Vytauto Didiojo universitetas Heteronormikumas ir homofobija Lietuvoje Jolanta
Vytauto Didžiojo universitetas Heteronormiškumas ir homofobija Lietuvoje Jolanta Reingardė Arnas Zdanevičius Vytauto Didžiojo universitetas Vilnius, 2007 m. Vasario 23 d.
Pranešimo tikslai: Vytauto Didžiojo universitetas • Pristatyti problemos aktualumą ir pagrindines sąvokas • Aptarti 2006 m. tyrimo ATVIRI rezultatus • Analizuoti klausimą: ką daryti? • Iškelti klausimus diskusijai
Problemos aktualumas Vytauto Didžiojo universitetas • Lesbiečių, gėjų, biseksualų ir transeksualų (LGBT) priespauda ir diskriminacija Lietuvoje • Homoseksualų apibrėžimo (savivokos/savikūros, identiteto) klausimas • Homofobiją skatina įvairūs mitai ir žinių/ informacijos trūkumas • Silpna LGBT bendruomenė ir pilietiškumo stoka • Mokslinių tyrimų (žinių, informacijos) apie Lietuvos LGBT problemas stoka
Pagrindinės sąvokos Vytauto Didžiojo universitetas • Užtildyta seksualinė tapatybė (angl. silenced sexual identity) (D. Epstein, J. Butler, M. Faucault) • Heteronormiškumas (D. Richardson, S. Jackson, J. Butler) • Homofobija • Diskriminacija (tiesioginė, netiesioginė, daugialypė diskriminacija) • Seksualinės mažumos, LGBT
Tyrimo tikslai: Vytauto Didžiojo universitetas • Ištirti homofobijos lygį Lietuvoje ir Lietuvos gyventojų požiūrį į LGBT • Analizuoti homofobijos priežastis • Nustatyti diskriminacijos darbe seksualinės orientacijos pagrindu dimensijas ir analizuoti diskriminacijos patirtis • Atskleisti homoseksualų išlikimo darbe strategijas
Kiekybinio tyrimo metodas Vytauto Didžiojo universitetas • Reprezentatyvi Lietuvos gyventojų apklausa (respondentų skč. =1005) • Atsisakiusiųjų dalyvauti apklausoje skč. 599 • Respondentų amžius 18 m. > • Tyrimo lauko darbus atliko UAB “Vilmorus” (2006 m. liepos mėn. )
Kokybinio tyrimo metodas Vytauto Didžiojo universitetas • Tyrimą atlikto VDU sociologai, 2006 metais • Tikslinė grupė: gėjai, lesbietės, biseksualai, transseksualai (LGBT) • 38 giluminiai interviu • 25 gėjai, 10 lesbiečių, 2 biseksualūs vyrai, 1 transseksualus asmuo • Informantai iš Vilniaus, Kauno, Šiaulių ir Druskininkų • Informantų amžius nuo 21 iki 55 metų • 32 į diktofoną įrašyti interviu, 8 – užfiksuoti užrašuose
Kokybinio tyrimo metodas Informantų darbo aplinkos apibūdinimas: Vytauto Didžiojo universitetas • 8 gėjai ir 4 lesbietės dirba taip vadinamuose ekonomikos “vyriškuose” sektoriuose (IKT, inžinerija, apsaugos struktūros, aukšto lygio vadybininkai, darbdaviai). • 25 informantai dirba “feminizuotuose” sektoriuose (sveikatos apsauga, švietimas, kitos paslaugos) • 1 bedarbė (transseksualė).
