AKTYVAUS MOKYMO METODAI DAR NEINOM KAS PRO VARTUS

AKTYVAUS MOKYMO METODAI

DAR NEŽINOM, KAS PRO VARTUS ĮĖJO, BET TEGU TAI BŪNA GERAS IR DOSNUS SVETYS. . .

Jei norime, kad LIETUVA būtų SOLIDARI KŪRYBINĖ VISUOMENĖ, pirmiausia turime radikaliai pakeisti edukacinę sistemą iš mokymo ATKARTOK (mėgdžiok) – mokymusi – SUGALVOK, konstruok - kurk savo požiūrio sistemą. D. Karvelis

KĄ MES MOKOME?

PASCAL BRUCKNER 2007 M. , , Šiandienis žmogus- tai hiperaktyvus nieko neveikėjas, kuris visada yra parengties būklės, pasirengęs šturmuoti pramogų Babelį”

SOKRATAS (470 - 399 METŲ PRIEŠ KRISTŲ) , , . . . Mūsų jaunimas pamėgęs prabangą. Jis nepaiso elgesio taisyklių, niekina autoritetą, negerbia vyresniųjų. Šiais laikais vaikai yra tironai. Jie jau neatsistoja, kai į kambarį įeina vyresnieji, priešgyniauja tėvams, plepa suaugusiųjų draugijoje, ryte ryja maistą ir tyčiojasi iš mokytojų”.

KAIP SĖKMINGAI MOKYTI?

Metodas – TAI VEIKIMO BŪDAS, VEIKLOS TVARKA, SĄMONINGAI NAUDOJAMA KOKIAM NORS TIKSLUI PASIEKTI.

KURIS MOKYMO METODAS GERIAUSIAS? Tai tas pats, jei klaustume staliaus, kuris jo įrankis geriausias. Jis juk pasirenka įrankį atsižvelgdamas į tai, ar nori gręžti skylę, ar sukti varžtą, ar perpjauti lentą. Kiekvienas įrankis turi savo paskirtį, o geras stalius ne tik žino, kaip kurį įrankį naudoti, bet ir gali įvertinti, kuris įrankis tinkamiausias konkrečioje situacijoje.

Mokymo metodai, kaip ir staliaus įrankiai, pasirenkami taip, kad geriausiai tiktų tikslui pasiekti. G. Petty

PRASTŲ, NETINKAMŲ METODŲ NĖRA, tačiau yra metodų, kurie netinka mokyti konkrečių dalykų ar konkrečioms kompetencijoms įgyti. Yra metodų, kurie netinkami konkretiems vaikams. Metodai, kuriais neskatinamas mokinių aktyvumas (mokytojo aiškinimas), kartais yra neišvengiami, tačiau jų nepakanka. Turėtų būti taikomi įvairūs metodai, nes ir mokinių mokymosi stiliai yra skirtingi.

Protas – tai ne indas, kurį reikia papildyti, o laužas, kurį reikia uždegti. Plutarchas

Pasakyk man ir aš pamiršiu, parodyk man ir aš prisiminsiu, įtrauk mane ir aš suprasiu. Konfucijus

Vaikai vystosi ne išmokdami teisingus atsakymus, bet priimdami iššūkius, spręsdami konkrečias problemas ir klausimus, ties kuriais jie gali dirbti savarankiškai, remdamiesi savo pačių prielaidomis, todėl šiame kontekste mokytojo uždavinys yra skatinti vaikus naujai veiklai, formuoti užduotis ir pateikti klausimus, kai vaikai atsiduria aklavietėje. ( N. M. Grendstad, 1996) Mokytojui tokioje situacijoje pagelbėja tinkamai pasirinkta mokymo taktika, vadinamas aktyvuoto mokymo modelis.

Šiuolaikinis mokymas reikalauja taip organizuoti mokymo procesą, kad mokiniai žinias ir gebėjimus įgytų patys aktyviai veikdami. Tada jų mokymasis bus aktyvi ir kūrybiška veikla, kuriai yra būdingi ieškojimai ir atradimai.

Kai mokinys ieško savarankiško sprendimo, jis susikaupia, svarsto, sieja įgyjamas žinias su sava patirtimi, informacija, gauta iš kitų šaltinių; jis įsimena sąmoningai, o ne mechaniškai išmokdamas. , , Tai, ką mes patys sau atrandame, išlieka su mumis ir turi mums prasmę“. Johnas Dewey.

LIETUVOS VIDURINĖS BENDROJO LAVINIMO MOKYKLOS KONCEPCIJOJE NURODYTA: „…metodai, būdai vertingi, jei jie skatina natūralų mokinių norą pažinti, tyrinėti, formuoti vertybinį požiūrį, skatina savarankiškumą ir kūrybiškumą. “ (Lietuvos vidurinės bendrojo lavinimo mokyklos koncepcija, 1989, p. 12)

MOKINIŲ MĖGSTAMI DALYKAI Tipas Patinka Nepatinka Neutralu Diskusija 80 4 17 Žaidimai / simuliacijos 80 2 17 Vaidinimas 70 9 22 Meno darbai 67 9 26 Projektavimas 63 4 33 Eksperimentai 61 11 28 Galimybė pasirinkti 61 4 33 Kompiuteriai 59 22 20 Jausminis patyrimas 59 11 30 Grožinės literatūros skaitymas 57 9 35 Praktiniai sumanymai 52 9 37 Laboratoriniai darbai 50 11 32 Šaltinių ieškojimas 50 24 26

MOKINIŲ MĖGSTAMI DALYKAI Tipas Patinka Nepatinka Neutralu Lentelės, grafikai 46 15 37 Dailė ir darbeliai 43 17 39 Neterminuotas darbas 43 20 37 Produktų kūrimas 41 11 48 Savarnakiškas darbas 41 26 38 Išradimas 39 20 41 Informacijos apdorojimas 37 20 43 Įsijautimas į situaciją 35 30 35 Stebėjimas 30 13 57 Uždaviniai 28 17 52 Teorija 15 39 43 Rašiniai 13 28 54 Paskaitos 11 70 19

PAGAL S. KOVALIK MES TAIP PRISIMENAME GAUNAMĄ INFORMACIJĄ: q 10% to, ką išgirstame; q 15% to, ką matome; q 20% to, ką matome ir girdime kartu; q 40% to, dėl ko diskutuojame; q 80% to, ką patiriame tiesiogiai ir q praktikuodami; q 90% to, ko mes mokome kitus.

ŠIUOLAIKINIŲ MOKYMO (-SI) METODŲ KLASIFIKACIJA PAGAL MOKINIŲ VEIKLĄ Skaitymo Rašymo Kryžminė diskusija; Nebaigti Mano žodžių sakiniai; sąsiuvinis; Žodžių Paskutinis žodis žemėlapis; priklauso man; Tinklo nėrimas; Teksto Piramidės žymėjimas; istorija; Penkiaeilis; „Ištęsta“ Laisvas paskaita; rašymas; IDEAL; Rašymo Dviejų pusių procesas. dienoraštis. Mokausi raidžių; Klausinėjimo Klausiamie-ji žodžiai; „Stori“ ir „Ploni“ klausimai; 6 W; Klausimų ramunė. Bendradarbiavimo Jungiantys įvairią veiklą Kompozicija; Abipusis mokymas; Diskusija; Debatai; Sakyk ir klausyk; Apskritasis ratas; Kampai; Mokymas grupėmis. Raktiniai terminai; Sumaišytas loginis eiliškumas; ŽNI; Akvariumas; Situacijų žaidimas; Minčių lietus; Ledlaužis; Minčių ežys; Testai; Nuo visumos prie dalių; Interviu; Argumentai „už“ ir „prieš“; Inscenizavimas; Sutarčių sudarymas. . .

