Lietuvos saugomos teritorijos ir gamtos paminklai Kodl kuriamos

Lietuvos saugomos teritorijos ir gamtos paminklai

Kodėl kuriamos saugomos teritorijos? Natūralioms buveinėms ir ekologinei pusiausvyrai atkurti. ¡ Baltieji gandrai jau neperi Danijoje, Vokietijoje, Prancūzijoje, nes, dėl užterštumo, negali rasti maisto. ¡ Biologinė įvairovė, gražūs kraštovaizdžiai, žmonių nepaveikti miškai, pelkės, vandens telkiniai yra didžiausias Lietuvos turtas. ¡

Svarbiausi saugomų teritorijų tikslai Išsaugoti unikalius gamtinius ir kultūrinius kraštovaizdžius, paveldo objektus. ¡ Išsaugoti natūralias ekosistemas, buveines, retas augalų, gyvūnų ir grybų rūšis. ¡

Svarbiausi saugomų teritorijų tikslai Sudaryti sąlygas moksliniams tyrimams ir stebėjimams. ¡ Subalansuotai naudoti ir atkurti gamtos išteklius. ¡ Propaguoti aplinkosaugos idėjas, skatinti pažinti turizmą. ¡

Saugomų teritorijų įvairovė Lietuvoje saugomos teritorijos apima daugiau kaip 12% šalies ploto. ¡ Pagal paskirtį šios teritorijos yra skirstomos į rezervatus, draustinius, nacionalinius ir regioninius parkus, biosferos rezervatus, saugomus gamtos paminklus. ¡

¡ Pagal apsaugos tikslą ir rėžimą yra išskiriamos dar dvi grupės: 1) konservacinės teritorijos (rezervatai, draustiniai); 2) kompleksinės teritorijos (nacionaliniai ir regioniniai parkai, biosferos rezervatas)

Aukštaitijos NP ¡ Aukštaitijos nacionalinis parkas įkurtas kalvotoje ir miškingoje Rytų Lietuvos teritorijoje, maždaug 100 km atstumu į šiaurę nuo Vilniaus ir apie 170 km į šiaurės rytus nuo Kauno, trijų administracinių rajonų sandūroje. Ignalinos rajonui priklauso 50% parko teritorijos, o Utenos ir Švenčionių rajonams – po 25%. Iš viso parkas užima 40, 5 tūkst. ha plotą.

Aukštaitijos NP ¡ ¡ Dėl savo geomorfologinės praeities Aukštaitijos nacionalinis parkas išsiskiria savo gamtinių salygų įvairove. Čia galima atrasti beveik visų Lietuvoje esančių gamtos buveinių ir dirvožemių tipus. Todėl parke auga tiek stepių, tiek tundrų augalija, o prieglobstį suranda netgi labai retos nykstančios paukščių ir gyvūnų rūšys. Aukštaitijos NP įsteigtas siekiant išsaugoti ir atkurti Aukštaitijos etnokultūrinės srities gamtinius ir kultūrinius savitumus bei juos tausojančiai naudoti ir puoselėti, skleisti gamtosaugos idėjas ir udyti ekologinį sąmoningumą.

Aukštaitijos NP

Trakų istorinis nacionalinis parkas ¡ Tai nacionalinis parkas pietryčių Lietuvoje, į vakarus nuo Vilniaus, greta Trakų (kuriuose yra parko direkcija). Įkurtas 1991 metais, siekiant išsaugoti Lietuvos istorinį valstybingumo centrą Trakuose su jo autentiška gamtine aplinka. Tai vienintelis istorinis nacionalinis parkas ne tik Lietuvoje, bet ir visoje Europoje.

Trakų istorinis NP Parkas žymus regyklų skaičiumi ir vaizdų patrauklumu. Galvės ežero šiaurinėje pakrantėje yra kalvos viršūnė, atverianti estetinį vaizdą ir puikias apžvalgos galimybes. ¡ Čia yra Senųjų Trakų piliavietė, kur didysis kunigaikštis Gediminas įkūrė senąją Lietuvos sostinę ir kur apie 1350 metus gimė Vytautas Didysis. ¡

Trakų istorinis NP

Dzūkijos NP ¡ Tai Lietuvos valstybinis parkas, įkurtas 1991 m. gamtiniu ir kultūriniu požiūriu turtingiausioms Dainavos krašto teritorijoms saugoti, tvarkyti bei naudoti. Pagrindiniai uždaviniai – išsaugoti Dainavos krašto gamtinius ir kultūrinius kompleksus, užtikrinti Nemuno ir Merkio santakos upyno ekologinę pusiausvyrą, puoselėti Dzūkijos kultūrines tradicijas, propaguoti tradicinius ūkininkavimo metodus ir sudaryti sąlygas pažintiniam turizmui.

