos paprastos trumpos instrukcijos, kasdienė pagalba atliekant užduotis, pagalbinės rankos reguliavimo/lavinimo priemonės atliekant rašymo užduotis. Svarbu suprasti, kad vaikų netinkamas elgesys nėra blogo auklėjimo ar bevališkumo apraiškos (ypač kai vaikas elgiasi pernelyg vaikiškai ar nedrąsiai pagal savo amžių).
Rašymo sutrikimai: Ø Vaikai dažnai geba parašyti raides lėtai kopijuodami, bet stokoja automatizmo, todėl negeba teisingai rašyti ir tuo pat metu galvoti apie rašymo turinį; jie gali pakankamai gerai gebėti piešti ir todėl bando piešti raides. Šie vaikai dažnai demonstruoja atkaklų užsispyrimą vengdami rašto darbų, kurie jiems yra per sudėtingi. Vaikams svarbu padėti atskirti rašto mechaniką nuo turinio suvokimo (pvz. diktantus rašant kompiuterio klaviatūra). Tai padėtų jiems vystyti mąstymą ir rašytinę raišką, išvengiant/ kompensuojant fizinį savo ribotumą.
Ø Čia aptarėme tik keletą bendrų ir pakankamai slaptų akivaizdžios mokymosi motyvacijos stokos priežasčių. Kuo vyresniu tampa vaikas, tuo labiau jis atrodo paniuręs, šiurkštus, piktas ir nebendradarbiaujantis, tuo sunkiau tampa po akivaizdžia mokymosi motyvacijos stokos problema įžvelgti mokymosi negalę.
Ø Mokymosi sutrikimus turintys talentingi vaikai ypatingai išvysto audringas neigiamas reakcijas į mokymąsi, mokytojus ir mokyklą. Jiems dažnai yra sakoma „tu per daug sumanus/protingas, kad negalėtum šito padaryti“ ar „aš žinau, kad tu gali, nes aš taip apie tave manau“. Ø Problema slypi tame, kad „negali būti per protingas mokymosi sutrikimo turėjimui“.
Ø Vaikai gali įvaldyti įvairius savo mokymosi sutrikimų įveikos/kompensavimo būdus ir pasiekti optimalių ugdymo(si) rezultatų, bet tik ne tada, kai yra pervargę, suirzę, nerimastingi dėl nesėkmingų pastangų atitikti mūsų nepamatuotus reikalavimus. Ø Labai svarbu pirmiausia įvertinti ypatingus vaiko poreikius/skirtumus/sutrikimus, o tik po to nutarti, kad mokymosi sunkumų priežastis yra mokymosi motyvacijos stoka ar netinkamas elgesys bei emocijų sutrikimai.
PROBLEMINĖ SITUACIJA Ø PASAULINĖ STATISTIKA TEIGIA, KAD 9 -10% MOKINIŲ TURI SPECIFINIUS MOKYMOSI SUTRIKIMUS (Kauno miesto mokyklose – 5 000 – 5500 mokinių, bet tik 9 % iš šios populiacijos nustatyti SUP ) IR 40– 60% MOKINIŲ PATIRIA SPECIFINIŲ MOKYMOSI SUNKUMŲ. Ø PAGALBOS MOKINIUI TURINČIAM SPECIFINIUS MOKYMOSI SUTRIKIMUS VEIKSMINGUMAS TIESIOGIAI PRIKLAUSO NUO SUTRIKIMO NUSTATYMO ANKSTYVUMO. ANKSTYVA IDENTIFIKACIJA UŽTIKRINA ĮVERTINIMO TIKSLUMĄ BEI PAGALBOS PRIEMONIŲ POVEIKIO EFEKTYVUMĄ. Ø LAIKU SUTEIKTA PAGALBA SUTEIKIA MS TURINČIAM MOKINIUI GALIMYBĘ UGDYMO PROCESE PASIEKTI JO INTELEKTINIUS GEBĖJIMUS ATITINKANČIUS REZULTATUS IR SUMAŽINA NUBYRĖJIMO IŠ MOKYKLOS BEI ELGESIO IR EMOCIJŲ SUTRIKIMŲ RIZIKĄ
Ø DIDŽIUMA MOKINIŲ, TURINČIŲ SPECIFINIUS MOKYMOSI SUTRIKIMUS PER VĖLAI NUKREIPIAMI PEDAGOGINIAMPSICHOLOGINIAM ĮVERTINIMUI. (KAI ATSIRANDA GILIOS IŠMOKIMO SPRAGOS BEI MOKYMOSI MOTYVACIJOS STOKA) Ø 2/3 MOKINIŲ TĖVŲ TEIGIA KAD PPT PIRMĄ KARTĄ SUŽINOJO, KAD JŲ VAIKAS TURI PAŽINIMO PROCESŲ BEI SAVIREGULIACIJOS SUTRIKIMŲ. Ø MOKYTOJAI IR MOKINIŲ TĖVAI NELINKĘ ANKSTYVAI KONSULTUOTIS SU SPECIALISTAIS DĖL PEDAGOGINĖS PAGALBOS TEIKIMO
NEATPAŽINTŲ MOKYMOSI SUTRIKIMŲ IR NESUTEIKTOS PAGALBOS PASEKMĖS Ø 50% mokymosi sutrikimus turinčių mokinių nebaigia vidurinės mokyklos; Ø 50% paauglių savižudybių ir suicidinių ketinimų tenka mokiniams turintiems mokymosi sutrikimų; Ø Nuo 60 iki 80% nepilnamečių pažeidėjų bei nusikaltėlių sudaro vaikai turintys mokymosi sutrikimus (80% laisvės apribojimo įstaigų populiacijos yra neraštinga); Ø Mokymosi sutrikimus turintys vaikai sudaro ženklią grupę ankstyvo nėštumo, jaunimo narkomanijos bei alkoholizmo tyrimuose.
BET: Ø 8% aukštųjų mokyklų studentų sudaro mokiniai turintys mokymosi sutrikimus. Ø Galima teigti, kad mokiniai turintys mokymosi sutrikimus priklauso rizikos grupei galinčiai „pasukti bet kuriuo keliu“. Jei mokymosi sutrikimai nustatomi anksti ir mokiniui suteikiama tinkama pagalba, jis gali tapti „labai sėkmingu“. Jei ne. . . „apie tai kalba gąsdinanti statistika“.
PAGALBOS PRIEMONĖS Ø Ø Ø Mokiniams: Skaitymo korekcijos užsiėmimai Rašymo korekcijos užsiėmimai Mokymosi mokytis užsiėmimai (mokymosi veiklos organizavimo – vietos organizavimo , efektyvaus laiko valdymo/planavimo, savipagalbos bei individualių mokymosi būdų naudojimo). Socialinių įgūdžių ugdymo. Savigarbos stiprinimo ir emocinių sunkumų įveikimo.
- Slides: 21