Svarbu, kad vaikai įgyja bendravimo įgūdžių, Lina Augienė labiau pažįsta save ir draugus, plėtoja savo kūrybiškumą, įvertina save bei draugus kaip unikalias ir originalias asmenybes. Aktyvieji mokymosi metodai suteikia laisvę mokinių mintims, veiksmams, provokuoja įvairius individualius atsakymus, moko gerbti draugų idėjas, skatina savarankišką požiūrį

Aktyviųjų mokymo ir mokymosi Lina Augienė metodų įvairovė suteikia galimybę mokymo procesą padaryti daug spartesnį ir patrauklesnį, be to, padeda mokiniams mokytis ieškoti ir atrasti naujus, nežinomus dalykus, klysti ir taisyti savo klaidas.

Taikant aktyviuosius mokymo ir mokymosi metodus, mokinys į mokymąsi įtraukiamas įvairesnėmis ir subtilesnėmis formomis. Jis nebėra vien pasyvus klausytojas. Jis gali kūrybiškai reikštis, įgyvendinti savo siekius mokymosi procese.

Aktyvieji mokymo ir mokymosi Lina Augienė metodai padeda pasiekti tikslą. Ir jeigu tikslas yra kūrybingo, gebančio kritiškai mąstyti ir vertinti žmogaus ugdymas, šio tikslo siekti įmanoma tik aktyviai mokant ir mokantis.

Veiklos pamokoje kriterijus- kiek ji efektyvi šios klasės šiems mokiniams, t. y. ar tinkami: Darbui tinkamos sąlygos, atmosfera; Mokinių motyvavimas veiklai (rezultato siekimo aktualumas, veiklos atitikimas jų amžiui, patirčiai, galimybėms); Metodai, būdai, formos; Mokytojo pagalba, konsultavimas (aiškinimo kokybė, konsultavimo efektyvumas, darbo ir mokymo tempo individualizavimas ir diferencijavimas); Tinkamas vertinimas.

PATALPA YRA TARSI RŪBAS, KURIS TURI BŪTI ESTETIŠKAS, PATOGUS, NUOLAT KEISTIS IR ATSINAUJINTI, STEBINTI. ◦ Patalpa Pakankamai darbo vietų. Reikiamos priemonės, informacijos šaltiniai. Tinkama numatomai mokinių veiklai organizuoti, pamokos uždaviniui realizuoti. Motyvuojanti. ◦ Atmosfera Pagarbūs , partneriški santykiai. Nusiteikimas dirbti kartu.

Klasės ar kitos ugdymo erdvės aplinka, materialinė bazė, vaizdinės priemonės turi padėti skatinti natūralų mokinių norą pažinti, tirti.

Neproduktyviausias klasės sutvarkymas yra standartinis, griežtai reikalaujantis ramiai sėdėti ir dėl to verčiantis, anot G. Petty, mokinius – taigi ir mokytojus kraustytis iš proto.

Mokymosi aplinka turėtų būti motyvuojanti, , , įkvepianti”, sudaranti sąlygas išbandyti turimas žinias praktiškai.

Vienas mokytojas pasako tiesą, kitas- išmoko ją atrasti.

Nuo mokymo prie mokymosi paradigmos

Gera ta pamokoje, kurioje dominuoja ne mokytojo, o mokinių veikla. Mokytojas turėtų , , uždėti” didžiąją dalį atsakomybės už išmokimą ant mokinio pečių. Svarbiausia, kad mokinys išmoktų atrasti, atpažinti tiesas, patirtų pažinimo džiaugsmą. Tiesiogiai patirdami ir praktikuodami įsimename net 80% informacijos

Pamokos dėstymas klasėje – labiausiai paplitęs mokymo metodas – paprastai jis užima apie 60 proc. pamokos. Tai akivaizdžiai per daug. Geri mokytojai žino, kada užsičiaupti. Žmogus pasako nuo 100 iki 200 žodžių per minutę. Vadinasi mokytojas mokymo medžiagą gali išdėstyti 10 kartų greičiau, nei mokiniai gali išmokti.

Mokyti dėstant pamoką žodžiu, tai tas pats, kas ganyti karves ferariu. Mokyti – daug platesnė sąvoka nei kalbėti. Dalis mokinių negali sukaupti dėmesio ilgiau nei 5 min. Trumpalaikė atmintis greitai prisipildo, todėl turi išsivalyti, kad galėtų priimti plūstančią informaciją - nauji dalykai pakeičia ankstesniuosius.

Išmoksti tada, kai pats sukuri reikšmę, dažniausiai remdamasis savo ankstesne patirtimi. Suvokimas yra kuriamas iš anksčiau išmoktų dalykų. Varliukas žuvytei pasakojo, kad paukščiai turi sparnus ir dvi kojas. Kaip tai nįsivaizdavo žuvytė?

Mokiniai neįsimena, ką mes jiems sakome, bet patys kuria išgirstos informacijos prasmes pagal savo turimą patirtį. Suvokimas reiškia, kad žinojimas yra supratimas. Pritaikymas reiškia gebėjimą padaryti tai, kas buvo parodyta. Analizė – visumos skaidymas dalimis, kurios paskui analizuojamos po vieną. Sintezei būtinas mokinio apsisprendimas, kaip atlikti užduotį.

Mokymas turėtų padėti atsakyti klausimus, bet dauguma mokytojų iš karto pateikia atsakymus. Galutinis švietimo sistemos tikslas – išsilavinimo įgijimo naštą perkelti ant paties besimokančiojo pečių, t. y. mokinys turėtų būti atsakingas už savo išmokimą. Įsivaizduojame, kad protas – tai talpykla, kurią reikia pripildyti, bet iš tiesų – tai instrumentas, kuriuo turime naudotis. J. W. Gardener

Grupių darbas

DIFERENCIJUOTOS GRUPĖS Homogeninės (panašių pagal gabumus, polinkius, motyvaciją, savybes ir pan. ) mokinių grupės, Heterogeniškos (skirtingų mokinių) grupės. Laisvos grupės. Pastovios grupės. Heterogeniškose grupėse susidaro galimybė mokytis bendradarbiaujant, pagerinti ne tik akademinius, bet ir bendravimo, metakognityvinius, vertinimo ir kitus gebėjimus.

Mokomasi kartu, bet kiekvienas grupės narys yra atsakingas ir už save, ir už grupės darbo rezultatą. Grupės nariai padeda mokytis, bet negali išmokti už kitą narį ir pelnyti jam gersnį įvertinimą.

GRUPIŲ DYDIS Kuo mažesnė grupė, tuo aktyvesni jos nariai (pvz. mini grupė – pora ir, tikėtina, kad tokioje grupėje bus aktyvūs abu jos nariai). Grupėje, kurią sudaro daugiau nei 4 nariai, atsiranda lyderis. Jei grupėje daugiau nei 6 nariai, ją valdyti, įdarbinti visus mokinius yra sunku. Kai grupėje iki 6 narių – daug rankų didesnę naštą pakels, kai daugiau nei 7 – daug auklių – vaikas be galvos

GRAFINIO PRANEŠIMO RENGIMO KRITERIJAI q Rašomi tik teiginiai, išvados, įmagnetinti ar raktiniai žodžiai. q Iliustruojama simboliais, ženklais, schemomis, lentelėmis, sistemomis ir pan. (iliustracija turi ne atkartoti, o papildyti, praplėsti turinio suvokimą).

