Mokymosi stiliai Visi esame skirtingi Kas yra mokymosi

Mokymosi stiliai

Visi esame skirtingi

Kas yra mokymosi stilius? Mokymosi stilius – tai pamėgtas galvojimo, informacijos apdorojimo ir supratimo būdas. Mokymosi stiliai priklauso nuo daugelio faktorių ir yra labai individualūs. Net ir to paties žmogaus mokymosi stilius bėgant laikui gali keistis.

Temos aktualumas Atnaujintos Bendrosios programos Mokymasis mokytis Sąmoningas mokymasis Metakognityviniai gebėjimai Savęs pažinimas Pasitikėjimas savimi

Mokymosi stiliai Regimasis (vizualinis) Kinetinis (kinestezinis) Girdimasis (audialinis)

Regimasis mokymosi stilius dominuoja vaizdinis informacijos priėmimo ir apdorojimo būdas • Mėgsta analizuoti diagramas, paveikslėlius, žemėlapius, atidžiai perskaito nurodymus; • Mėgsta skaityti užrašus ir daryti santraukas; • Užsirašo formules ir nurodymus; • Gerai prisimena matytus vaizdus;

Girdimasis mokymosi stilius teikia pirmenybę garsinei (žodinei) informacijai • Mėgsta klausytis, diskutuoti; • Gerai išmoksta, kai mokytojas kalba įdomiai ir aiškiai; • Mėgsta pasakojimus ir juokus; • Planuoja darbus tardamasis su kitais; • Mėgsta kalbėti;

Kinetinis mokymosi stilius pasaulį pažįsta lytėdami ir dalyvaudami • Mėgsta eksperimentuoti, dirbti su bendraamžiais, tyrinėti aplinkoje; • Mėgsta gaminti modelius, braižyti; • Mėgsta dalyvauti įvairiose veiklose; • Mėgsta mokytis grupėse ir naudoti įvairius modelius, schemas; • Mėgsta bandyti ir nepergyvena dėl klaidų.

Tipiniai atsakymai, nurodantys, kam vaikai skiria pirmenybę: • “Tai atrodo puikiai”, • “Ar galima tai paliesti? ”, • “Tai skamba gerai”.

Praktinė užduotis 38146

Pastebėta, kad jaunesniame mokykliniame amžiuje vyrauja kinetinis mokymosi stilius. Regimasis mokymosi stilius “populiaresnis” nei girdimasis. Dažnai mokymosi stilius yra mišrus

Patarimai kaip reikėtų mokytis skirtingų tipų žmonėms (1) R. Neuburg ir V. Harris (2003) Jei dominuoja vizualinis informacijos priėmimo būdas, rekomenduojama: • piešti su mokomąja medžiaga susijusius paveikslėlius, schemas, minčių žemėlapius; • pabraukti svarbiausius dalykus, naudojant spalvas bei skirtingus šriftus. • taip pat gerai yra žiūrėti mokomuosius filmus; • kurti plakatus; • svarbiausią informaciją užsirašyti ir priklijuoti gerai matomose vietose ir t. t.

Patarimai kaip reikėtų mokytis skirtingų tipų žmonėms (2) R. Neuburg ir V. Harris (2003) Jei dominuoja audialinis informacijos priėmimo būdas, geriausia mokytis: • skaitant garsiai ar pašnibždomis; • nuolat klausantis įrašyto teksto; • kam nors pasakojant apie tai, ką norima įsiminti, tekstą, kurį reikia išmokti; • kartojant ritmiškai; • labai gerai mokytis klausantis muzikos bei radijo programų apie tai, ko mokomasi.

Patarimai kaip reikėtų mokytis skirtingų tipų žmonėms (3) R. Neuburg ir V. Harris (2003) Jei dominuoja kinestezinis informacijos priėmimo ir apdorojimo būdas, rekomenduojama: • mokantis vaikščioti ar kitaip ritmingai judėti (pavyzdžiui, kartojant taisyklę ritmingai spragsėti pirštais ar mušti koja); • nuolat keisti ar bent pertvarkyti savo mokymosi vietą; • skaitant mokymosi medžiagą rekomenduojama keisti kūno padėtį (skaityti atsistojus, atsigulus, atsisėdus, stovint ant vienos kojos ir pan. ); • emocionaliai reaguoti į skaitomą tekstą (šypsotis, linksėti, raukytis, piešti šypsenėles, šauktukus ir kt. ženklus).

