MOKYKLOS SAVS VERTINIMAS Jonikio Sauls pagrindin mokykla 2012

MOKYKLOS SAVĘS VERTINIMAS Joniškio „Saulės“ pagrindinė mokykla 2012 -2013 m. m.

» Stipriosios mokyklos veiklos sritys: Mokyklos kultūrinis gyvenimas labai aktyvus. Tradiciniai renginiai ir ritualai susilaukia mokyklos bendruomenės dėmesio ir palaikymo, aktyvaus dalyvavimo juose. Mokykla turi savo atributiką ir simbolius, vyksta nuolatinė mokyklos vardą įprasminanti veikla. (1. 1. 2. ) Mokykla kaip organizacija siekia pažangos, aktyviai dalyvauja respublikiniuose renginiuose, akcijose, konkursuose, projektuose. (1. 2. 3. ) Visa mokyklos bendruomenė rūpinasi aplinkos jaukumu ir tinkamumu mokiniui mokytis ir ilsėtis. Mokyklos erdvės efektyviai išnaudojamos rajono ir mokyklos renginių, koncertų, varžybų, parodų organizavimui. (1. 3. 3) Mokykloje aktyviai veikia įvaizdžio formavimo darbo grupė. Palaikomi glaudūs ryšiai su kitomis institucijomis, mokykla yra aktyvi narė miesto bendruomenės gyvenime. (1. 4) Mokykloje gausus neformaliojo ugdymo veiklos pasirinkimas. Mokiniai aktyviai dalyvauja šioje veikloje. (2. 1. 5. )

Dauguma mokinių dalyvauja visuomeninėje veikloje, dalyvauja socialinėje gailestingumo veikloje, pasižymi gerais sportiniais pasiekimais, olimpiadų, konkursų nugalėtojai. (3. 2. 2. ) Specialiųjų poreikių mokinių mokykloje skaičius nors ir didėja, bet jie jaučiasi saugūs ir reikalingi, jiems pagal galimybes teikiama pagalba: logopedo, spec. pedagogo, indiv. užsiėmimai ir pagalba per pamokas. Specialiojo ugdymo komisija veikia pagal planą, kitus veiklą reglamentuojančius dokumentus. (4. 3. 1) Mokyklos PIT‘e yra sukaupta informacija apie profesijas, šia informacija naudojasi mokiniai, klasių vadovai, vedami užsiėmimai, organizuojamos išvykos į įvairias organizacijas, įmones, kviečiami svečiai. Profesinio rengimo programa apima visas mokyklos klases 1 -10 kl. (4. 4. 3. ) Efektyvus mokyklos personalo darbo organizavimas. (5. 4. 3. ) Mokyklos administracija biudžeto lėšas tvarko pagal savivaldybės ir valstybės reglamentuotą tvarką. (5. 5. 1. ) Mokyklos materialiniai ištekliai atitinka mokyklų aprūpinimo standartus. (5. 5. 2. ) Mokyklos plotas ir erdvės panaudojamos tikslingai ir efektyviai. (5. 5. 3. )

Silpnosios mokyklos veiklos sritys: Bendruomenės narių santykiams trūksta nuoširdumo ir atvirumo. Mokyklos bendruomenės narių saugumas ir ramybė užtikrinama tik formaliai. Bendruomenės nariai tik iš dalies jaučiasi saugūs, ne visuomet išdrįsta kalbėti apie problemas. (1. 1. 4. ) Tėvai ir kiti bendruomenės nariai ne visada priimami nuoširdžiai, svetingai. Kai kada trūksta kultūringo dialogo pradmenų. (1. 1. 5) Klasės mikroklimatas daro didelę įtaką mokinių rezultatams ir ne visada jis būna palankus. (1. 1. 6) Mokykloje sukurta skatinimo sistema, tačiau jos veikimas neturi efektyvios įtakos mokyklos bendruomenės narių pageidaujamam elgesiui. (1. 3. 2. ) Didesniajai daliai vyresniųjų klasių mokinių trūksta pasitikėjimo savo jėgomis, mokymosi motyvacijos, aktyvumo ir atsakingumo, bendradarbiavimo atliekant užduotis. (2. 4) Mokykloje nėra psichologo, kuris teiktų reikiamą pagalbą mokyklos bendruomenės nariams. (4. 2. 2) Trūksta geranoriško bendravimo ir bendradarbiavimo su mokinių tėvais, sprendžiant jų vaikų elgesio ir mokymosi problemas. Tėvai nerodo didelio domėjimosi vaikų mokymuisi, pasyviai dalyvauja priimant sprendimus mokymosi klausimais nors ir gauna pakankamai informacijos apie ugdymo kaitos rezultatus. (4. 5. 1) Nepakankamas tėvų pedagoginis – psichologinis švietimas. Dalis tėvų neturi reikiamų žinių ir nesugeba spręsti iškilusių problemų, susijusių su jų vaikų auklėjimu. (4. 5. 2. )

Tobulintinos mokyklos veiklos sritys: Bendruomenės santykiai (1. 1. 4) Mokyklos atvirumas ir svetingumas (1. 1. 5) Klasių mikroklimatas (1. 1. 6) Pagalbos mokiniui specialisto stoka (4. 2. 2) Mokinių noro mokytis, aktyvumo ir pasitikėjimo savo jėgomis lygis. (2. 4. 1) Gebėjimas vertinti savo mokymąsi. (2. 4. 2) Vykdyti tėvų švietimą apie vaiko raidos ypatumus, jo poreikius ir kt. (4. 5. 2) Analizuoti tėvų pagalbos mokantis rezultatus (4. 5. 1)

Giluminis auditas buvo atliktas šių temų: Klasių mikroklimatas (1. 1. 6. ) Klasės valdymas(2. 2. 3. ) Mokymosi motyvacija (2. 4. 1. ) Mokėjimas mokytis (2. 4. 2. ) Mokymasis bendradarbiaujant (2. 4. 3. )

Darbų vykdymo etapai: 1. Nuspręsta anketuoti visus 5 -10 kl mokinius ir jų tėvus; 2. Nuspręsta anketuoti visus mokykloje dirbančius pedagogus; 3. Anketos mokiniams ir tėvams išplatintos ir surinktos per klasių vadovus; 4. Anketų duomenys surinkti ir sudarytos suvestinės lyginamuoju principu: mokiniai – tėvai – mokytojai; mokiniai – tėvai; mokytojai – tėvai. 5. Duomenys lyginami, analizuojami, daromos išvados. 6. Pateikiamos rekomendacijos.