ERDVĖ IR LAIKAS J. APUČIO NOVELĖJE , , DOBILĖ. 1954 METŲ NAKTĮ” Eteris Miestelis Horizontas Gyvenvietė Kiemas Namai žmogus

SAULĖS VIDINIŲ PLANETŲ SISTEMA

PAGUODOS POROS Mokiniui, kurie turi mokymosi sunkumų, siūloma susirasti draugą, kuris gali paguosti – padėti tą problemą išspręsti. Pora sudaro žodinę sutartį su mokytoja: iki kurio laiko vienas išmokys, o kitas išmoks. Atėjus laikui, mokytojas, įsitikinęs, kad pažanga padaryta, skatina abu mokinius (išmokusį ir išmokiusįjį).

KAMPŲ METODAS Suteikiama galimybė išsirinkti ir įsigilinti į temos vieną aspektą; Ant lapų surašomos galimos potėmės ir išdėstomos klasės kampuose (4 -6) kampai; Mokinys pasirenka vieną iš nagrinėjamų potėmių ir eina į tam skirtą kampą; Dalyviai kampe apsvarsto savo pasirinkimą, aptaria temą ir pasiruošia diskusijai ar patikrinamam darbui.

KAMPŲ METODAS Suteikiama galimybė išsirinkti ir įsigilinti į temos vieną aspektą; Ant lapų surašomos galimos potėmės ir išdėstomos klasės kampuose (4 -6) kampai; Mokinys pasirenka vieną iš nagrinėjamų potėmių ir eina į tam skirtą kampą; Dalyviai kampe apsvarsto savo pasirinkimą, aptaria temą ir pasiruošia diskusijai ar patikrinamam darbui.

, , PASTIPRINIMAS” Mokiniams dirbant grupėmis, kai užduotis skiriama vienoda (mokiniai pasirenka šaltinius, pristatymo būdą ir kt. ) papildomas diferencijavimas galėtų būti taikomas ir pradedant darbo pristatymą nuo silpniau pasirengusių mokinių – kitos grupės gali taisyti, pildyti, bet neturėtų kartoti to, kas jau pasakyta. Tuo būdu užtikrinama, kad silpniau pasirengę mokiniai turi ką pasakyti, o gabesnieji nekartoja to, kas jau pasakyta.

Grafinės tvarkyklės (sisteminimas ir klasifikavimas)

Grafinės tvarkyklės padeda mokiniams suprasti ir struktūruoti mokymosi medžiagą, išskirti svarbiausią informaciją, idėjas, suprasti santykius, ryšius, prisiminti svarbiausius dalykus.

Grafines tvarkykles gali naudoti įvairaus amžiaus, polinkių bei poreikių mokiniai nagrinėdami įvairaus pobūdžio medžiagą. Anot G. Petty, kuo tema abstraktesnė, tuo svarbiau ją pateikti vaizdu. Grafiniai mokymosi medžiagos vaizdavimo būdai ypač veiksmingi dirbant su teksto suvokimo sutrikimų turinčiais ir vizualiojo mokymosi stiliaus vaikais

Naudoti grafines tvarkykles nėra taip lengva, kaip gali atrodyti iš pirmo žvilgsnio. Mokiniai turi būti mokomi jas naudoti. Žemesnėse klasėse reikėtų suteikti mokiniams didesnę paramą: pademonstruoti, kaip jos naudojamos, pateikti pradėtą pildyti schemą ir pan. Svarbu teikti mokiniams atsaką, kai jie dirba naudodami grafines tvarkykles ir atlikus darbą.

VISAGINO „VERDENĖS“ GIMNAZIJOS BIOLOGIJOS VYRESN. MOKYTOJOS JOLANTOS SADAUSKIENĖS PAMOKOS MEDŽIAGA Mokytoja projektoriumi parodo tuščią schemą ir paaiškina klausimus: Kas tai yra? Kas būdinga? Kokie pavyzdžiai?

Prieš pradedant pildyti schemą apie samanas, mokytoja ekrane parodo pradėtą pildyti schemą apie grybus. Mokiniai jau susipažinę su šiais organizmais, tyrinėjo juos praktiškai, todėl kartu su mokytoja žodžiu bando pildyti schemą, kad suprastų, kaip tai daroma.

Prieš pradedant braižyti naują schemą, mokiniai susiskirsto į penkias grupeles po 4. Jiems pateikiami tušti A 4 formato lapai. Kiekvienai grupei pateikiamas tekstas apie samanas. Mokiniai gali naudotis ne tik papildomais tekstais, bet ir vadovėliu.

KAS TAI YRA? BŪDINGA? Pavyzdžiai KAS

KAS TAI YRA? BŪDINGA? Primityvūs, . . augalai KAS Turi rizoidus, bet ne šaknis SAMANOS Vanduo kyla stiebu ir lapų ląstelėmis Gegužinis Daugintis reikalingas vanduo Pavyzdžiai

KAS TAI YRA? BŪDINGA? KAS Turi stiebus ir lapus Primityvūs, žemsnieji augalai Turi rizoidus, bet ne šaknis SAMANOS Vanduo kyla stiebu ir lapų ląstelėmis Gegužinis Šilksamanė Kiminai- pelkinės samanos Pavyzdžiai Gali pasiekti tik 30 cm aukštį Daugintis reikalingas vanduo

Visos grupės perskaito, kaip užpildė schemą, o du mokiniai sėdėdami prie kompiuterio klausydamiesi pildo vieną klasės schemą. Pasikartojančių frazių arba žodžių jau nebeįtraukia. Toliau grupės parašo galutinį termino apibrėžimą. Mokytoja akcentuoja, kad apibrėžimą gali sudaryti ir daugiau nei vienas sakinys, apibrėžimą turi apimti visi schemos elementai: kategorija, pavyzdžiai ir ypatybės. Kiekviena grupė perskaito savo apibrėžimą ir užrašo dideliame lape. Lapas pakabinamas ant sienos, kad visi mokiniai matytų vieni kitų darbą

Sakiniai, dėmenys (gramatiniai centrai) Vientisinis 1 dėmuo (gramatinis centras) Sudėtinis 2 ir daugiau dėmenų (gramatinių centrų) Prijungiamasis Mišrusis 3 ir daugiau dėmenų (gramatinių centrų) Sujungiamasis Bejungtukis Jungtukinis

Sudėtinis sakinys ir todėl Sujungiamasis Prijungiamasis bet tačiau kad s k ko kur kaip s ne ar arba kuris jog o kas Bejungtukis Jungtukinis

SUDĖTINIO BEJUNGTUKIO SAKINIO DĖMENŲ - Išvardijami vienas po kito einantys veiksmai Vienas veiksmas sąlygoja kitą Gretinami skirtingi dalykai Jei. . . , tai. . . : , ; prasminiai santykiai Antras (ir trečias. . ) dėmuo (-ys) aiškina, detlizuoja pirmąjį . . . , nes. . . , kad. . . Vienu dėmeniu pasakoma priežastis, kitu - pasekmė

VENNO SCHEMA – TAI VIENAS IŠ GRAFINIŲ MOKOMOSIOS INFORMACIJOS TVARKYMO IR MOKYMOSI METODŲ. Paprastai ši schema susideda iš vieno, dviejų ar daugiau susiliečiančių ir / ar susikertančių apskritimų, rėmelių, stulpelių ir pan. Naudojama subjektams, objektams, reiškiniams, idėjoms ir kt. išryškinti, atrinkti, palyginti, ieškant bendrų sąlyčio taškų ar kontrastų.

