Kauno Juozo Urbio katalikika vidurin mokykla lietuvi kalbos

Kauno Juozo Urbšio katalikiška vidurinė mokykla lietuvių kalbos mokytoja metod. Gitana Liaudinskienė Pamokos tema - Atidusis eilėraščio skaitymas Tikslas – išanalizuoti Marcelijaus Martinaičio eilėraštį “Kai sirpsta vyšnios Suvalkijoj”.

Atidusis eilėraščio skaitymas

Marcelijus Martinaitis Kai sirpsta vyšnios Suvalkijoj raudonos, kad pravirkt gali, rasa ten laša nuo lelijų – kaip dalgio ašmenys – gaili. Kokia tyla gyvybėn smelkias kasdienio židinio ugnim! Tokia daina, kad užsimerkia dainuodami – lyg mirdami! Ir pjauna širdį tarsi dobilą lig gyvuonies, lig pašaknų, o vakarais kažko taip tolima, kažko nėra – lyg artimų. Lig pašaknų ten pjauna širdį, ten teka vandenys liūdnai. Ir dulkės vieškelių dar šiltos tarsi sodybų pelenai. (1981)

SPALVA Kokiu vaizdu prasideda eilėraštis? Surask, kas eilėraštyje yra raudonos spalvos? • Kai sirpsta vyšnios Suvalkijoj • Ir pjauna širdį tarsi dobilą • kasdienio židinio ugnim!

LAIKAS Apie kokį laiką sufleruoja sirpstančios vyšnios? Metų laiką Paros laiką sirpstančios vyšnios; pjauna dobilą; dulkėtas vieškelis rytą - rasa laša; vakarą - vakarais tolima; židinio ugnis

SPALVA IR LAIKAS Įsižiūrėjęs į vaizdus, pamąstyk, ar raudona spalva vienodo intensyvumo? Pastebėk laiko ir spalvų sąsajas. vyšnios širdis dobilas židinys

LAIKAS IR ŽMOGUS Į laiko kaitą įterpk žmogaus pojūčius: Prisilietimą prie žemės įspūdžiai? ryte – vakare – Kokias namų aplinkos detales regime? Koks namų vaizdas: eilėraščio pradžioje eilėraščio pabaigoje - ü pravirkt gali, rasa gaili, pjauna lig pašaknų; ü kažko tolima, kažko nėra, pjauna širdį. ü Vyšnios, dalgis, artimieji, židinys, vieškelis, sodybos ü išgyvenimai namuose ü namų praradimas

VAIZDAS IR VEIKSMAS Kaip tekste atsiranda dalgio vaizdinys? Kur užsimenama apie ü rasa ten laša nuo lelijų – ü kaip dalgio ašmenys – gaili dalgį ü Ir pjauna širdį tarsi dobilą ü Lig pašaknų ten pjauna širdį Kūriny dalgis šienauja. § dalgis pjauna dobilą; Bet ką? § dalgis pjauna širdį. Kuris vaizdas realus, o kuris - ne?

Metafora. Kuo širdis panaši į dobilą? Ar teisingai galvoji, pasitikrink. • • Kada vyšnios būna raudonos? Kokios spalvos yra dobilas? Kokia yra žolė, kai ją reikia šienauti? O kodėl “pjauna” širdį? Ieškok paralelės tarp šių reiškinių. Gal ir širdis prisirpo kaip tos raudonos vyšnios? Gal ji kaip dobilas – pilna gyvybės ir medaus?

Metaforos “raktas” Paralelė (širdis-dobilas) paaiškina, jog šienapjūtės vaizdas eilėraštyje yra dvasios būsenos atitikmuo. Vaizdais kalbama ne tiek apie gamtą, kiek apie žmogaus savijautą. Metafora (pjauna širdį) yra gyvybės, dvasios brandos jutimas. Saulė leidžiasi - raudoną dobilą pjauna dalgis brandus žmogus stovi būties-nebūties akistatoje.

Palyginimai. Eilėraštis sudarytas iš palyginimų. Surask juos.

Pojūčio nusakymas Kokie tie pojūčiai nuspręsk iš pasakymų.

Palyginimai nusako kokybę. Kas taip stipriai išgyvenama? Eilėraštyje kalbama apie du dalykus: • kas gražu, įspūdinga; • kas “aštru”, skaudu. Nusakoma vienu per kitą - prisiliečiant prie pasaulio grožio ir prie skausmo. Stipriausias gyvybės grožio pojūtis yra žeidžiantis.

Struktūra Eilėraštis turi savo “kraštines”. Surask prieštaras.

Eilėraščio prasmė • Šienapjūtės dalgis nėra tik nebūties metafora – jis yra skausmo, skaudėjimo, kaip būties metafora. • Stipriausias eilėraščio įspūdis – raudona vyšnių spalva, gyvenimo ir gyvybės skonis, toks, kad pravirkt gali. • Eilėraščio vaizdų ir minties branduolį sudaro: nokstantis pasaulis ir nuolat prie jo besilenkiantis šienapjūtės dalgis.

Dėkoju už dėmesį