Renesansas Lietuvoje Renesansas iplito Lietuvoje kaip ir kai

Renesansas Lietuvoje

Renesansas išplito Lietuvoje, kaip ir kai kuriose Vidurio Europos šalyse, XVI a. pradžioje. Jis truko iki XVII a. vidurio. Renesansą skatino Lietuvos ekonominis stiprėjimas ir naujos humanistinės idėjos, einančios iš tų šalių, su kuriomis buvo palaikomi ekonominiai ir politiniai ryšiai. Humanizmas ir renesanso kultūra plito ne tik sostinėje Vilniuje, bet ir feodalų pilyse.

Renesansui plisti Lietuvoje palankiausios sąlygos susiklostė Žygimanto Senojo ir jo sūnaus Žygimanto Augusto valdymo laikais. Žygimanto Senojo žmona Bona, Milano ir Bario kunigaikštytė, kilusi iš garsios Italijos aristokratų Sforcų giminės, globojo menininkus, kvietėsi juos iš Renesanso kultūros lopšio Italijos į LDK. Statyboms Lietuvoje vis dažniau vadovaudavo kviestiniai architektai, daugiausia italai. 1520 -1530 m. italams vadovaujant, dideli rekonstrukcijos darbai atlikti Vilniuje – Katedroje ir didžiojo kunigaikščio Žemutinėje pilyje.

Taip pat XVI a. atsirado lietuvių raštija, parašyti pirmieji metraščiai, išspausdintas Lietuvos Statutas, įsteigtas universitetas (1579 m. ). Lietuvos didikai į savo dvarus kvietė mokslininkus ir menininkus. Rašytojai temų ieškojo senovės Graikijos, Romos ir Lietuvos praeityje, mėgdžiojo antikos rašytojus.

Vilniaus kolegija Didikai, turtingi pirkliai, amatininkai savo vaikus siuntė mokytis į Europos universitetus: Prahos, Bolonijos, Leipcigo, Vitenbergo, Krokuvos ir kt. . Jie ten susipažindavo su humanizmu, renesansu, o vėliau su reformacija. Tai matydama smulkioji bajorija ir miestiečiai reikalavo, kad ir jų krašte būtų tokių mokyklų. Abraomas Kulvietis įsteigė humanistinio pobūdžio kolegiją, kuri veikė 1539 -1542 m. , o vėliau buvo atgaivinta Mikalojaus Radvilos Juodojo. Žygimanto Augusto leidimu buvo įsteigta 1568 m. Vilniaus kolegija, į kurią buvo pakviesti jėzuitai profesoriai. Svarbiausiais kultūros centrais tapo Vilnius, Kaunas. Vilniuje įsteigta kolegija 1579 m. buvo pakelta į universiteto rangą. Tai buvo pirmasis universitetas Pabaltijo šalyse ir Rytų Europoje. Vilniaus universitetas su dėstomąja lotynų kalba, kurio statutas buvo nukopijuotas nuo Paryžiaus universiteto statuto, turėjo ryškiai tarptautinį pobūdį ir įėjo į europinių jėzuitų mokslo įstaigų tinklą: 1584 m. tarp jų profesorių buvo 7 lenkai, 3 rusai, 1 švabas, 1 anglas, 2 ispanai, 1 portugalas, 3 poznaniečiai, 5 mozūrai, 7 lietuviai, 1 žemaitis ir 1 prūsas. Tokia pat marga ir studentų sudėtis, nors aiškiai vyrauja asmenys, kilę iš pačios Lietuvos ir kaimyninių šalių

Tapyba, dailė. Suklestėjo bažnytinė dailė. Garsiausi išlikę šio laikotarpio altoriniai paveikslai: Trakų bažnyčios „Dievo Motina Lietuvos Globėja“, Vilniaus Aušros Vartų koplyčios „Švč. Mergelė Marija Gailestingumo Motina“, Vilniaus katedros „Sapiegų Dievo Motina“. Vienas ankstyviausių Lietuvos renesanso altorinių paveikslų„Kazimieras Palaimintasis Trirankis“. Vyrauja portreto (Barboros Radvilaitės, Jurgio Radvilos), istorinio-bastalinio, buitinio, religinio („Aušros Vartų Marija") žanrų paveikslai. Renesansas Lietuvoje neturėjo savo laiko, nes kartu su juo gyvavo gotika, o greta skleidėsi barokas, todėl daugelyje renesanso stiliaus statinių yra susipynę visų trijų laikotarpių bruožai. Architektūra. Lietuvos renesansą veikė Italijos ir Nyderlandų, vėliau Flandrijos menas. Išpopuliarėjo tinkavimas. Vyravo lygios ramios sienų plokštumos su negausiais profiliuotais karnizais. Paplito stačiakampės angos ir pusapskritės arkos, kryžminiai skliautai, papuošti dekoratyvinėmis tinko juostomis. Žymiausi pastatai: Raudondvario rūmai, Vilniaus universiteto komplekso atskiri pastatai, šv. Mykolo bažnyčia, šv. Apaštalų Petro ir Povilo bažnyčia Šiauliuose, Vilniaus universiteto Didysis kiemas, Aušros vartai ir kiti.