Venno schemos papildo mokinių užrašus. Jos taip pat naudingos, kai vaizduojamos ar kuriamos lentoje, be to, galima naudoti lipnius lapelius, korteles, magnetines lentas ar teksto laukelius, kuriuos galima perstumti į kitą vietą kompiuterio ekrane ar interaktyvioje lentoje. Dažnai veiksminga naudoti spalvas: teiginiai gali būti mėlyni, klausimai raudoni ir pan. Venno schemas galima pasitelkti kaip mokymosi žaidimo pagrindą.

METAFOROS IR METONIMIJOS SKIRTUMAI Metafora- tik daiktų panašumas (2 kontekstai) Metonimija- ne panašumas, o daiktų priklausymas, ryšys, sąsaja (1 kontekstas)

KONTRASTAS – TAI, KAS TIKRA, AKIVAIZDU, BET PRIEŠINGA; OKSIMORONAS – TAI, KO REALIAI NEGALI BŪTI; PARADOKSAS – POSAKIS, TEIGINYS, KURIS ATRODO NELOGIŠKAS IŠ PIRMO ŽVILGSNIO Kontrasatas Oksimoronas Paradoksas Daiktų, reiškinių, žmogaus charakterio savybių ryškus priešingumas Dviejų nesuderinamų, vienas kitam prieštaraujančių žodžių junginys Neįprastas, netikėtinas reiškinys, kuris iš pirmo žvilgsnio prieštarauja logikai Jis kalbėjo mažai, o ji Skambi tyla, be nuovokos tauškė. saldi kančia, karštas sniegas Mažiau dirbi – daugiau turi. Kai žinai, ko nežinai, tai jau daug žinai.

KLAUSIMAS (AR SKIRIAMA UŽDUOTIS), O KAIP IR KUR IEŠKOTI ATSAKYMO JIE APSISPRENDŽIA PATYS. Dedukcijos metodu: duodamas apibrėžimas, o mokiniai turi parinkti jį iliustruojančių pavyzdžių (arba duodamas teiginys, o mokiniai pagrindžia jį argumentais). Indukcijos metodu: duodami pavyzdžiai, o pagal juos mokiniai formuluoja definiciją , taisykles, dėsnius (arba duodami argumentai, o mokiniai formuluoja teiginį – išvadinį sakinį).

NUO ABSTRAKTAUS PRIE KONKRETAUS Apibrėžimas Sritis (grupė) sandara paskirtis (funkcijos)

Stalas-baldas, sudarytas iš horizontalios plokštės ir kojų (kojos), skirtas valgyti, rašyti ir pan.

Stalas baldas kurį sudaro horizontali plokštė ir kojos (koja) skirtas valgyti, rašyt ir pan. Spinta, lova, kėdė, suolas, stalas, spintelė, sekreteras. . . Kėdė, suolas, lova, stalas

Prieš pradedant braižyti naują schemą, mokiniai susiskirsto į penkias grupeles po 4. Jiems pateikiami tušti A 4 formato lapai. Kiekvienai grupei pateikiamas tekstas apie samanas. Mokiniai gali naudotis ne tik papildomais tekstais, bet ir vadovėliu.

, , MINČIŲ LIETUS” Visos idėjos priimtinos (net tos, kurios atrodo kvailos) negalima nuvertinti idėjų. Tikslas – kuo daugiau, o ne kuo geriau. Visos idėjos fiksuojamos. Pvz. , , Kaip mažmeninei parduotuvei padidinti pardavimą per Kalėdas? ” Galimi variantai: reklama laikraštyje, duoti prekių dovanai, Pastatyti Kalėdų eglutę prie parduotuvės, vaišinti nemokoma kava, kalėdinių dovanų paslaugos, aprengti pardavėjus karnavalo drabužiais. . .

Skelbiami idėjų reitingavimo kriterijai (pvz. , idėja turi būti įgyvendinta greitai, pigiai ir duoti naudos). Mokiniai pagal šiuos kriterijus sureitinguoja idėjas. Aptariamas pasirinktų idėjų įgyvendinimo būdas ir keliama naudingumo hipotezė.

KITAS PAVYZDYS Mokiniai žino, kad kūrinio pavadinime dažniausiai užkoduota tema, pagrindinė mintis ar idėja. Galima patikrinti šią tiesą konkrečiu pavyzdžiu: ruošiamasi nagrinėti J. Biliūno novelę , , Lazda”. , , minčių lietaus” metodu mokiniai pasako, su kuo asocijuojasi žodis , , lazda”: senatvė, prievarta, bausmė, ramstis, saugumas, turi du galus, atpildas, liga, negalia. . Perskaitę novelę mokiniai išrinks tinkamiausias asocijas ir motyvuos savo pasirinkimą.

„MINČIŲ EŽYS“. Tikslas – nustatyti, kokios mokinių žinios prieš naujų sąvokų pateikimą. Mokiniai skatinami mąstyti, savo teiginius grįsti argumentais, faktais; mokosi laisvai reikšti mintis, diskutuoti. Mokytojas lentoje nubrėžia patį „ežį“ – sąvoką ir 1 -2 pagrindinius „spyglius“ – klausimus. Mokiniams pateikiami dar keli klausimai. Kiekvienam naujam atsakymui mokiniai brėžia naujus spyglius ir mąsto toliau.

Ekspertų arba akinių metodas (kitaip apie tą patį)

Istorijos pamokoje visiems mokiniams pateikiama informacija apie nacistinę partiją. Mokinių grupės analizuoja šią medžiagą iš skirtingų pozicijų: moterų, darbininkų klasės, viduriniosios klasės, bažnyčios. . . Chemijos pamokoje mokinių grupės analizuoja skirtingos formos energijos generatorių: branduolinį, iškastinio kuro, hidroelektrinį. . . susijungus į naujas grupes ieškoma panašumų, skirtumų, sprendžiamos problemos.

Anglų kalbos pamokoje analizuojant sudėtingesnes modulinių veiksmažodžių vartojimo konstrukcijas grupės gali apibūdinti atskirų veiksmažodžių reikšmes (group A –can, group B – must, group C – should. . . ) Istorijos pamokoje nagrinėjant Europos sąjungos istoriją mokiniai gali analizuoti po vieną laikotarpį – vienas grupės mokinys gali papasakoti apie vieną laikotarpį, o visa grupė – visą istoriją.

Į KAI KURIUOS DALYKUS GALIMA PAŽVELGTI TARSI PER SKIRTINGUS AKINIUS Iš istorijos pozicijos Iš politikos pozicijos Žalgirio mūšis Iš ekonomikos pozicijos Iš religijos pozicijos

DISKUSIJA

, , TRAUKINUKO” METODAS Grupės gauna , , maršrutinius” lapus, kuriuose surašytos užduotys, sudėliotos , , karuselės” metodu. Grupė, atlikusi pirmąją užduotį, atvyksta į pirmąją stotelę, kur stotelės viršininkas (dažniausiai gabus mokinys, kuris, mokytojo instruktuotas, gali vertintį užduoties atlikimo kokybę), jei užduotis atlikta teisingai, praleidžia , , traukinį” toliau, jei ne - siunčia į depą (remontą). Traukinys pasiekia galutinę stotelę, jei sėkmingai atlieka visas užduotis.