Praktinė užduotis SKAIČIUS • Kokias įsiminimo strategijas taikėte? • Su kokiu mokymosi stiliumi tai siejate?

Mokymosi stiliai pagal Gardner daugialypio intelekto teoriją (Gardner, 1993) Intelekto tipai: 1. 2. 3. 4. 5. 6. 7. Verbalinis (kalbinis) intelektas Muzikinis intelektas Loginis – matematinis intelektas Erdvinis intelektas Kinestezinis intelektas Vidinis (asmeninis) intelektas Tarpasmeninis (socialinis) intelektas

• Jei dominuoja verbalinis intelektas, žmogus lengviausiai priima ir įsisavina žodinę informaciją, gali fiksuoti įvairius kalbos niuansus, stilių bei atpažinti kalboje išreikštą nuotaiką. Toks žmogus labai sklandžia kalba reiškia mintis, jo žodynas yra turtingas, jis mėgsta skaityti, jam patinka rašyti bei žaisti žodžių žaidimus. Mokantis tokiems žmonėms patariama naudoti daugiau rašytinės ir šnekamosios kalbos pratimų, skaityti knygas, užsirašinėti kylančias mintis, aiškinti savo idėjas kitiems. Verbalinį intelektą galima plėtoti, pasakojant įvairias istorijas, žaidžiant žodžių žaidimus, atliekant žodyno turtinimo pratimus, sprendžiant rebusus ir kryžiažodžius, dalyvaujant debatuose bei diskutuojant. (cit. V. Stanišauskienė, http: //www. mkc. lt/dokuments/mokymosi_medziaga/mokomes_mokytis. doc

• Jei dominuoja muzikinis intelektas, žmogus yra jautrus balso tonui, tembrui ir ritmui, emocinei muzikos jėgai, gali būti labai dvasingas. Mokantis tokiems žmonėms patariama kurti savo daineles, susijusias su mokomąja medžiaga, naudoti muziką kaip atsipalaidavimo ir vaizduotės skatinimo priemonę. Muzikinį intelektą galima plėtoti grojant įvairiais muzikos instrumentais, dainuojant, mokantis barokinės muzikos fone, integruojant muziką į kitas disciplinas, kuriant muziką kompiuteriu. (cit. V. Stanišauskienė, http: //www. mkc. lt/dokuments/mokymosi_medziaga/mokomes_mokytis. doc

• Jei dominuoja loginis - matematinis intelektas, žmogus geba įžvelgti įvairių reiškinių loginę struktūrą, mėgsta tikslumą, jam patinka abstrakčiai mąstyti, skaičiuoti, jis mėgsta dirbti kompiuteriu. Toks žmogus žavisi gerai organizuota veikla. Mokantis loginis - matematinis intelektas naudojamas grupuojant užduotis logine, tvarkinga seka, atsekant ryšius tarp mokomosios medžiagos dalių. Loginį matematinį intelektą galima plėtoti žaidžiant matematinius žaidimus, analizuojant ir interpretuojant duomenis, kompiuteriu braižant diagramas, schemas ir kt. , įvairias veiklas atliekant nuosekliai, žingsnis po žingsnio. (cit. V. Stanišauskienė, http: //www. mkc. lt/dokuments/mokymosi_medziaga/mokomes_mokytis. doc

• Jei dominuoja erdvinis intelektas, žmogui būdingas mąstymas vaizdais, jis jaučia visumą, gerai piešia, tapo, lipdo, lengvai skaito žemėlapius, schemas, diagramas, turi gerą vaizdinę atmintį, ypatingai tiksliai skiria spalvas. Mokantis erdvinis intelektas naudojamas, kuomet žiūrimi mokomieji filmai, skaidrės, modeliai, analizuojamos schemos, diagramos, plakatai, braižomi minčių žemėlapiai. Siekiant plėtoti erdvinį intelektą, patariama kurti simbolius, piešti diagramas ir žemėlapius, integruoti dailę su kitomis disciplinomis, žiūrėti ir kurti filmus, naudoti periferinius simbolius (įvairius ženklus ir plakatus ant sienų), keisti sėdėjimo vietas klasėje, spalvomis išryškinti esminius dalykus. (cit. V. Stanišauskienė, http: //www. mkc. lt/dokuments/mokymosi_medziaga/mokomes_mokytis. doc

