Maieji Sauls sistemos knai Pareng Paggi savivaldybs Natkiki
Mažieji Saulės sistemos kūnai Parengė: Pagėgių savivaldybės Natkiškių Zosės Petraitienės pagrindinės mokyklos 10 klasės mokinė Justina Steponkutė Mokytoja: Rasa Armonienė 2015 m.
Turinys Mažieji Saulės sistemos kūnai. Kas tai? Kas priklauso mažiesiems Saulės sistemos kūnams? Asteroidai Asteroidų atradimas Asteroidas Vesta Keletas lietuviškų asteroidų pavadinimų Kometos branduolys Meteoroidai Meteorai
Meteorų srautai Leonidų lietus Meteoritai Meteoritų tipai Lietuvos teritorijoje nukritę meteoritai Astroblemos Tai įdomu! Testas Teisingi atsakymai Naudota literatūra
Mažieji Saulės sistemos kūnai. Kas tai? Saulės sistemos kūnai, mažesni negu planetos ir nykštukinės planetos.
Kas priklauso mažiesiems Saulės sistemos kūnams? Asteroidai Kometos Meteoroidai Meteoritai
Asteroidai Asteroidas – mažytė planeta, nematoma plika akimi, pro teleskopą atrodanti kaip šviečiantis taškas. Saulės sistemoje atrasta tūkstančiai asteroidų. Jų skersmuo ne mažesnis kaip 1 km. Vieni jų turi pavadinimus, kiti numeruojami. Jie būna pailgos ar netaisyklingos formos, paviršius kietas, nusėtas smūginiais krateriais.
Asteroidų sudėtis labai įvairi. Daugelis asteroidų tėra gravitacijos silpnai susietos nuolaužų krūvos. Dalis asteroidų turi palydovus ar yra dvinariai. Nuolaužų krūvos, palydovai, dvinariai asteroidai ir asteroidų šeimos, manoma, yra asteroidų susidūrimų pasekmė. Net 95% asteroidų skrieja elipsinėmis orbitomis aplink Saulę tarp Marso ir Jupiterio, vadinamajame asteroidų žiede. Asteroidų žiedo kilmė nėra aiški. Galbūt tai kokios nors planetos, suskilusios dėl neaiškios priežasties, dalys.
Asteroidų atradimas 1801 m. sausio 1 d. atrastas pirmasis asteroidas Cerera. Iki 1807 buvo atrasti dar trys: Paladė, Junona, Vesta. Kurį laiką daugiau asteroidų atrasti nepavyko, bet 1845 m. Karlas Henkė atrado penktą asteroidą Astrėją. Nuo 1850 m. asteroidų atrandama kasmet.
Asteroidas Vesta
Keletas lietuviškų asteroidų pavadinimų Čiurlionis Lietuva Vilnius Straižys Kaunas
Kometos Kometa – mažas kosminis kūnas, skriejantis aplink Saulę. Kometą sudaro trys pagrindinės jos dalys: branduolys, galva ir uodega. Galva ir uodega susidaro tik kometai priartėjus prie Saulės.
Kometos pavadinamos jų atradėjo pavarde ir pažymimos atradimo metais bei eilės numeriu. Šiuo metu žinoma maždaug tūkstantis kometų. Kometos, kurių skriejimo periodas trumpesnis kaip 200 metų, vadinamos trumpaperiodėmis, o kurių periodas ilgesnis – ilgaperiodėmis arba vienkartinėmis.
1980 m. liepos 31 d. kometą pastebėjo Vilniaus universiteto studentai Kazimieras Černis ir Jovaras Petrauskas. Ši kometa buvo pavadinta Černio - Petrausko kometa. Kadangi kometos skrieja nekintančia orbita (kaip ir asteroidai), galima gana tiksliai prognozuoti šių dangaus kūnų pasirodymus.
Kometos branduolys Branduolį sudaro sušalęs vanduo, silikatai, dulkės, į ledą sustingusios dujos. Branduolys paprastai būna apie 1 -50 km skersmens. Kai kometa artėja prie Saulės, branduolys pradeda garuoti, galva išauga iki 1 -2 mln. km, o uodega net iki 150 mln. km.
Meteoroidai Mažesnio negu 1 km skersmens kūnai, skriejantys aplink Saulę, vadinami meteoroidais. Jie dar gali būti vadinami meteoriniais kūnais. Tai kometų liekanos arba asteroidų nuolaužos.
Ribą tarp asteroidų ir meteoroidų yra sunku nustatyti, kadangi meteoroidų skersmuo būna nuo šimtų metrų iki milimetro dalių. Maži asteroidai ir dideli meteoroidai skiriasi tuo, kad pastarieji kartėmis susiduria su Žeme ir įlekia į Žemės atmosferą, virsdami bolidais arba meteorais. Dėl didelio greičio ir oro trinties meteoroidas atmosferoje įkaista, ima lydytis, garuoti ir švytėti. Nedidelis meteoroidas žybteli ir sudega 80 - 110 km aukštyje.