I stotelė finišas II stotelė V stotelė III stotelė IV stotelė

ATMINTIES GRANDINĖLĖS METODAS Labiausiai tinka pamokos apibendrinimui. Pamokos pabaigoje mokiniai turi pasakyti po vieną dalyką, kuri suprato, išmoko, atsimena po šios pamokos. Pasakę stojasi į ratą duoda ranką draugui, stovinčiam iš dešinės. Kuo daugiau mokiniai prisimins, tuo ratas bus didesnis. Pradėti reiktų nuo silpnesnių gebėjimų mokinių, pabaigti – gabiausiais (, , atsarginio suolelio”), kurie galėtų apibendrinti arba apibendrina mokytojas, pateikdamas klausimus mokiniams, kurie dar nėra rate. Arba nestovintiems rate leidžiama prisijungti prie tų mokinių, kurių tiesos jiems atrodo svarbiausios.

, , VIENI KITIEMS” ARBA , , DURSTINYS “ (NAUJOS MEDŽIAGOS AIŠKINIMOSI) METODAS II etapas 1, 1, 1, 1 fragmentas 3, 3, 3, 3 fragmentas 2, 2, 2, 2 fragmentas 4, 4, 4, 4 fragmentas 1, 2, 3, 4 fragmentai

Sudaromas lyginis grupių skaičius (4, 6, 8). Grupės nariai pasiskirsto pareigomis. Vienas iš jų – padavėjas. Grupės gauna , , meniu” lapus, ant kurių užrašytas nagrinėjimo aspektas. Vienos grupės turėtų įžvelgti teigiamas, kitos – neigiamas šio aspekto savybes.

Skiriamas laikas, per kurį grupė turi užpildyti lapą. Pasibaigus laikui, visi, išskyrus , , padavėją” eina prie kito staliuko. , , Padavėjas” pristato ir pakomentuoja , , meniu” atėjusiai grupei ir prisijungia prie savo grupės. Po pristatymo grupė papildo lapą savo įžvalgomis ir įvertina (+, -, ? ) anksčiau rašiusios grupės (-ių) teiginius.

Kai grupė, pasidarbavusi prie visų staliukų, grįžta prie savojo, įvertina papildymus, apsisprendžia, kaip reaguoti dėl vertinimo. Visų grupių užpildyti lapai prikabinami ir vyksta pristatymas, kurio metu priimami galutiniai sprendimai ir daromos išvados apie reiškinio svarbą (pvz. , kurie argumentai, savybės labiau įtikinantys, svarbesni, lemiantys).

Nurodykite aktyvaus mokymo metodų privalumus.

Nurodykite aktyvaus mokymo metodų trūkumus

Aktyvaus ugdymo metodai + įtraukia daugumą mokinių į veiklą; + + +? mokiniai dirba savarankiškai; + + - mokosi bendradarbiauti; + + ++ patys priima sprendimus, suranda tiesas. + ? + - Aktyvaus ugdymo metodai – reikalauja daug mokytojo laiko pasiruošti; - + reikia nemažai mokymo priemonių (brangu); + + sunkiau valdyti klasę; - - + sudėtinga pamatuoti kiekvieno mokinio indėlį į rezultatą + - - -

, , DŪZGIANČIOS GRUPĖS” Mokiniai susodinami vienas prieš kitą. Grupės (2 -4 mokiniai) gauna skirtingus, bet susijusius klausimus. Skiriamas laikas (daugiausiai 5 min. ) parengti atsakymą. Kiekvienas grupės narys pasako savo variantą (nenutraukiamas kalba apie 30 sek. ar 1 min. ) , o paskui susitaria dėl atsakymo, kuris pateikiamas klasei. Galima veikla Palyginti ir supriešinti (osmozę ir difuziją; parlamentinę ir prezidentinę santvarkas. . . ) Išskirti privalumus ir trūkumus; Pasakyti motyvuotą nuomonę.

, , SŪKURYS” Mokinių grupės gauna skirtingas užduotis ir skirtingų spalvų rašiklius. Per skirtą laiką jie atlieka užduotis ir pagal laikrodžio rodyklę grupės keičiasi lapais. Gavę kitų grupių atliktas užduotis, mokiniai jas vertina (+, -, !, ? ) , taiso klaidas, papildo. Lapais keičiamasi tol, kol kiekviena grupė gauna savo lapą ir pasirengia pristatyti užduotį, įvertinusi kitų grupių taisymus, pastabas. Metodas geras tuo, kad aiškiai matyti (iš skirtingų spalvų rašiklių), kurios grupės koks indėlis vertinant atliktą darbą.

GRUPIŲ TEIGINIŲ VERTINIMAS + ? ! Visiškai sutinkame su teiginiu Nesupratome teiginio Turime pastabų, replikų, papildymų

, , KARUSELĖ” (DAŽNIAUSIAI TAIKOMA MATEMATIKOS PAMOKOSE) Tas pats užduočių blokas skiriamas visoms grupėms, tik skirtinga tvarka, todėl vienu metu kiekviena grupė dirba su skirtinga užduotimi, bet kai , , karusėlė” apsisuka, visos grupės būna atlikusios visas užduotis. Grupė Užduotys A 1 2 3 B 2 3 1 C 3 1 2

BOONO ŠEŠIŲ KEPURIŲ METODAS Balta kepurė. Ją užsidėję domimės faktais, būname neutralūs, be emocijų, galime racionaliai analizuoti faktus ir reiškinius. Mums rūpi, kokią informaciją turime, kokios trūksta, iš kur ir kaip galėtume jos gauti. Žalia kepurė. Žalia simbolizuoja kažko naujo auginimą. Su šia kepure būname kūrybingi, stengiamės daryti įdomius, neįprastus dalykus, siūlome įvairius neįprastus sprendimų generuojame naujas idėjas, variantus, ieškome kitų kelių, kitų galimybių.

Geltona kepurė. Geltona spalva primena saulę, šiltas, laimingas dienas. Užsidėję šią kepurę reiškinius, mintis, idėjas vertiname pozityviai, esame nekritiški, galime nepamatyti slypinčių pavojų. Juoda kepurė. Juoda spalva rodo, kad mąstome negatyviai, matome tik neigiamus reiškinio ar minties aspektus, esame kritiški. Šis mąstymo būdas padeda išvengti galimų klaidų.

Raudona kepurė. Raudona yra šilta, net karšta spalva, todėl ji simbolizuoja mąstymą, kurį valdo emocijos. Su šia kepure mažai dėmesio skiriame faktams ir argumentams, mums rūpi tik emocinė reakcija į dalykus (linksma, liūdna, myli, nemyli, patinka, nepatinka ir pan. ), negalime racionaliai analizuoti faktų ir argumentų. Mėlyna kepurė. Kaip mėlynas dangus apgaubia visą planetą, taip mąstymas užsidėjus šią kepurę sujungia, apibendrina kitų kepurių mąstymą. Ji paprastai dėvima veiklos pradžioje ir pabaigoje. Pradžioje nusakome situaciją, numatome, ką reikia pasiekti. Pabaigoje dėvint mėlyną kepurę pateikiamos išvados, sprendimai, nusakoma, kas bus daroma toliau.