Homofobijos sąvoka: Vytauto Didžiojo universitetas • Homofobija (G. Weinberg) • Normatyvinė vs. Empirinė kategorija • Homofobijos sąvokos problemiškumas (G. M. Herek): - Seksualinė stigma - Heteroseksizmas - Išankstinis nusistatymas
Labiausiai diskriminuojamos visuomenės grupės Lietuvoje Vytauto Didžiojo universitetas • • Pagyvenę žmonės (54 %) Žmonės su negalia (45 %) Moterys (30 %) Homoseksualūs žmonės (28 %)
Homofobijos indeksas Vytauto Didžiojo universitetas • Homoseksualūs asmenys privalo turėti tokias pat galimybes darbo rinkoje kaip ir heteroseksualūs (70%) • Bijočiau, jei mano vaikų mokytoja(-as) būtų homoseksuali (-us) (58%) • Homoseksualius santykius draudžiantys įstatymai gali sumažinti homoseksualių žmonių skč. Visuomenėje (58%) • Mintis apie homoseksualius santykius tarp vyrų man kelia pasibjaurėjimą (66%) • Mintis apie homoseksualius santykius tarp moterų man kelia pasibjaurėjimą (62%) • Homoseksualius asmenis reikia gydyti (47%) • Nenorėčiau priklausyti jokiai organizacijai, kuri turi homoseksualių narių (61%) • Nerinkčiau kandidato į Seimą ar savivaldybės tarybą, jei jis/ji atvirai pripažintų savo homoseksualumą(51%) • Krombach Alfa= 0. 834
Statistiškai reikšmingi veiksniai: Vytauto Didžiojo universitetas • Lytis • Amžius • Tradicinis požiūris į lyčių santykius • Išsilavinimas • Gyvenamoji vieta • Pažintis su homoseksualiais žmonėmis
Užtildyti seksualumai Vytauto Didžiojo universitetas Rima, 36 “. . . tai yra amžinas melas, amžinas kažkur. . . net susipainiot gali savo pezaluose, kur tu buvai, kur tu ką darei arba nedarei. Nors iš prigimties esi gana gyvybingas žmogus, vat toks kaip aš, ir staiga nuėjus į kolektyvą darbo aš staiga tampu kažkokia tai numirėlė. Aš jau nieko negaliu diskutuot, aš negaliu niekam nieko pasakot ir jaučiu save, kaip aš nykstu iš vidaus. Kaip tik vat tas heteronormatyvumas naikina mane iš vidaus, tu supranti? Aš turiu save susinaikint, norint jiems įtikti. Tai kaip čia gyvent tada? Supranti? O to gyvenimo ne kažin kas gi čia? ”
Užtildyti seksualumai Vytauto Didžiojo universitetas Miglė, 33 “Baisiausia yra ta vidinė diskriminacija, kai tu paimi, reiškias, tas visas išorines normas, kurioms tu pats nepritari ir sau pradedi taikyti ir vis tiek gyventi pagal jas netiesiogiai. <. . . > vien dėl to, kad tu ten saugai kažkokius artimuosius, ar tėvus ar vaikus ir panašiai, tu negali pripažinti ir tuo pačiu tu tarsi pritari, kad mes tai vis dėl to yra blogis, kad tai yra nenormalu ir panašiai. Iš kitos pusės tas neišdrįsimas prisiimti aiškios pozicijos tai ir padaro tai, kad tu ir esi nenormalus. Tu, kaip ir sakant, nenori, kažkaip neįžengi, nepasakai, kad ``taip, aš esu toks, bet tai nereiškia, kad aš ten nekenčiu vyrų ar ten kabinėjuosi prie kiekvienos moters. . . ” Kai tu nekvestionuoji, nestoji į akis, tai tada taip ir gaunasi, kad tos normos lieka nepajudinamos. Nes yra tie gražūs, normalūs žmonės, kurie. . . kuriem tu ir pats atstovauji kitų akyse, kurie apie tave nieko nežino ir, taip sakant, stiprina tą normą. ”