Renesanso asmenybės: 1. Martynas Mažvydas; 2. Mikalojus Daukša; 3. Merkelis Petkevičius; 4. Jokūbas Morkūnas; 5. Danielius Kleinas; 6. Simonas Daukantas; 7. Jonas Radvanas-Lietuvis; 8. Mykolas Lietuvis; 9. Pranciškus Skorina; 10. Abraomas Kulvietis;

D. Kleinas Danielius Kleinas – pirmųjų spausdintų lietuvių kalbos gramatikų, vokiečių-lietuvių kalbos žodyno, naujo lietuviško giesmyno ir lietuviškos maldaknygės autorius. Didžiausią šlovę D. Kleinas pelnė savo gramatikomis, ypač lotyniškai rašyta , , Grammatica Litvanica”, išspausdinta 1653 metais Karaliaučiuje. Tai ne tik pirmoji spausdinta lietuvių kalbos gramatika, bet ir pirmasis mokslinis lietuvių kalbos gramatinės sistemos aprašas, padėjęs daugelio vėlesnių mūsų kalbos tyrinėjimų pamatus.

J. Radvanas Jonas Radvanas 1588 m. parašė poemą , , Radviliada” ir paskyrė ją Mikalojui Radvilai Rudajam, žymiam karvedžiui ir reformatų globėjui. , , Radviliada” – keturių giesmių poema, turinti apie 3400 eilučių. Joje greta Radvilų apdainuojama ir kitų feodalinės Lietuvos valdovų ir karvedžių žygiai. Be to, žavimasi Lietuvos istorija ir gamta. , , Radviliada” – ne vienintelis J. Radvano poetinis kūrinys. Jo plunksnai priklauso , , Epithalamium: , vestuvinė daina, išspausdinta Vilniuje 1590 m. , ir , , Theses theologicae” – satyrinė poema (1591).

S. Daukantas Iš visų S. Daukanto darbų svarbiausi keturi jo stambūs Lietuvos istorijos veikalai: , , Darbai senųjų lietuvių ir žemaičių”, , , Istorija žemaitiška”, , , Būdas senovės lietuvių, kalnėnų ir žemaičių”, , , Pasakojimas apie veikalus lietuvių tautos senovėje”. S. Daukantas buvo prilyginamas Herodotui (gyveno Graikijoje – mokslo tėvas). Lietuvos istorijos tėvas yra S. Daukantas, nes pirmasis pradėjo savo tėvynės istoriją rašyti gimtąja kalba ir žvelgė pažangių įsitikinimų lietuvio akimis. Iš tų keturių veikalų S. Daukantas pajėgė išspausdinti tik vieną , , Būdą senovės lietuvių”. Kiti trys išleisti po istoriko mirties.

M. Mažvydas parengė, parašė, sukūrė pirmąsias šešias lietuviškas knygas ir knygeles. Visos išleistos Karaliaučiuje. Tris paskelbė pats M. Mažvydas. Pirmosios lietuviškos knygos pavadinimas „Katekizmo prasti žodžiai, mokslas skaitymo rašto ir giesmės dėl krikščionystės bei dėl bernelių jaunų naujai suguldytos“. Knygelė susideda iš 79 puslapių. Pirmoji lietuviška knyga – tai ne tik lietuvių raštijos, bet ir lietuvių kalbos gramatikos, terminijos, taip pat pasaulietinės poezijos, muzikos istorijos pradžia. Yra išlikę du pirmosios knygos egzemplioriai – vienas saugomas Vilniaus, kitas – Lenkijoje, Torunės universitete.

A. Kulvietis Abraomas Kulvietis– vienas žymesnių XVI a. asmenybių, lietuvių raštijos pradininkų, kultūros veikėjas. Reikšmingiausias veikalas, padedantis suprasti Kulvietį, yra jo „Tikėjimo išpažinimas“ (Confessio fidei), išspausdintas Karaliaučiuje 1543 m. ir skirtas karalienei Bonai. Jame Kulvietis rašo, jog jam skaudu, kad išsimokslinę lietuviai dėl savo pažiūrų persekiojami ir turi dirbti svetimose šalyse, prašo karalienę sudaryti sąlygas darbuotis savame krašte.

Išvados Renesansas Lietuvoje buvo ne tik nauja ir reikšminga meno bei kultūros šaka. Renesanso laikotarpiu lietuvių kalba iš žodinės įgavo rašytinę formą. M. Mažvydas rūpinosi, kad tauta turėtų savo knygas. M. Daukša išaukštino tautą ir jos kalbą. Ne ką mažiau stengėsi ir kiti žymūs renesanso atstovai. Lengviau prieinamas tapo aukštasis mokslas. Taigi, nors truko ir neilgai, renesanso laikotarpiu Lietuvoje įvyko labai daug ir svarbių pokyčių, kurie įtakojo tolesnę Lietuvos, kaip valstybės raidą.

Ačiū už dėmesį