KARTOJIMO PAMOKA Ši pamoka galėtų būti prieš kontrolinį, tinka skyriaus ar temos kartojimui. Klasė skirstoma į tris pagal pajėgumą grupes: A, B, C. Prieš pamoką mokytoja pastato problemų krepšį, kuriame užduotys iš viso skyriaus (temos). Užduotys parengiamos ir parenkamos tokios, kad mokinys jas atlikęs būtų pasirengęs kontroliniam darbui. Mokiniai dirba grupėmis.

B grupės mokiniai nustatyta tvarka traukia korteles su užduotimis iš problemų krepšelio, perskaito ją ir tariasi tarpusavyje 2 min. C grupės mokiniai išskiria atsakymo esmę; A – numato vertinimo kriterijus ir normas. Tuomet B grupė pateikia atsakymo variantą. Tada C grupės mokiniai pateikia klausimus, o A grupės - vertina. Baigiantis pamokai skiriamos individualizuotos namų darbų užduotys.

GALIMA DERINTI ĮVAIRIUS MOKYMOSI STILIUS, PVZ. MOKANTIS TEMĄ D. DEFO. , , ROBINZONAS KRUZAS”. PROTO AMŽIAUS VERTYBĖS. Vertybių parduotuvės. Mokiniai gauna užduotis surašyti parduotuvių prekes ir jas įvertinti. Prekių turėtų būti ne mažiau nei 5, o visų jų kaina ne didesnė nei 1000 Lt.

PASISKIRSTYMAS VAIDMENIMIS Dalis mokinių yra pardavėjai -jie rūpinasi parduotuvės reklama, prekėmis (prekių pavadinimai surašomi ant lapukų, nurodomos kainos). Kita dalis – robinzonai, likusieji – užduočių vertintojai. Vienas mokinys yra laikrodininkas, kitas- sekretorius (fiksuoja robinzonų surinktus taškus).

PARDUOTUVĖS Įrankiai ir instrumentai. Maisto produktai. Vaistinė. Prekės sielai ir protui. Ūkinės prekės. Drabužiai ir audiniai. Batai. Asmens higienos reikmenys, kosmetika Elektroninės prekės.

Mokiniams skiriamas laikas, per kurį jie turi nusipirkti reikiamus daiktus. Jiems išdalinami , , pinigai”. Kai laikas pasibaigia, robinzonai pristato savo prekes ir paaiškina, kaip jomis pasinaudos negyvenamoje saloje.

MOKINIŲ PASIRINKIMAI VERTINAMI REMIANTIS JŲ PATEIKTŲ ARGUMENTŲ STIPRUMU Mažiausi vertingi mokinių neišleisti , , pinigai”- jie negyvenamoje saloje neturi jokios vertės. Labiausiai vertingos prekės sielai ir protui (žinios, gebėjimai, knygos) – jos nenusidėvi, yra neprarandamos ir naudingos.

Susipažinę su skaičių iki 20 atimties taisykle, dirbdami vaidmenų (, , Parduotuvės”) metodu, mokiniai mokysis iš dviženklio atimti vienaženklį skaičių ir teisingai išspręs 3 -5 uždavinius.

, , PARDUOTUVĖ” Mokiniai suskirstomi į grupes po 3 pasiskirsto vaidmenimis: pardavėjas, pirkėjo šeimos narys. Visi gauna , , pinigų” – po 20 Lt ir centų. Pirkėją į parduotuvę siunčia šeimos narys ir nurodo, ką už 20 Lt turėtų nupirkti. Pirkėjas parduotuvėje išsirenka prekes, sumoka, pardavėjas atiduoda grąžą, pirkėjas tikrina, o namuose grąžą tikrina šeimos narys. P. S. Gabieji vaikai galėtų numatyti, kiek ir kokių kurių pinigų reikės, kiti mokiniai, kokių prekių už 20 Lt galima nusipirkti, vaikai pasirenka ir kokių prekių parduotuvėje vyks veiksmas.

Mokinių savarankiško darbo įgūdžiams formuoti, taikant integravimą palankiausias yra tinklo modelis. Dirbant pagal šią metodiką, integracinius dalykų ryšius atranda patys mokiniai, remdamiesi savo tiriamojo darbo įgūdžiais. Pasinaudojant anksčiau įgytomis žiniomis ir patirtimi, išaiškinamos disciplinų sąveikos ir ryšiai – neriamas žinių tinklas. Mokytojas šiuo atveju tik vadovauja mokymuisi.

ĮTRAUKIANTI PASKAITA LINA BAGDONIENĖ VILNIAUS , , GABIJOS “ GIMNAZIJA Lituanica“ skrenda… 1933 m. liepos 15 d. iš Jungtinių Amerikos Valstijų miesto Niujorko oro uosto sunkiai pakilo mažas oranžinis lėktuvas „Lituanica”. Prisiminkite, kas ją vairavo? Ją vairavo lietuviai lakūnai Steponas Darius ir Stasys Girėnas. Kur jie planavo skristi? Per kokį vandenyną? Jie buvo pasiryžę per Atlanto vandenyną ir Europą nenutūpdami nuskristi į Lietuvą.

Tais laikais skrydis per Atlanto vandenyną buvo labai pavojingas. Pamąstykime, kodėl? Dar tik šešiolikai žmonių buvo pavykę tai padaryti. Dvidešimt devyni, bandydami perskristi Atlantą, žuvo jo bangose. Todėl savo žygdarbiu Darius ir Girėnas tikėjosi išgarsinti Tėvynę. Pamąstykime, kokiomis fizinėmis savybėmis turėjo pasižymėti šie žmonės? Ar žinote, kad Steponas Darius buvo vienas iš pirmųjų žmonių, kurie Lietuvoje propagavo dabar populiariausią sporto šaką? Kaip manote, kokia ta sporto šaka? Krepšinis.

Ar žinote, kada buvo surengtas pirmasis Lietuvos krepšinio čempionatas? 1922 m. buvo surengtas pirmasis Lietuvos krepšinio čempionatas (beje, tais pačiais metais buvo įvesta Lietuvos valiuta – litas). Jame žaidė dvi moterų komandos. Rungtynėms teisėjavo S. Darius (smalsiesiems: vyrų čempionatas – 1924 m. ). S. Darius buvo aktyvus sportininkas, sporto organizatorius. Tais metais jis buvo Lietuvos futbolo rinktinės narys bei Lietuvos fizinio lavinimosi sąjungos pirmininkas.

ŽINAU – NORIU SUŽINOTI – SUŽINOJAU (ŽNS) yra skaitymo metodas, padedantis ugdytis nuostatą skaitant aktyviai mąstyti. Aktyviai skaitantys žmonės prieš skaitydami numato, apie ką skaitys, prisimena, ką skaitoma tema jau žino, apgalvoja, ką norėtų sužinoti ar išsiaiškinti. Paskui skaitydami jie patvirtina, ar prognozės buvo teisingos, užsirašo, ką naujo sužinojo. Taigi mokiniai, dirbdami ŽNS metodu, įgyja galimybę numatyti, ką konkrečia tema žino, apie ką skaitys tekstą; ieškodami atsakymų į savo pačių iškeltus klausimus, mokosi kelti naujų klausimų ir aktyviai skaityti ieškodami į juos atsakymų. Taikydami šį metodą mokiniai taip pat mokosi prasmingai tvarkyti naują informaciją, įvertinti ir koreguoti savo supratimą.