Užtildyti seksualumai Vytauto Didžiojo universitetas Dalia, 40 “O šiaip visuomenėje sunku nuolat slėpti savo orientaciją, ypač kai savyje su tuo esu susitaikiusi ir priėmusi kaip neatsiejamą savo tapatybės dalį. Jaučiuosi kaip sovietmečiu jausdavosi disidentai, gyvenę dvigubą gyvenimą – viešą, kuris turėjo daugiau ar mažiau atitikti totalitarinio režimo reikalavimus, ir asmeninių įsitikinimų skatinamą pogrindinį gyvenimą. Visada žinai, kad paaiškėjus tikrajai tapatybei, gali būti represuota. Dažnai net sunku įsijungti į visuomenės gyvenimą, aktyviai dalyvauti kokiuose nors visuomeniniuose judėjimuose. Vieną visuomeninę organizaciją todėl ir palikau, kad per vieną susirinkimą ten buvo pasišaipyta iš homoseksualių asmenų. Supratau, kad negaliu su tais žmonėmis siekti kažkokių bendrų tikslų, nes jie nepripažįsta tokių, kaip aš. ”
Diskriminacijos patirtys darbe Vytauto Didžiojo universitetas • Labiausiai paplitusi netiesioginė diskriminacija – Užgaulūs ir žeminantys juokai ir pastabos – Nuolatinė išvaizdos, aprangos, gestų ir neformalios komunikacijos kontrolė – Pablogėję santykiai su kolegomis po atsivėrimo – Nesaugus kontekstas atsivėrimui Egidijus, 24 “Žinai, tas atvirumas. . . nu jeigu taip vat dabar paimčiau ir atsiverčiau kaip spinta, žinai. Visų pirma, to neįvyks, tokio atsivėrimo. Todėl kad prieš tai aš turėčiau būti garantuotas, kad bent jau 60 -70% bendradarbių mane supras. Ir kadangi nesu. . . tiesiog net nenoriu to daryti. “
Diskriminacijos patirtys darbe Vytauto Didžiojo universitetas • Ignoravimas Gabrielė, 27 “Kituose darbuose aš niekada neslėpiau savo orientacijos, bet vat šitam paskutiniam darbe, aš bandžiau paatvirauti, bet niekas manęs nesuprato. Mūsų visas darbas organizuoja didžiulius kalėdinius vakarus ir kvietimas: ``kviečiam su antrąja puse``. Va, ir aš pagalvojau, kad mes galim nueiti. Aišku, drebėjo rankos ten ir iš karto, man atrodo, išgėriau 4 taures šampano, ant tos drąsos ir paskui labai drąsiai ėjau ir pristatinėjau savo kolegoms savo draugę kaip savo antrąją pusę. Reagavo įvairiai labai: ta prasme, nuo tokių išplėstų akių, smalsių žvilgsnių iki išvis tokio kažkokio tai lengvumo, nežinau. Sėdėjo, šnekėjo, lengvai bendravom. O, antroji pusė – valio. Kiti laukė, kol aš nusijuoksiu, pasakysiu, kad čia pokštas buvo – aš čia šiaip draugę atsivedžiau. Ir mes labai smagiai praleidom laiką tada, niekas nieko neklausė. Rūpėjo, nu, aišku, rūpėjo, visi spoksojo, bet niekas nepriėjo ir nepaklausė, kaip čia iš tikrųjų yra. Tą vakarą aš pagalvojau: ``kaip gražu``, galvoju ``o, man viskas taip gerai praėjo ir aš dabar čia gyvensiu taip gražiai ir linksmai ir būsiu žiauriai laiminga``. Bet paskui aš supratau, kad niekas nesuprato. . . jie pagalvojo, kad aš šiaip draugę atsivedžiau. . . nes gal net neapsvarsto tokios galimybės, kad kažkas išdrįstų taip padaryti. . . ”
Diskriminacijos patirtys darbe Vytauto Didžiojo universitetas • Tiesioginė diskriminacija siejama su praeities patyrimu (atsisakymas įdarbinti ar paaukštinti pareigose, kliūtys kvalifikaciniam tobulėjimui ir t. t. ) • Diskriminacija darbe: kiek svarbi ši problema LGBT bendruomenei Lietuvoje?
