Kas yra liturgija Mokytoja Audron Petkeviien Kartojimas KBK

Kas yra liturgija? Mokytoja Audronė Petkevičienė

Kartojimas KBK 777 “Biblinis Bažnyčios terminas [ekklesia] reiškia „sušaukimą“, surinkimą draugėn tų, kuriuos Dievo Žodis sušaukia, kad sudarytų Dievo tautą. ” Kas sudaro Bažnyčios bendruomenę?

Kartais mums būna nuobodu dalyvauti šv. Mišiose. Dažnai klausia: kada baigsis? . . . Kodėl mums neįdomu? Todėl, kad mes nesuprantame kas vyksta. Kažkas vyksta, kažkas kažką šneka. Mes nedalyvaujame Mišiose, o atstovime, atkalausom. Jeigu mes labiau suprastume kas vyksta ir širdimi sakytume tuos žodžius, kuriuos turime pasakyti, mes tikrai susitiktume su Dievu.

Kai kunigas mus pasveikina: „Viešpats su jumis“, mes dažnai labai abejingai sumurmame „Ir su tavimi“. Bet jeigu tik mes pagalvotume, kad po tais žodžiais iš tiesų slypi Geroji naujiena – Dievas tapo žmogumi, jis atėjo pas mus ir yra tarpe mūsų – mes su tikru džiaugsmu atsakytume „Ir su tavimi“.

Tema Liturginiai Bažnytiniai metai Analizuodami įvairius šaltinius, remdamiesi Bažnyčios mokymu savarankiškai paaiškinsite kas yra liturgija, teisingai įvardinsite visus Liturginių metų laikotarpius ir argumentuotai paaiškinsite kokia svarbiausia yra krikščionių šventė

Liturgija - (iš gr. leitourgia) – viešoji tarnyba, leitos – viešas, laos –tauta ir érgon kūrinys, tarnyba) – iš anksto nustatyta ritualinių veiksmų visuma, būdinga kiekvienai religinei bendruomenei. Jos reikšmė yra dvejopa: liturgija reiškia tarnystę Dievui ir Dievo tarnystę, pagalbą. Liturgija apima žodinę formą, giesmes, gestus, veiksmus, judėjimą, eiseną, liturginių reikmenų naudojimą.

• Mes visi susirenkame į liturgiją, kad garbintume Dievą. Ir ne bet kaip, o kartu su bendruomene-viešai ir atvirai. Vienuoliai benediktinai dar vadina, kad liturgija yra Dievo darbas – lotyniškai Opus Dei. Tai yra kad ne tik mes, tikintieji, dalyvaujame liturgijoje, bet kad pats Dievas veikia joje.

Tad liturgija yra vieša tanyba kur mes susitinkame su Dievu. Liturgija- Dievogarba.

Kas sudaro liturgiją? Pirmiausia tai 7 sakramentai. Taip pat liturginės valandos, kurias meldžiasi vienuoliai, kunigai ir pasauliečiai. Tai nustatytos maldos, kurias visame pasaulyje visi katalikai meldžiasi vienodai. Tai religinės šventės. Tai ir yra Bažnyčios vienybė.

Pagrindines liturgines spalvos ir jų naudojimas: Žalia – eiliniam laikui; Violetinė – reiškia atgailą, laukimą, naudojama per Adventą ir Gavėnią; Balta arba geltona/auksinė – iškilmių laikui, naudojama per Kalėdas ir Velykas; Raudona – naudojama kankinių arba Šv. Dvasios Mišioms.

II Vatikano susirinkimas – paskutinis Visuotinis Bažnyčios susirinkimas, vykęs Vatikane 1962– 1965 metais. Jį atidarė popiežius Jonas XXIII, o uždarė popiežius Paulius VI.

