AKTYVIEJI MOKYMOSI METODAI Aktyvieji mokymosi metodai Moko suteikia

AKTYVIEJI MOKYMOSI METODAI

Aktyvieji mokymosi metodai Moko suteikia laisvę mokinių mintims, gerbti draugų Mokiniai veiksmams, idėjas, skatina provokuoja įvairius savarankišką individualius požiūrį. atsakymus. įgyja bendravimo įgūdžių, labiau pažįsta save ir draugus, plėtoja savo kūrybiškumą, įvertina save bei draugus kaip unikalias ir originalias asmenybes.

Taikant aktyviuosius mokymosi metodus, mokinys į mokymąsi įtraukiamas įvairesnėmis ir subtilesnėmis formomis. Jis nebėra vien pasyvus klausytojas. Aktyvieji mokymosi Jis gali kūrybiškai metodai padeda reikštis, įgyvendinti savo siekius mokymosi pasiekti tikslą. Ir jeigu tikslas yra kūrybingo, procese. gebančio kritiškai mąstyti ir vertinti žmogaus ugdymas, šio tikslo siekti įmanoma tik aktyviai mokant ir mokantis.

GRUPIŲ DARBAS

DIFERENCIJUOJAMOS GRUPĖS HOMOGENINĖS GRUPĖS PASTOVIOS GRUPĖS LAISVOS GRUPĖS HETEROGENINĖS GRUPĖS Mokomasi kartu, bet kiekvienas grupės narys yra atsakingas ir už save, ir už grupės darbo rezultatą. Grupės nariai padeda mokytis, bet negali išmokti už kitą narį ir pelnyti jam geresnį įvertinimą.

GRUPIŲ DYDIS Kuo mažesnė grupė, tuo aktyvesni jos nariai. Grupėje, kurią sudaro 4 nariai, atsiranda lyderis. Kai grupėje iki 6 narių – daug rankų didesnę naštą pakels. Jei grupėje daugiau nei 6 nariai, ją valdyti, įdarbinti visus mokinius yra sunku. Kai daugiau nei 7 – daug auklių – vaikas be galvos

KAMPŲ METODAS Suteikiama galimybė išsirinkti ir įsigilinti į temos vieną aspektą. Ant lapų surašomos temos arba uždaviniai ir išdėstomi klasės kampuose Mokinys pasirenka vieną iš nagrinėjamų temų ir eina į tam skirtą kampą. Dalyviai kampe apsvarsto savo pasirinkimą, aptaria temą ir pasiruošia diskusijai ar patikrinamam darbui.

GRAFINĖS TVARKYKLĖS (SISTEMINIMAS IR KLASIFIKAVIMAS)

GRAFINĖS TVARKYKLĖS ESMĖ • Padeda mokiniams suprasti ir struktūruoti mokymosi medžiagą • Prisiminti svarbiausius dalykus. • Išskirti svarbiausią informaciją, idėjas • Suprasti santykius, ryšius.

DARBO EIGA Prieš pradedant braižyti naują schemą, mokiniai susiskirsto į grupeles po 4 -5. Jiems pateikiami tušti A 4 formato lapai. Mokiniai gali naudotis ne tik sąsiuviniais, bet ir vadovėliu.

KĄ MES IŠMOKOME? APIBRĖŽIMO SRITIS REIKŠMIŲ SRITIS FUNKCIJA DIDĖJA FUNKCIJA MAŽĖJA FUNKCIJOS DIDŽIAUSIA REIKŠMĖ FUNKCIJOS MAŽIAUSIA REIKŠMĖ FUNKCIJA PASTOVI FUNKCIJA NEIGIAMA FUNKCIJA TEIGIAMA

LYGTYS PAPRAŠČIAUSIOS NEPILNOS D>0 KVADRATINĖS SUDĖTINGOS LYGTYS kai b=0 D<0 kai c=0 D=0

TEMŲ APIBENDRINIMAS Dvigubos nelygybės Papraščiausių nelygybių sprendimas Nelygybių sprendimas intervalų metodu LYGČIŲ SISTEMŲ SPRENDIMAS KEITIMO BŪDU Nelygybės su modulio ženklu LYGČIŲ SISTEMŲ SPRENDIMAS SUDĖTIES BŪDU SUNKIOS LYGČIŲ SISTEMOS Nelygybių sprendimas grafiniu būdu

SCHEMŲ ANALIZAVIMAS Uždara, paprasta, plokščia figūra Trys lygios kraštinės Lygiakraštis ttrikampis Visos grupės perskaito, kaip užpildė schemą, kokias temas ir pavyzdžius sugalvojo. Kiekviena grupė pakabina savo schemą ant sienos, kad visi mokiniai matytų vieni kitų darbus. Taiso klaidos. Trys lygūs kampai

Galima naudoti lipnius lapelius, korteles, magnetines lentas ar teksto laukelius, kuriuos galima perstumti į kitą vietą kompiuterio ekrane ar interaktyvioje lentoje. Dažnai veiksminga naudoti spalvas: teiginiai gali būti mėlyni, klausimai raudoni ir t. t.