Daugialypė diskriminacija Vytauto Didžiojo universitetas Dalia, 40 “Lesbietės mūsų visuomenėje gal uždaresnės dėl to, kad apskritai moterys visuomenėje labiau pažeidžiamos, ne tokios saugios, ir labiau brangina turimus darbus. Nori tiesiog gyventi ir mylėti. O gal paprasčiausiai suvokia, kad viešumas mūsų visuomenėje yra kamikadzės darbas. Visuomenė dėl to nepakeis savo nuostatų, o ar verta dėl to aukoti savo gyvenimą labai didelis klausimas. Čia, matyt, veikia dar ir kita – lesbietės viena yra moterys, o moterims svarbiau asmeniniai santykiai ir privatumas. ”
Kontekstas organizacijoje Vytauto Didžiojo universitetas • • “Feminizuotos” vs. “maskulinizuotos” profesijos Homoseksualūs kolegos Kolegų išsilavinimas Darbo kultūra Raigardas, 26 “Kolegos, kurie žino apie mane, visiškai normaliai šitą [seksualinę orientaciją] priima. Šefė irgi normaliai priima, netgi su mano draugu draugauja. Aš nemanau, kad apskritai kirpėjams turėtų būti problemų dėl to. Visi supranta, kad kirpėjui kaip ir leistina. <. . . > Mano profesijoje išvis daug gėjų grožio srityje. Vadovaujamo darbo įmonėse, kur dirba direktoriai visokie, jie negali leisti, kad kas nors sužinotų, jog jie yra gėjai. Nė vieno dar nepažįstu, apie kurį žinotų va garsiai. O ten tas, kas sėdi kasoj, nu ir kas, kad jie ten tarpusavy truputį pasišneka nedrąsiai. O koksai skyriaus viršininkas jau, jis jau uždaryta burna sėdi ir gyvena dvigubą gyvenimą. ”
Kontekstas organizacijoje Vytauto Didžiojo universitetas • Įsipareigojimas organizacijai Gruodis, 23 “Jeigu tas mano darbas galbūt būtų amžinas darbas, arba žinočiau, kad aš čia dirbsiu visą gyvenimą, galbūt tai būtų šiek tiek kitaip. Aš nežinau kaip būtų, jei būtų, bet kadangi aš žinau, kad nu išeisiu netrukus, taigi visąlaik gyvenau tokiu ``va, aš čia greit nedirbsiu``. Tai vat tas laikinumas taip ir privertė, kad neįsipareigot labai su tokiais atvirumais, draugystėm tokiom. ”
Kontekstas organizacijoje Vytauto Didžiojo universitetas • Nacionalinės vs. tarptautinės įmonės • Organizacijos dydis Gabrielė, 27 “…kartais pagalvoju, kad vat jei kam nors vis dėl to nepatiktų mano orientacija ir kažkas sugalvotų, kad mane reiktų išmesti iš kompanijos, tai visą tą kompaniją galima būtų labai lengvai sutramdyti dėl to, kad tu gali kreiptis į partnerius kompanijos, kurie sėdi užsieny, ir užsieniečiai tikrai neleistų kažkokios tokios diskriminacijos, kad tave atleistų iš darbo. Nu lietuviškoj kompanijoj kitaip. Tos, kuriose aš dirbau, jos yra visiškai mažytės. Visi apie visus viską žino ir labai nori žinoti. Ir viskas sprendžiama vos ne pokalbių prie kavos lygyje. Ir taip toliau. Ir skųstis kažkam - tiesiog nebūtų kam, jeigu kartais reikėtų. Niekas tavęs neapgintų. ”