Svarstyti klausimai Liturgijos peržiūrėjimas - dalykas, intymiausiai liečiantis kiekvieno kataliko gyvenimą. Sacrosanctum Concilium - viena iš Susirinkimo paskelbtų konstitucijų - iškėlė orientyrą liturgijos reformai: "Kiekvienas tikintysis turi būti vedamas į pilnatviškai sąmoningą ir aktyvų dalyvavimą liturgijos šventime. Šitoks krikščionių dalyvavimas […] yra jų teisė ir pareiga, kylanti iš to, ką reiškia Krikštas".

Liturginių metų kalendorius

Kalendoriniai metai- jie prasideda sausio 1 ir tęsiasi 12 mėnesių Mokslo metai- Lietuvoje prasideda rugsėjo 1 ir tęsiasi iki vasaros atostogų Liturginiai metai- pagal šiuos metus gyvena Bažnyčia – Dievo tauta. Šiais metais minimi svarbiausi Jėzaus gyvenimo įvykiai.

• Nuo XIII-XIV a. bažnytinių liturginių metų pradžia laikomas Adventas

Adventas • Adveñtas (lot. adventus reiškia atėjimą) – krikščionių religijoje laikotarpis, pažymintis laiką iki Jėzaus gimimo. Tuo metu žmonės laukia kūdikėlio Jėzaus gimimo. Adventas trunka beveik mėnesį; per tą laiką praeina 4 sekmadieniai. Tai krikščionių tikinčiųjų susikaupimo ir apmąstymų metas prieš Kalėdas. Advento metu katalikai susilaiko nuo triukšmingų linksmybių, tačiau protestantai su džiaugsminga viltimi laukia artėjančių Kalėdų.

Kalėdų laikas (nuo gruodžio 25 d. iki Kristaus Krikšto) KBK 457 Žodis tapo kūnu, kad mus išgelbėtų ir sutaikintų su Dievu: Dievas „mus pamilo ir atsiuntė savo Sūnų, kaip permaldavimą už mūsų nuodėmes“ (1 Jn 4, 10). „Tėvas atsiuntė Sūnų, pasaulio Gelbėtoją“ (1 Jn 4, 14). Jis „pasirodė, kad sunaikintų nuodėmes“ (1 Jn 3, 5):

• Kristaus gimimo istorija daugiausia remiasi Mato ir Luko evangelijomis. Pagal šias evangelijas Kristų pagimdė mergelė Marija Betliejuje, kur ji su savo vyru Juozapu buvo laikinai apsistoję. Ankstyvieji krikščionys švęsdavo vėlesnę Trijų Karalių dieną, o gimimo datą pradėta nustatinėti tik po kelių šimtmečių. Dabar laikoma, kad Jėzus gimė gruodžio 25 dieną.

Eilinis metų laikas (nuo Kristaus Krikšto iki Gavėnios)

Gavėnia- 7 savaitės prieš velykas Tai krikščionių pasninko laikotarpis prieš Velykas skirtas Kristaus kančioms ir mirčiai prisiminti. Gavėnia prasideda Pelenų diena. Gavėnios metu tikintiesiems draudžiama valgyti mėsiškus ir pieniškus valgius, linksmintis. Katalikų Gavėnia apima laikotarpį nuo sekmadienio po Pelenų dienos iki Didžiojo ketvirtadienio.

Velykų laikas (nuo Velykų iki Sekminių) Velykos – krikščionių šventė, pritaikyta prie senojo tikėjimo šventės, simbolizuojanti Kristaus prisikėlimą iš numirusiųjų po nukryžiavimo, kaip tai aprašyta Naujajame Testamente. Tai įvykę trečią dieną po Kristaus mirties (mirties dieną skaičiuojant kaip pirmą dieną). Velykos yra svarbiausia daugelio krikščionių šventė, kuria išreiškiamas didelis džiaugsmas dėl galutinės Dievo sūnaus pergalės prieš mirtį (nugalėta mirtis, tamsa, blogis, )