Meteorai Meteoras – į planetos atmosferą įskriejusio meteoroido ir jo irimo produktų švytėjimas. Meteorą galima matyti kaip „krintančią žvaigždę“. Šviesūs, didelės masės meteorai vadinami bolidais.
Meteorų srautai Be pavienių meteorų, stebimi jų srautai, skriejantys iš kurio nors žvaigždyno ir vadinami jo vardu. Kasmet galima pamatyti iš Liūto žvaigždyno skriejančius leonidus arba iš Persėjo žvaigždyno skriejančius perseidus.
Leonidų lietus
Meteoritai Meteoritas – dangaus kūnas, nukritęs ant Žemės paviršiaus. Kai kurie meteoritų kritimai nepadaro jokios žalos, nes didžioji jų masės dalis sudega atmosferoje, tačiau yra buvę katastrofiškų kritimų.
Meteoritų tipai Akmeniniai (krintantys dažniausiai) Geležiniai Akmeniniai geležiniai
Lietuvos teritorijoje nukritę meteoritai Juodžių meteoritas Akmenės meteoritas Žemaitkiemio meteoritas Andrioniškio meteoritas (arba Padvarninkų)
Astroblemos Didelių, atsitrenkusių į Žemę meteoritų išmušti krateriai yra vadinami astroblemomis. Šiuo metu Žemėje žinomi keli šimtai kraterių (astroblemų). Jų yra ir Lietuvoje.
Tai įdomu!
Į Žemės atmosferą neretai krinta 10 – 20 m dydžio ir 20 – 40 t masės ledo ir sniego kamuoliai, kurie dažniausiai išgaruoja 8000 – 24 000 km aukštyje nuo Žemės paviršiaus. Kai kurių kometų orbitos yra taip ištįsusios, kad kometoms apskrieti Saulę reikia nuo 100 000 iki 1 mln. m. Žymus antikos filosofas Aristotelis manė, kad kometos yra meteorologiniai atmosferos reiškiniai – ugnies stulpai.
Pati žymiausia periodinė Halio kometa praskrieja pro Saulę kas 76 metus, paskutinį kartą ji buvo matoma 1986 m. danguje. 1952 m. Švedijoje rastas meteoritas, pragulėjęs Žemėje 463 mln. metų. Didžiausias žinomas meteoritas buvo rastas 1920 m. Namibijoje. Tai 93 % geležies ir 7 % nikelio monolitas, kurio ilgis 2, 75 m, plotis 2, 43 m, masė 59 t.
Testas
1. Kurio iš šių kūnų skersmuo ne mažesnis kaip 1 km? A. Asteroidų B. Meteoroidų C. Kometų
2. Pirmasis atrastas asteroidas yra: A. Vesta B. Straižys C. Cerera
3. Kuris iš šių asteroidų pavadinimų neegzistuoja? A. Junona B. Klaipėda C. Vilnius
4. Pagrindinės kometos dalys yra: A. Galva ir uodega B. Branduolys, galva ir uodega C. Branduolys ir galva
5. Ar egzistuoja trumpaperiodės ir ilgaperiodės kometos? A. Taip B. Ne C. Egzistuoja tik trumpaperiodės kometos
6. Kas yra perseidai? A. Meteoroidų pavadinimas B. Iš Persėjo žvaigždyno skriejantis meteorų srautas C. Meteoritų išmušti krateriai
7. Kurie meteoritai krinta dažniausiai? A. Meteoritai nekrinta B. Akmeniniai C. Akmeniniai geležiniai
8. Kuris teiginys apie astroblemas yra neteisingas? A. Astroblemų Lietuvoje nėra B. Žemėje žinomi keli šimtai astroblemų C. Astroblemos dar vadinamos krateriais
9. Ar mažieji Saulės sistemos kūnai yra mažesni už nykštukines planetas? A. Taip B. Ne
10. Kaip vadinami šviesūs, didelės masės meteorai? A. Meteoritais B. Žvaigždėmis C. Bolidais
Teisingi atsakymai: 1. 2. 3. 4. 5. 6. 7. 8. 9. 10. A C B B A A C
Naudota literatūra: Vladas Valentinavičius „ Fizika 10“ klasei http: //lt. wikipedia. org/wiki/Ma%C 5%BEieji_Saul%C 4% 97 s_sistemos_k%C 5%ABnai http: //lt. wikipedia. org/wiki/Asteroidas http: //lt. wikipedia. org/wiki/Kometa http: //www. 15 min. lt/mokslasit/straipsnis/kosmosas/kuoskiriasi-meteoritai-asteroidai-ir-kometos-651 -363440 http: //www. fotonas. su. lt/studdarbai/astronomija/priedai/m eteoroidaiirmeteoritai. html http: //lt. wikipedia. org/wiki/Meteoras
http: //lt. wikipedia. org/wiki/Meteoritas http: //apiemistika. lt/wp-content/uploads/2012/07/asteroido -krateris. jpg http: //www. astronomija. info/kometos/ Google vaizdai
- Slides: 47