Išlikimo strategijos Vytauto Didžiojo universitetas • Viešumo ir privatumo perskyra: – Viešumas privilegijuojamas prieš privatumą Andrius, 23 “. . . svarbiausias dalykas yra tas, kad šiaip ar taip pirmiausia esu žmogus, kuris atlieka kažkokį darbą, kuris yra kompetetingas toje srityje, kuriuo galima pasikliauti ir t. t. Aš manau, kad kompetencija teigiamai veikia bet kokio darbuotojo karjerą, nepriklausomai nuo to darbuotojo seksualinės orientacijos. Dirbu IT srityje. Mano darbas daugiausia susijęs su statistinėmis analizėmis, įrankių statistinėms analizėms kūrimu, daugiamačiais pjūviais, ir t. t. Ir kažkur to sąrašo gale yra tas menkutis faktas, jog man patinka vaikinai. Neabejoju, jog jei būčiau GĖJUS Andrius, tai būtų žymiai sudėtingiau nei dabar, kai esu tiesiog Andrius, kuris be viso ko yra ir gėjus. ”
Išlikimo strategijos Vytauto Didžiojo universitetas – savo seksualinės tapatybės nuslopinimas darbe Lina, 30 “Man kas patinka darbe, kad mes nekalbam nei apie šeimą, nei apie vaikus, nei apie vyrus ar žmonas. . . Taip gan tikrai atmosfera gera. Aš aplamai esu tokios nuomonės, kad darbe čia nebūtinai sakyti. Man tai gerai, aš tai dar taip neišsiskiriu. Aš manau, kad sunkiausia yra tiems, kurie akivaizdžiai matosi. Pvz. gėjams, kurie akivaizdžiai yra gėjai. Kiek teko diskutuoti su jais, tai jiems tikrai sunku – jiems ir pasisakyti nereikia ir taip visi žino. . kaip heteroseksualas nesako, kad jis toks, tai nebūtinai ir homoseksualui darbe sakyti, kad jis toks <. . . > daugybė [gėjų ir lesbiečių] adaptavosi savo darbo aplinkoje ir neišsiskiria iš kitų, nerėki, kad tu tokia ar anokia ir neblogai gyveni. ”
Išlikimo strategijos Vytauto Didžiojo universitetas – savo seksualinės tapatybės nuslopinimas darbe Mykolas, 35 “. . . jeigu tu pats nori kažkokio išskirtinumo, kuris pažeidžia bendras taisykles, dėl to tu pradedi klykti, kad esi diskriminuojamas - paprasčiausiai gal kartais ir pats pažeidi tas taisykles. <. . . > man replikų niekas nemėto - aš nedaviau tam pagrindo. Aš nevaidinu. Man labiau reiktų vaidinti, jeigu man reikėtų čia manieringai, žodžiu, akim mirksėti. Aš ir pats nemanau, kad toleruočiau, tarkim, savo darbo aplinkoj tokius vat [manieringus, moteriškus] gėjus. <. . . > Aš manau, kad labai dažnai, šitas [homofobija] dažnai yra išprovokuojamas pačių šitų žmonių. . . su savo neadekvačiu elgesiu, su savo bandymu būti labai jau matomais, kad maždaug ``aš lipu ant galvos ir visi man turi pasitraukti``. . . tas toksai viešas [seksualumas] man yra nepriimtinas. Bet labai dažnai būna``patys muša, patys rėkia. ”
Išlikimo strategijos Vytauto Didžiojo universitetas – tapatybių atskyrimas: vieša (profesinė) vs. privati (seksualinė) Mykolas, 35 “Kuo tu daugiau susijęs su žmonėmis, supranti, tuo tos baimės yra daugiau. Kai esi samdomas žmogus, tu neneši atsakomybės dėl kitų žmonių, dėl, tarkim, klientų, dėl bendro įvaizdžio, dėl visko. Bet žinai kada esi darbdavys, tai klientui pasirašinėti sutartį ir duoti darbo kažkokiam piderui, nors tai su darbu ir nesusiję, bet kam gi to paprasčiausiai reikia. Kodėl reikia žmogui duoti kažkokio tai nepatogumo, kad bendrauja su kažkokiu „ne tokiu“. Asmeninį savo gyvenimą aš esu atribojęs nuo darbo. Tai yra mano gyvenimas ir su darbu tai nesimaišo. O viešam gyvenime aš toks nesu. . . ten aš esu normalus. Dėl to nesipykstu nei su savim nei su visuomene. ”