SKA IČIA VENNO SCHEMAS GALIMA US 30 DA PASITELKTI KAIP MOKYMOSI ŽAIDIMO PAGRINDĄ LIK 1 30 2 sinx tgx Trigonometrinės funkcijos cosx 10 ctgx 3 15 30 6 5 NAUDOJAMA SUBJEKTAMS, OBJEKTAMS, REIŠKINIAMS, IDĖJOMS IŠRYŠKINTI, ATRINKTI, PALYGINTI, IEŠKANT BENDRŲ SĄLYČIO TAŠKŲ AR KONTRASTŲ. LIA I

, , MINČIŲ EŽYS“ MOKYTOJAS LENTOJE NUBRĖŽIA PATĮ „EŽĮ“ – IR PAGRINDINIUS „SPYGLIUS“ – KLAUSIMUS. SVEIKIEJI SKAIČIAI ? PIRMINIAI SKAIČIAI SUDĖTINIAI SKAIČIAI ? NATŪRALIEJI SKAIČIAI ? KIEKVIEN AM NAUJAM ATSAKYM UI MOKINIAI BRĖŽIA NAUJUS SPYGLIUS IR MĄSTO TOLIAU.

, , TRAUKINUKO” METODAS GRUPĖS GAUNA , , MARŠRUTINIUS” LAPUS, KURIUOSE SURAŠYTOS UŽDUOTYS SUDĖLIOTOS , , KARUSELĖS” METODU. TRAUKINYS PASIEKIA GALUTINĘ JEI SĖKMINGAI ATLIE VISAS UŽDUOTI I stotel ė II stotelė GRUPĖ, ATLIKUSI PIRMĄJĄ UŽDUOTĮ, ATVYKSTA Į PIRMĄJĄ STOTELĘ, KUR STOTELĖS VIRŠININKAS (DAŽNIAUSIAI GABUS MOKINYS, KURIS, MOKYTOJO INSTRUKTUOTAS, GALI VERTINTI UŽDUOTIES ATLIKIMO KOKYBĘ), JEI UŽDUOTIS ATLIKTA TEISINGAI, PRALEIDŽIA , , TRAUKINĮ” TOLIAU, JEI NE - SIUNČIA Į REMONTĄ. III stotelė IV stotelė finiša s V stotel ė

ATMINTIES GRANDINĖLĖS METODAS LABIAUSIAI TINKA PAMOKOS APIBENDRINIMUI Apibrėžimas Pamokos pabaigoje mokiniai turi pasakyti po vieną dalyką, kuri suprato, išmoko, atsimena. Pasakę stojasi į ratą duoda ranką draugui, stovinčiam iš dešinės. Kuo daugiau mokiniai prisimins, tuo ratas bus didesnis Logaritm o savybės LOGARITMAS Pagrindinė logaritmo tapatybė PRADĖTI REIKTŲ NUO SILPNESNIŲ GEBĖJIMŲ MOKINIŲ, PABAIGTI – GABIAUSIAIS (, , ATSARGINIO SUOLELIO”), KURIE GALĖTŲ APIBENDRINTI ARBA APIBENDRINA MOKYTOJAS, PATEIKDAMAS KLAUSIMUS MOKINIAMS, KURIE DAR NĖRA RATE. ARBA NESTOVINTIEMS RATE LEIDŽIAMA PRISIJUNGTI PRIE TŲ MOKINIŲ, KURIŲ TIESOS JIEMS ATRODO SVARBIAUSIOS. Dešimtainis logaritmas

, , SŪKŪRYS“ Mokinių grupės gauna skirtingas užduotis ir skirtingas spalvas. Per skirtą laiką jie atlieka užduotis ir pagal laikrodžio rodyklę grupės keičiasi lapais. METODAS GERAS TUO, KAD AIŠKIAI MATYTI (IŠ SKIRTINGŲ SPALVŲ RAŠIKLIŲ), KURIOS GRUPĖS KOKS INDĖLIS VERTINANT ATLIKTĄ DARBĄ. Gavę kitų grupių atliktas užduotis, mokiniai jas vertina (+, -, !, ? ) , taiso klaidas, papildo. Lapais keičiamasi tol, kol kiekviena grupė gauna savo lapą ir pasirengia pristatyti užduotį, įvertinusi kitų grupių taisymus, pastabas.