Dzūkijos NP Parke miškai užima 85% teritorijos. ¡ Yra savitos žemyninės kopos, įspūdingi skardžiai, slėniai. ¡ Čia galima pamatyti įvairių upių ir upelių-nuo mažyčių šaltinėlių iki Nemuno. ¡

Dzūkijos NP

Kuršių nerijos NP ¡ Kuršių nerijos nacionalinis parkas yra Lietuvos vakaruose, Kuršių nerijoje, užima 264, 74 km² plotą. Parko direkcija yra Nidoje. Sausuma užima 37 proc. teritorijos, iš rytų parką skalauja Kuršių marios (16 proc. parko ploto), iš vakarų – Baltijos jūra (47 proc. parko ploto). Kuršių nerijos nacionalinis parkas įsteigtas 1991 metais siekiant išsaugoti vertingiausią gamtiniu ir kultūriniu požiūriu Lietuvos pajūrio kraštovaizdžio kompleksą su unikaliu Europoje kopagūbriu ir etnokultūrinio paveldo vertybes.

Kuršių nerijos NP ¡ Parke saugoma: Kuršių nerijos didysis kopagūbris, senosios parabolinės kopos ties Juodkrante, mirusios arba pilkosios kopos ties buvusiomis, dabar užpustytomis Agilos ir Naglių gyvenvietėmis, pustomos Parnidžio ir Sklandytojų kopos, užpustyti palaidoti dirvožemiai, savita augalija ir gyvūnija, taip pat miškai su sengirės fragmentais.

Kuršių nerijos NP ¡ ¡ Per neriją nusidriekia paukščių migracijos kelias, kuriuo pavasarį ir rudenį praskrenda milijonai įvairių rūšių paukščių. 30 km nuo Klaipėdos yra paukščių žiedavimo stotis. Parkas išsiskiria savo unikalumu, kadangi tarp Kuršių marių ir Baltijos jūros esantis siauras Kuršių nerijos pusiasalis sudarytas iš vandens srovių atnešto smėlio. Vėjų supustytos kopos, drėgni pažemėjimai (palvė), paplūdimiai – visas šis gana jaunas kraštovaizdis nuolatos kinta. Siekiant sulaikyti pustomą smėlį, dideli kopų plotai buvo užsodinti mišku.

Kuršių nerijos NP

Žemaitijos NP ¡ Tai nacionalinis parkas šiaurės vakarų Lietuvoje įsteigtas 1991 metais, siekiant išsaugoti, tvarkyti ir naudoti vertingiausias gamtiniu ir kultūriniu požiūriu Žemaitijos teritorijas. Parko teritorija užima 21720 ha plotą. Pagrindiniai šio parko uždaviniai yra išsaugoti Platelių ežeryną ir jo apylinkių gamtos kompleksą, organizuoti gamtinės aplinkos, etnokultūros paveldo ir mokslinius tyrimus, vykdyti nuolatinius stebėjimus ir kaupti informaciją.

Žemaitijos NP ¡ ¡ Žemaitijos parko kalvotą reljefą suformavo tirpstantis ledynas maždaug prieš 12 000 metų. Susidariusios kalvos yra palyginti aukštos, apie 150 -190 metrų. Ežerai užima daugiau kaip 7% parko teritorijos, čia telkšo didžiausias Žemaitijoje Platelių ežeras, be jo yra dar 25 mažesni ežerai. Parke miškai užima apie 45% visos teritorijos.

Žemaitijos NP

Lietuvoje yra 30 regioninių parkų, kurie įsteigti 1992 m. : Anykščių regioninis parkas, Asvejos regioninis parkas, Labanoro regioninis parkas, Nemuno deltos regioninis parkas, Pajūrio RP, Verkių RP, Žagrės RP, Vištyčio RP, Ventos RP ir daug kitų.

Gamtiniai rezervatai: Čepkelių gamtinis rezervatas Čepkeliai – unikalus, žmogaus veiklos mažai paliestas pelkynų kompleksas. Didžiausius plotus užima kimininė aukštapelkė, apaugusi retomis keružėmis pušaitėmis. Rytinėje pelkės dalyje daugiau kaip 20 ežerėlių. Pietinėje dalyje plyti viksvynai, nendrynai ir karklynai. Vakariniame rezervato pakraštyje šlapiuose juodalksnynuose ir viksvynuose prasideda Musteikos upelis. Didesnė rezervato miškų dalis – tai sausi kerpšiliai ir brukniašiliai, augantys ant pelkynus supančių kopų. Rezervatas pasižymi išskirtine buveinių ir rūšių įvairove, saugomų augalų ir gyvūnų rūšių gausa. Čia peri rezervato simboliu tapę kurtiniai, yra didžiausios Lietuvoje gervių peryklos. Gamtos ir kultūros paminklai – drevėtos pušys.