Sekminės (7 sekmadienis po Velykų) Sekmìnės yra švenčiamos krikščioniškoje ir pagonių tradicijoje. Krikščionybėje – tai Šventosios Dvasios nužengimo į žemę Sekminių dieną šventė. Šis įvykis yra aprašytas Biblijoje, Apaštalų darbų knygos 2 skyriuje. Yra laikoma, jog iki tol Šventoji Dvasia buvo tik ant atskirų Dievo pateptųjų žmonių, pvz. , pranašų, karalių. Nuo Sekminių dienos, Šventoji Dvasia apsigyvena kiekviename tikinčiajame. Baltų tikėjime – (Beržų garbinimo šventė) – šventė, švenčiama sekmą (septintą) savaitę po Velykų. Jos metu garbinama gamta – augalija bei naminiai gyvuliai. Sekminių šventės ritualuose didelis dėmesys buvo skiriamas augalams.

Eilinis metų laikas Nuo Sekminių iki Advento.

Pažvelk, vaikeli, Medžiai kaip nurimę!. . Pamynę puošnų rūbą Sau po kojom. Kokia rimtis, Koks įstabus gražumas Advento naktį Miglomis nuklostė. Pažvelk. Ir įsileisk į savo širdį Gražumą neregėtą. Pakelk akis į dangų, Kur aušrinė šviečia. Adventas - tai laukimas, Kad ir tavoj širdy kažkas užgimtų. Jau laikas tau suvokti, Kam žmonės Žemėj šioj gyvena. Jau laikas tau pajusti, Kad nevalia į širdį įsileisti blogio, Kad rankos tavo skirtos Vargstančiam paremti, Kad lūpos duotos Žodžiui tik geram ištarti. (Autorius nežinomas)

Užduotis • Analizuojant pateiktą medžiagą, išrinkti krikščioniškas šventes ir surašyti jas į atitinkantį liturginį laikotarpį. • Analizuojant pateiktą medžiagą, pasakyti kokia tai šventė ir kokiam liturginiam laikotarpiui ji priklauso; rasti paveikslėlį, kuriame pavaizduota ši šventė.

Darbas porose (papildoma užduotis) • Rasti nurodytos šventės simbolius ir pasakyti kokiam laikotarpiui jie tinka

Apibendrinimas • Ką naujo sužinojote? Ar gerai jautėtės pamokoje? • Kas yra liturgija? • Kodėl Velykos yra svarbiausia krikščionių šventė? • Sudėti teisinga tvarka liturginių metų laikotarpius (mokiniai paima korteles ir sustoja pagal liturginių metų eigą; kiti mokiniai taiso klaidas)

• “Žinoma, apeigų grožis niekada nebus pakankamai rafinuotas, pakankamai išpuoselėtas, pakankamai ištobulintas, kadangi niekas nėra pernelyg gražu Dievui, kuris yra begalinis grožis… Mūsų žemiškoji liturgija niekada nepajėgs būti kažkas daugiau kaip tik blankus atspindys dangiškosios liturgijos, kuri švenčiama aukštybių Jeruzalėje, galutiniame mūsų žemiškosios kelionės tiksle. Ir vis dėlto, tegu mūsų šventimas prie jos kiek tik įmanoma priartėja ir padeda mums ją iš anksto nujausti!” • Popiežius Benediktas XVI

Aktyvus dalyvavimas liturgijoje nereiškia, kad būtinai reikia kažką joje veikti, bet kad reikia įsitraukti į Dievo garbinimą ir tylą, į klausymąsi ir maldą bei visa tai, kas iš tiesų sudaro liturgiją. Kol to nebus, nebus ir jokio liturginio atsinaujinimo. ” Kardinolas Antonio Cañizares Llovera “Garbinti Dievą – tai kartu su visa kūrinija dėkingai džiaugtis savo būtimi. ” Youcat, Jaunimo Katekizmas, 48