, , KARUSELĖ” Grupė TAS PATS UŽDUOČIŲ BLOKAS SKIRIAMAS VISOMS GRUPĖMS, TIK SKIRTINGA TVARKA, TODĖL VIENU METU KIEKVIENA GRUPĖ DIRBA SU SKIRTINGA UŽDUOTIMI, BET KAI , , KARUSĖLĖ” APSISUKA, VISOS GRUPĖS BŪNA ATLIKUSIOS VISAS UŽDUOTIS. Užduotys A 1 2 3 B 2 3 1 C 3 1 2

KORTELIŲ METODAI

, , STALČIUKAI” – KORTELIŲ GRUPAVIMAS GRUPĖS AR MOKINIAI GAUNA KORTELIŲ RINKINIUS, KURIUOSE SURAŠYTI UŽDAVINIAI , ATSAKYMAI, TRUMPI APIBRĖŽIMAI, BRĖŽINIAI. UŽDUOTIS- SUGRUPUOTI KORTELES IR SUDĖTI JAS Į SCHEMĄ, ŽEMĖLAPĮ, PIEŠINĮ.

KORTELIŲ ŽAIDIMAI TINKAMI VISŲ DALYKŲ PAMOKOSE IR VISUOSE KRITINIO MĄSTYMO ETAPUOSE. DIDINA MOKINIŲ MOTYVACIJĄ. UGDO GEBĖJIMUS ATRINKTI, KLASIFIKUOTI, SISTEMINTI. RENGDAMI KORTELES, NEPAMIRŠKITE KORTELIŲ , , APGAVIKIŲ” (TIEK SU KLAIDINANČIA, TIEK SU LINKSMA INFORMACIJA).

MATEMATIKA APLINK INTEGRUOTA SU FOTOGRAFIJA, GRAFINIU DIZAINU AR TECHNOLOGIJOMIS. PRIE KIEKVIENOS FOTOGRAFIJOS PRIVALO BŪTI FIGŪROS MATEMATINIŲ SAVYBIŲ APRAŠYMAS.

ŽEMĖLAPIŲ MATEMATIKA ŽEMĖLAPIŲ KŪRIMAS, SPALVINIMAS. TEOREMA APIE TAI, KAD BET KOKIAM ŽEMĖLAPIUI NUSPALVINTI VISADA UŽTENKA 4 SPALVŲ, TAIP, KAD VIENODOS SPALVOS NESILIESTŲ. GALIMA INTEGRACIJA SU GEOGRAFIJA.

YIN YANG PIEŠIMAS ĮBRĖŽTINIŲ IR APIBRĖŽTINIŲ APSKRITIMŲ CENTRŲ IEŠKOJIMAS GALI VIRSTI PUIKIU TRIJŲ DALIŲ YIN YANG PIEŠIMU. MANDALŲ PIEŠIMAS

SIERPINSKIO TRIKAMPIS KOKS BENDRAS VISŲ AIBĖS TRIKAMPIŲ KRAŠTINIŲ ILGIS PO N-TOJO CIKLO? KOKS BENDRAS VISŲ IŠIMTŲ TRIKAMPIŲ PLOTAS PO N-TOJO CIKLO? KOKS BENDRAS LIKUSIŲ TRIKAMPIŲ PLOTAS PO N-TOJO CIKLO? KAS ATSITINKA, KAI N VIS DIDĖJA IR DIDĖJA? TRIKAMPIO VIDURIO LINIJOS SAVYBĖS, SIMETRIŠKUMAS. PRADŽIOJE TURIME LYGIAKRAŠTĮ TRIKAMPĮ, KURIO KRAŠTINĖ LYGI 1 MAT. VNT. TADA IŠIMAME CENTRINĮ TRIKAMPĮ IR GAUNAME TRIS LYGIAKRAŠČIUS TRIKAMPIUS, KURIŲ KRAŠTINĖS LYGIOS 1/2 MAT. VNT.

SIERPINSKIO KILIMĖLIS PADALYKITE JĮ Į DEVYNIS LYGIUS KVADRATUS IR IŠIMKITE CENTRINĮ KAIP PARODYTA. PAKARTOKITE ŠĮ VEIKSMĄ SU KIEKVIENU IŠ AŠTUONIŲ LIKUSIŲ KVADRATŲ IR TĘSKITE TOLIAU TOKIU PAČIU BŪDU. PRADEDAME NUO KVADRATO, KURIO KRAŠTINĖ LYGI 1 MAT. VNT. KOKS BENDRAS VISŲ AIBĖS KVADRATŲ KRAŠTINIŲ ILGIS PO NTOJO CIKLO? KOKS BENDRAS IŠIMTŲ KVADRATŲ PLOTAS PO NTOJO CIKLO? KOKS BENDRAS PO NTOJO CIKLO LIKUSIOS DALIES PLOTAS? KAS ATSITINKA, KAI N VIS DIDĖJA IR DIDĖJA?

PASKALIO TRIKAMPIS LYGININIAI IR NELYGINIAI SKAIČIAI LAIPSNIŲ SKAIČIAVIMAS