Kamanų gamtinis rezervatas Rezervatas įsteigtas 1979 m. , siekiant išsaugoti didžiausių ir vertingiausių šiaurės Lietuvos molingų lygumų kompleksą su jam būdingomis morfologinėmis formomis, augalija ir gyvūnija. Kamanų pelkė išsiskiria savo unikaliu reljefu, klampynių ir ežerokšnių gausa. Pelkių augalijai apaugus mineralinius gūbrius, tik aukščiausios jų dalys liko, o kitų vietoje susidarė net 12 klampynių su daugiau kaip 120 ežerokšnių. Pelkę iš visų pusių supa miškai. Pietvakariniame pakraštyje – pušynai, pietuose – daugiau beržynų, tačiau didesniąją miškų dalį sudaro tamsūs eglynai. Rezervate aptiktos net 26 saugomų augalų. Turtingas vabzdžių pasaulis.

Viešvilės gamtinis rezervatas Įsteigtas 1991 m. siekiant išsaugoti gamtiniu požiūriu labai vertingą, natūralią Viešvilės upelio baseino ekosistemą. 1993 m. paskelbtas tarptautinės svarbos pelke. Pelkę supančiuose miškuose vyrauja sausi pušynai, tik vakarinėje dalyje auga šiek tiek eglynų. Rezervate gyvena lūšys, vilkai, ūdros. Viešvilės rezervatas yra viena gausių gervių peryklų Lietuvoje, nusileidžianti nebent Čepkeliams, čia nemažai ir kitų retų paukščių rūšių, turtingas augalų ir vabzdžių pasaulis.

Kiti rezervatai Kultūriniai: Kernavės rezervatas; Vilniaus pilių rezervatas. ¡ Biosferos rezervatas: Žuvinto rezervatas. ¡ Rezervacinės apyrubės: Dubravos. ¡

Pasaulio paveldo teritorijos Lietuva į UNESCO priimta 1991 m. Pasaulio kultūros ir gamtos apsaugos kovencija yra tarptautinis dokumentas. Saugomos teritorijos, įrašytos į šį sąrašą, yra žinomiausios pasaulyje. Už konvencijos įgyvendinimą atsakingas Pasaulio paveldo komitetas, kurį sudaro 21 valstybė. Šis komitetas sprendžia dėl objektų priėmimo į Pasaulio paveldo sąrašą. Lietuvoje į šį sąrašą įrašytos keturios vietovės: Vilniaus senamiestis, Kuršių Nerijos nacionalinis parkas, Kernavės kultūrinis rezervatas ir Struvės geodezinis lankas.

Ramsaro konvencija Siekiant išsaugoti šlapžemes ateities kartoms, 1971 m. Ramsaro mieste (Iranas) pasirašyta konvencija, dėl šlapžemių, turinčių tarptautinę svarbą, ypač vandens ir pelkių paukščių apsaugai. Šia konvenciją pasirašiusio 147 šalys, tarp jų ir Lietuva. Lietuvoje į Ramsaro saugomų tarptautinės reikšmės šlapžemių sąrašą įrašyta 5 teritorijos: Čepkelių, Kamanų, Viešvilės rezervatai, dalis Žuvinto biosferos rezervato ir Nemuno deltos regioninis parkas.

Natura 2000 Lietuvai tapus ES nare, pradėtas kurti Europos ekologinis tinklas Natura 2000 – tai europinės svarbos saugomų teritorijų bendras tinklas, susidedantis iš buveinių ir paukščių apsaugai skirtų teritorijų, skirtas saugoti, palaikyti ir prireikus atkurti natūralius buveinių tipus, gyvūnų ir augalų rūšis europos Bendrijos teritorijoje. 41 Lietuvos saugoma teritorija arba jos dalis įtraukta į paukščių apsaugai svarbių teritorijų sąrašą, įsteigtos 32 naujos paukščių apsaugai svarbios teritorijos.

Raudonoji knyga Lietuvoje Raudonoji knyga įsteigta 1976 m. Tarptautinės gamtos ir gamtos išteklių apsaugos sąjungos. 1992 m. išleistoje knygoje rūšys suskirstytos į 5 kategorijas. Knygoje įrašyta 501 nykstanti arba reta augalų, grybų bei gyvūnų rūšis. 2007 m. išleista nauja Lietuvos Raudonoji knyga, kurioje įtraukta 767 rūšys.