Išlikimo strategijos Vytauto Didžiojo universitetas • Apsimestinis heteroseksualus gyvenimo stilius Rima, 36 “Įsivaizduok darbe, mes susirenkam pirmadienį, visi pasakoja: aš ten vaikus auginau, vežiau vaikus čia į Mc. Donald su žmona, o ką man daryt? O ką aš galiu jiems papasakot? Bet taip būna, supranti, visi kalba, jog darbe kaip ir neliečia jokios ten asmenybės. Taip tik atrodo, supranti? Bet jie visi nuolat kažkaip tai kalbasi: ``aš pirkau mašiną``. O žmona moka vairuoti arba nemoka. Nu tu supranti, jie laukia iš tavęs: ``o tu kaip? `` ``Kaip tavo vyras arba tavo draugas? `` Tada turi virsti aktorium. Bet tai yra labai sunku, žinok. Tai yra tam tikras tiktai laiko tarpas ir tave pradės užknisti. Tai reiškia, kad tu pasmerktas iš anksto kolektyve būti, supranti, nu kaip čia pasakyti – negyvuojančiu žmogumi. ”
Išlikimo strategijos Vytauto Didžiojo universitetas • Atsivėrimas “išrinktiesiems” Linas, 22 “Bebendraudamas darbe tu pasirenki žmones, su kuriais artimiau bendrauji ir su kuriais bendrauji per atstumą. Tai šiuo atveju žmonės, su kuriais aš bendrauju artimai, žino apie mano orientaciją ir juokiasi iš manęs. Mes pasikalbam ir viskas yra šaunu. Mano darbe yra apie 10 žmonių. Galiu drąsiai teigti, kad pusė iš jų žino. Bet, kaip ir minėjau, man tai nėra kažkoks tai iššūkis arba ten ``o ``, nes išplaukia savaime kažkaip tai. Vienas pokštas, kitas pokštas. Paskui viskas būna labai aišku. O jeigu manęs paklausia, aš visada pasižiūriu žmogui į akis ir stengiuosi pasakyti tiek, kiek jisai gali pakelti, tai ką aš jam pasakysiu. ”
Išvados Vytauto Didžiojo universitetas • LGBT Diskriminacija gali būti paaiškinama ir suprantama tik bendrame opresyvaus heteronormiškumo kontekste. Homofobija net tik homoseksualių asmenų baimė, bet tam tikras priešiškumas prieš LGBT, kuris labai priklauso nuo žinojimo apie homoseksualizmą. Išankstinis nusistatymas prieš LGBT labai priklauso nuo lyties, amžiaus, išsilavinimo, požiūrių į lyčių santykius, gyvenamosios vietos, bei atsivėrimo. • Heteronormiškumas viešojoje sferoje (pvz. darbe) veikia ne tik per diskriminuojančias struktūras, bet taip pat veikia asmenines patirtis per žmogaus savivoką ir savivertę, lemia asmenines kančias ir savi-destrukciją (savęs nuvertinimą, vidinę diskriminaciją, internalizuotą homofobiją, represijos išgyvenimus) • Tarp Lietuvos LGBT labiausiai paplitusi netiesioginė diskriminacija darbe, tik jie patys ne visada tai suvokia kaip diskriminuojančią praktiką
Išvados Vytauto Didžiojo universitetas • Sprendimas atsiverti yra kompleksiškas procesas ir priklauso nuo įvairių kintamųjų: pradedant nuo to, kiek individas pats sau yra pripažinęs savo seksualinę tapatybę (ir su ja susitaikęs) iki įvairių konteksto veiksnių formaliose ir neformaliose sąveikose ir organizacijose. Atsivėrimas yra nuolatos besitęsiantis ir nenuspėjamas procesas, tai svarbi socialinės kaitos ir pasipriešinimo homofobijai sąlyga. • Labiausiai paplitusi išlikimo strategija darbo aplinkoje– viešo ir privataus gyvenimo perskyra bei seksualinės tapatybės nuslopinimas. Šiuo metu vyraujančioje homofobiškoje aplinkoje, tai suvokiama kaip racionaliausia išlikimo strategija.
- Slides: 30