Šio metodo taikymo pagrindas yra grafinė tvarkyklė – trijų skilčių lentelė ŽNS (Žinau – noriu sužinoti – sužinojau). Lentelės viršuje užrašoma pagrindinė pamokos ar teksto tema. Pirmiausia pildoma pirmoji skiltis – Žinau. Vidurinėje skiltyje – Noriu sužinoti – surašomi klausimai, kurie domina mokinius. Trečioje skiltyje – Sužinojau – užrašoma, ką nauja mokiniai sužinojo skaitydami tekstą. Ši lentelė mokiniams yra mokymosi gairė prieš skaitant, skaitant ir apibendrinant informaciją perskaičius tekstą. Lentelę galima pateikti popieriaus lapuose kiekvienam mokiniui ar mokinių grupelėms arba parodyti lentoje multimedija projektoriumi ir pasiūlyti mokiniams nusibraižyti sąsiuviniuose.

Probleminis mokymas

PROBLEMINIS MOKYMAS kodėl nušovė marinuotų agurkų dangtelis?

Kokio vandens galime pripilti su kaupu: šalto ar karšto?

RYŠYS SU GYVENIMU, MOKINIŲ PATIRTIMI MOKYMAS Pūsdami orą, šildome sugrubusias rankas ir šaldome sriubą. Abiem atvejais lūpų judesys panašus. Kodėl gi rezultatai tokie skirtingi?

Kodėl didelis slėgis vandens gelmėse nesuploja žuvų? Kas atsitiks, jei į žemę atsitrenks asteroidas? Su kokiais fizikos reiškiniais susiduriate maudydamiesi vonioje? Kuriuos iš jų ir kokiais fizikos dėsniais remdamiesi galite paaiškinti, kurių negebate? Paaiškinkite trejų metų vaikui, kas yra fotosintezė.

Ugdant kritinį mąstymą, svarbiausia tai, kad mokinys privalo veikti pats. Ne primetama, bet pasirinkta veikla yra stipri paskata mokytis, pasitikėti savo jėgomis.

80 proc. mokinių galėjo atlikti užduotį kalkuliatoriumi 225/ 15 – žinojimas (kaip atlikti dalybos veiksmą ir gebėjimas tai pritaikyti) Bet tik 40 proc. gebėjo atlikti šią identišką užduotį: Jei sodininkas turi 225 svogūnėlius ir ketina juos po lygiai susodinti penkiolikoje lysvių, tai po kiek jų bus kiekvienoje lysvėje? Sintezė – gebėjimas pasirinkti, kokį veiksma naudoti).

Viena yra išmokyti būsimą dailidę naudotis kaltu, pjūklu, atsuktuvu, o visai kita – parodyti neužsidarančias duris ir paprašyti jas sutaisyti. Tai reikalauja sintezės įgūdžių – mokinys turi nuspręsti, kurį įrankį naudoti. Tik ta informacija, kurią pats mokinys struktūravo ir sistemino, patenka į ilgalaikę atmintį ir gali būti panaudota praktiškai. Informacijos sisteminimo procesui labiausiai padeda veikla, o ne klausymas. Bloomo taksonomiją verta įsivaizduoti kaip kopėčias, kuriomis lipama aukštyn.

Loginį mąstymą lavinančios užduotys

Įbrėžkite į piešinį du stačiakampius taip, kad kiekvienas paršiukas būtų atskiram gardely

ŠTAI TAIP!

I. ZAGAŠEV. KLAUSTUKO FORMA PRIMENA MEŠKERĖS KABLIUKĄ. SU JUO GALIMA PAGAUTI ŽUVĮ. BET AR VISIEMS TAI PAVYKSTA? Džonas ir Bilas buvo kambaryje. Trinktelėjo durys. Suskambo dūžtantis stiklas. Kai po kiek laiko Džonas pažvelgė į Bilą, tas buvo negyvas. Kas nutiko Bilui?

Bilas buvo žuvytė. Kai skersvėjis pervertė stiklainį, kuriame gyveno žuvytė Bilas, ši nugaišo.

Analogijų metodas

METAFORA (VAIZDAS) , , Limpančios pušų blakstienos / pirmos įsileidžia dieną” P. Palilionis

METAFORA (VAIZDAS) , , Auksinės žirklės tingiai kirpo / dangaus avis”. H. Radauskas

SINEKDOCHA (DALIS VIETOJ VISUMOS) , , Lingu linguoja keliu didžiuoju pilkos milinės-/ Tiesia man ranką, iš tolo moja mano eilinis” S. Nėris

METAFORA (SPALVA) , , Bulvienojuos jau kvepia ruduo, /ir liepsnoja šalikelėj klevas”.

MONOTONIJA- DIDŽIAUSIAS MOKYTOJO PRIEŠAS Netikėtumo efektas

Mokymąsi aktyvinantis įsivertinimas

Diferencijuotas vertinimas ir įsivertinimas turėtų remtis pasiekimų lygiais. Jei mokinių motyvacija nėra aukšta, patartina taikyti kaupiamąjį vertinimą : už kiekvieno lygio pasiekimą skiriamas tam tikras taškų, balų kreditų skaičius, pvz. : 1 lygis - 1 2 lygis - 2 3 lygis - 3

ĮVAIRŪS KLAUSIMŲ IR UŽDUOČIŲ SUDĖTINGUMO LYGMENYS Ta pati užduotis gali turėti įvairius sudėtingumo lygmenis ir mokytojui reiktų leisti mokiniams pasirinkti Informacijos atgaminimas (prisiminimas, supratimas) veikla pagal pavyzdį (savais žodžiais paaiškinti) – I lygis; Palyginti , išskirti panašumus ir skirtumus, pateikti pavyzdžių, įrodančių ko nors reikšmę – 2 lygis; Pritaikyti naujoje situacijoje, spendžiant gyvenimišką problemą, apibendrinti, padaryti išvadas – 3 lygis

DIFERENCIJAVIMAS PAGAL UŽDUOTIES SUDĖTINGUMO LYGĮ Mokytojas siūlo skirtingo sudėtingumo lygio užduotis, o mokiniai pasirenka, kurias atlikti. Jei pardedama nuo lengviausių (I lygio), jas atlikus, einama prie kito lygio. Jei pasirenkamas aukštesnis lygis (II ar III) ir susiduriama su problemomis, kurias išspręsti pats mokinys negali, tai leidžiamasi laipteliu žemyn.