• Jei dominuoja kinestezinis intelektas, žmogus itin gerai jaučia savo kūną, jo puikūs refleksai, jis greitai išmoksta naują judesį, pastebi judančius objektus, mėgsta liesti ir dažniausiai yra auksinių rankų meistras. Tokiems žmonėms patinka vaidinti, jie yra jautrus fizinei aplinkai, atsimena tai, kame realiai dalyvavo, o ne tai, ką girdėjo ar tik matė. Mokymosi procese kinestezinis intelektas taikomas žaidžiant judrius dalykinius žaidimus, kuriant vaidybines situacijas, dažnai darant pertraukėles, nuolat keičiant sėdėjimo vietą. Mokomąją medžiagą patariama kartoti bėgant, einant ar pan. Labai gerai mokantis naudoti modelius, konstruoti iš lego kaladėlių ir kitokių detalių, tiesiog spragsėti pirštais, ploti delnais, šokinėti, lipti ir pan. (cit. V. Stanišauskienė, http: //www. mkc. lt/dokuments/mokymosi_medziaga/mokomes_mokytis. doc

• Jei dominuoja vidinis (asmeninis) intelektas, žmogui būdingas jautrumas savo vertybėms, savo jausmų, pranašumų ir trūkumų pažinimas, puikus savęs, savojo tikslo suvokimo pojūtis, intuicija, vidinė motyvacija, polinkis į savianalizę bei individualizmas. Mokydamasis toks žmogus turėtų atrasti studijuojamo dalyko svarbą vidiniam tobulėjimui, emocionaliai įsijausti, skirti laiko savirefleksijai, rašyti mokymosi dienoraštį, mokytis savarankiškai, kai tik tai įmanoma. Vidinis (asmeninis) intelektas plėtojamas savo jausmus ir nuojautas aprašant dienoraštyje, studijuojant savarankiškai, dažniau elgiantis kitaip nei visi. (cit. V. Stanišauskienė, http: //www. mkc. lt/dokuments/mokymosi_medziaga/mokomes_mokytis. doc

• Jei dominuoja tarpasmeninis (socialinis) intelektas, žmogus lengvai užmezga kontaktą ir bendrauja su žmonėmis, gerai derasi, suvokia kito žmogaus ketinimus, mėgsta būti draugijoje, turi daug pažįstamų. Jam patinka grupinė veikla. Jis dažnai tarpininkauja sprendžiant konfliktus, domisi socialinėmis situacijomis. Tarpasmeninis (socialinis) intelektas panaudojamas, kai mokomasi bendradarbiaujant su grupės nariais, diskutuojama mokomojo dalyko klausimais. Siekiant plėtoti tarpasmeninį (socialinį) intelektą, reikia atlikti įvairias užduotis kartu su komandos nariais (ypač tinka projektinė veikla), praktikuoti bendravimo pertraukėles, kurti situacijas, kuriose būtina užmegzti kontaktus su nepažįstamais žmonėmis, padėti kartu besimokantiems. (cit. V. Stanišauskienė, http: //www. mkc. lt/dokuments/mokymosi_medziaga/mokomes_mokytis. doc

Felder-Silverman mokymosi stilių modelis • racionalus (konkretus mąstymas, praktiškumas, orientacija į faktus ir procedūras) arba intuityvus (mąsto abstrakčiai, inovatyvus, orientuotas į teorijas ir potekstes); • vizualinis (linkęs rinktis pristatomos medžiagos vizualinį variantą – paveikslus, diagramas, lenteles) ar verbalinis renkasi rašytinius ar žodinius paaiškinimus); • aktyvus (mokosi išbandydamas, mėgsta dirbti grupėse) ar reflektyvus (mokosi apmąstydamas, linkęs mokytis vienas ar su keletu artimų partnerių); • nuoseklus (linijinis mąstymo procesas, mokosi mažais, palaipsniui didėjančiais žingsneliais); globalus (holistinis mąstymo procesas, mokosi dideliais šuoliais) (Felder & Spurlin 2005, p. 103).

Mokymosi rėžimas • Kas 30 minučių - 3 minučių pertraukėlės. • Kas 2 valandas -20 -30 minučių pertraukos. • Kas mokosi dieną – išsaugo 9% informacijos. • Kas pasimoko prieš miegą – išsaugo 56% žinių. Ch. Koppensteiner (2005)