DIFERENCIJAVIMAS PAGAL UŽDUOČIŲ APIMTĮ Mokiniams siūlomas užduočių kiekis, nurodomas privalomas jų atlikimo minimumas (I lygis) ir galimas maksimumas (3 lygis)

DIFERENCIJAVIMAS PAGAL KOKYBINĮ REZULTATĄ Rezultato kokybė vertinama pagal kriterijus, pvz. , ar tinkami TEIGINYS PAGRINDŽIANTYS ARGUMENTAI PRIEŽASTIES –PASEKMĖS RYŠYS IŠVADA

DIFERENCIJAVIMAS PAGAL UŽDUOČIŲ ATLIKIMO SAVARANKIŠKUMO LYGĮ Atlieka savarankiškai (3 lygis) Naudojasi pagalbos priemonėmis (pagalbiniais klausimais, grafinėmis tvarkyklėmis, paruoštuku, analogijomis ir pan. (2 lygis) Naudojasi konsultacijomis (mokinių, mokytojo)- 1 lygis

DIFERENCIJAVIMAS PAGAL VEIKLĄ, REZULTATŲ PRISTATYMO BŪDĄ Mokiniai gali pasirinkti veiklos metodus ir rezultatų pristatymo būdą, pvz. , atsakymą pateikia: paaiškindamas žodžiu (1 lygis) pateikdamas pritaikymo galimybes, kontekstą, analogijų ir pan. (2 lygis) pateikdamas grafinę tvarkylę, schemą, vietą klasifikaciją, sistemą ir pan. (3 lygis) Šis diferencijavimo būdas sietinas su mokinių mokymosi stiliais

DIFERENCIJAVIMAS PAGAL MOKYMOSI ŠALTINIUS Naudojamasi vadovėliu (1 -2 šaltiniais)- 1 lygis žodynais, žinynais, enciklopedijomis (3 -4 šaltiniais)- 2 lygis alternatyviais šaltiniais (skirtingomis nuomonėmis, spauda, mokslinių tyrimų rezultatais ir pan. ) – 3 lygis

Kontrolinių darbų vertinimas pagrįstas gebėjimų lygių nustatymu. Rengiant kontrolinio darbo užduotis svarbu numatyti galimybes parodyti gebėjimų lygius, t. y. pateikti užduočių, kurias atliekant reiktų : žinių ir suvokimo (1 lygis – patenkinamas pasiekimų lygmuo); gebėjimo taikyti ir analizuoti (2 lygis – pagrindinis gebėjimų lygmuo); sintezės, vertinimo, interpretavimo gebėjimų (2 lygis – aukštesnysis gebėjimų lygmuo).

ĮSIVERTINIMAS IR PASIEKIMŲ PROGNOZĖ Pamokos (temos) Lygiai I tema I! II tema II III tema I! IV tema II Bendras lygis II- (6 -7)

BOSTONO MATRICA Žvaigždės Klausimai (įdiegti) (diskutuoti) Pelningos karvės (išlaikyti) Brisaus galas (atsisakyti)

KORTELIŲ METODAI

, , STALČIUKAI” – KORTELIŲ GRUPAVIMAS Grupės ar mokiniai gauna kortelių rinkinius, kuriuose surašyti žodžiai, sakiniai, lygtys, trumpi situacijos apibūdinimai, brėžiniai, nuotraukos. . . Užduotis- sugrupuoti korteles ir sudėti jas į schemą, žemėlapį, piešinį ir pan.

KORTELIŲ ŽAIDIMAI Tinkami visų dalykų pamokose ir visuose kritinio mąstymo etapuose. Didina mokinių motyvaciją. Ugdo gebėjimus atrinkti, klasifikuoti, sisteminti. Rengdami korteles, nepamirškite kortelių , , apgavikių” (tiek su klaidinančia, tiek su linksma informacija).

, , SKAIUTINYS” (DĖLIONĖ) Epocha Amžius Pasaulėvoka Literatūros Kūrėjai bruožai

XVIXVIIIa. Dėmesio centreasmenybė Viduramžiai 1250 m. pr. m. e. -476 mūsų eros XIV-XVIa. Homeras, Vergilijus, Ovidijus V-XVIa. Antika Barokas Humanizmas Kalokagatija Bokačio, Rablė, Šekspyras Scholastika, krikščionybė Didingumas, patetika, harmoningumas. Renesansas

, , DURSTINYS” prasmė vartojimas pavyzdys definicija terminas

SUDĖLIOTI VIENA KITĄ ATITINKANČIAS KORTELES transformacijos ir proceso Potencinė tampa kinetine energija Akmuo krinta nuo uolos terminus ir jų reikšmes Erozija Metalų irimas dėl aplinkos poveikio lygias matematines išraiškas Y =X - 7 Kai iš X atimi 7, gauni Y dalis ir jų funkcijas Plaučių arterija Transformuoja kraują iš širdies į plaučius

DĖLIOJIMAS PAGAL LAIKO SEKĄ JEI ĮTARIATE, KAD ŽMOGUS NPATYRĖ ELEKTROŠOKĄ. . . Patikrinkite kraujotaką Užsimaukite gumines pirštines Atlikite dirbtinį kvėpavimą Iškvieskite greitąją pagalbą Išjunkite elektros energiją Patikrinkite kvėpavimą

ALIAS Žaidėjai turi savo komandai apibūdinti ir paaiškinti žodį kortelėje jo nepasakant. Tai reikia atlikti kaip įmanoma greičiau (kol išbyrės smėlio laikrodžio smėlis)

Ú susivienijimas, sąjunga ? Ú 1569 m. buvo sudaryta Liubline Ú susijungė Lietuva ir Lenkija Ú dabar dažnai vartojamas žodis šalia , , kredito”

METODŲ KLASIFIKACIJA (L. JOVAIŠA, J. VAITKEVIČIUS) Metodai Informaciniai Operaciniai Kūrybiniai

METODŲ KLASIFIKACIJA (V. JAKAVIČIUS IR A. JUŠKA) pagal mokymo proceso etapus žinių perteikimo mokėjimų ir įgūdžių formavimo žinių įtvirtinimo bei tikrinimo metodai

METODŲ KLASIFIKACIJA Pagal medžiagos pateikimo būdą Žodiniai Praktiniai Vaizdiniai

METODŲ KLASIFIKACIJA pagal loginio mąstymo būdus Indukciniai Dedukciniai

METODŲ KLASIFIKAVIMAS (K. J. BABANSKIS) Pagal mokomąją pažintinę veiklą organizavimo stimuliavimo savikontrolės

INFORMACINIAI METODAI Teikiamieji Atgaminamieji Pasakojimas (siužetinis, aprašomasis, aiškinamasis); Paskaita (mokyklinė, akademinė); Teikiamasis pokalbis (genetinis, analitinis, sintetinis); Demonstravimas; Literatūros panaudojimas. Atpasakojimas (raštu, žodžiu); Kartojimo pokalbis (atkūrimo, apibendrinimo); Tikrinamasis pokalbis (apklausa, koliokviumas, įskaita, egzaminas); Rašiniai (kontrolinis, įspūdžių ir kt. ); Iliustravimas.

OPERACINIAI METODAI Pratybų Praktiniai Laboratoriniai Treniruotė (pagal pavyzdį, instrukciją, užduotį); Kontekstinės pratybos (komentavimo, aiškinimo); Kūrybinės pratybos; Skaitymo, rašymo metodai; Grafiniai darbai. Instruktažas; Techninis darbas; Mašinų aptarnavimas; Gamybinių užduočių vykdymas; Techninių brėžinių skaitymas, Darymas. Bandymų demonstravimas; Iliustraciniai laboratoriniai darbai; Eksperimentiniai laboratoriniai darbai.

KŪRYBINIAI METODAI Euristiniai Probleminiai Tiriamieji Euristinis pokalbis; Loginis įrodymas; Paieškos; Techninis konstravimas. Probleminis dėstymas; Probleminis pokalbis pagal situaciją; Uždavinių sprendimas; Techninis modeliavimas; Kūrybiniai rašiniai. Stebėjimas; Eksperimentas; Tiriamasis pokalbis; Darbas su moksline literatūrai ir šaltiniais; Tyrimo rezultatų apiforminimas; Statistiniai skaičiavimai.