Apklausos anketos sudarytos remiantis „Mokyklų savęs vertinimo instrumentai ir jų naudojimo rekomendacijos“ leidiniu (Kaunas 2010) Anketos išdalintos 488 mokiniams, 326 tėveliams, 48 mokytojui. Iš viso 862 mokyklos bendruomenės nariams. Mokiniai užpildė 93% anketų, tėveliai – 68 %, mokytojai – 83%. Respondentams pateiktos anketos, susidedančios iš 16 anoniminių teiginių. Kiekvieną jų reikėjo įvertinti pagal penkių pakopų ranginę skalę: visiškai nesutinku, ko gero sutinku, visiškai sutinku, negaliu pasakyti. Vienas klausimas pedagogams paliktas atviras (apie taikomas drausminimo priemones)

Pirmuoju anketos klausimu norėta išsiaiškinti tirtų respondentų (mokinių, tėvų ir pedagogų) nuomonę apie jaučiamą atsakomybę už ugdymo ir ugdymosi rezultatus. Gauti tokie rezultatai: Visiškai su tokiu teiginiu sutinka 52% mokiniai , 92% pedagogai ir 24% tėvai. Daugiau tėvelių (49%) tam teiginiui ko gero pritaria. Įdomu, kad net 15% tėvų ir 6% mokinių neturi nuomonės tuo klausimu.

• Antruoju anketos klausimu norėta išsiaiškinti savarankiško mąstymo skatinimą. Dviejų grupių (tėvų ir mokinių) nuomonės šiuo klausimu sutampa: 45% ir 47% ko gero sutinka ir 33%, 34% visiškai sutinka. 75% pedagogų visiškai skatina savarankišką mąstymą ir 25% ko gero skatina. Nėra nei vieno pedagogo, kuris neskatintų savarankiško mąstymo, tačiau 11% mokinių ir 10% tėvelių tam prieštarauja.

• Trečiuoju klausimu siekta išsiaiškinti, ar mokiniai naudojasi proga ir lanko mokykloje organizuojamas įvairių dalykų konsultacijas. Beveik visi pedagogai (84%) teigia, kad mokiniams yra sudarytos sąlygos lankyti įvairių dalykų konsultacijas. Mokinių ir tėvelių nuomonės yra panašios. Net 22% ir 16% mokinių, bei 26% ir 26% tėvų teigia, kad mokiniai lanko tokias konsultacijas. Konsultacijų nelanko arba nesinaudoja tokia galimybe 28% mokinių. Keista, kad net 16% mokinių ir 17% tėvų negali pasakyti, ar vaikai lanko įvairių dalykų konsultacijas. Galime daryti išvadą, kad tėveliai nesidomi, neturi informacijos ir neskatina savo vaikų lankyti tokias konsultacijas. O mokiniai gal nesupranta tokios sąvokos kaip „konsultacija“, gal jie vadina tai būreliu, papildomu užsiėmimu ir panašiai.

O ar vyksta bendradarbiavimas tarp pačių mokinių, ar jis yra skatinamas? Galima pasidžiaugti, kad visų respondentų nuomonės beveik sutampa. 79% mokinių, 92% pedagogų ir 64% tėvelių pritaria vykstančiam bendradarbiavimui tarp klasės draugų mokymosi procese.

Ketvirtas klausimas susijęs su mokinių ir pedagogų bendradarbiavimu Daugiau kaip 60% mokinių ir pedagogų teigia, kad tarp jų vyksta bendradarbiavimas pamokų metu. Įdomūs tėvelių duomenys šiuo klausimu, nes 26% visiškai sutinka, kad toks bendradarbiavimas vyksta, 10% tam prieštarauja, 17% nesutinka, o 15% negali pasakyti. Nemaža dali tėvų pasigenda mokytojo pagalbos jo vaikui iškilus mokymosi sunkumams.

Šiuo klausimu norėta išsiaiškinti, ar mokiniai yra skatinami aktyviai veikti pamokų metu. Tai yra skatinami klausti, tyrinėti, ieškoti, bandyti, pritaikyti, analizuoti, spręsti problemas, kurti. Šiuo klausimu pedagogų nuomonės nesutapo su kitomis respondentų grupėmis. Visi pedagogai mano, kad jie skatina aktyvią mokinių veiklą pamokoje, tačiau 32% mokinių ir 27% tėvų su šia nuomone nesutinka. Ar tikrai visų pedagogų orientuoja aktyvi veikla skatina vaikus klausti, tyrinėti, ieškoti, bandyti, pritaikyti, analizuoti, spręsti problemas, kurti?

Ar mokiniai turi galimybę rinktis užduočių kiekį pagal savo gebėjimus? 54% mokinių, 79% pedagogų ir tik 35% tėvų mano, kad mokiniai turi galimybę pasirinkti užduočių kiekį pamokoje. 19% mokinių ir 22% tėvų teigia, kad pedagogai nesuteikia galimybės rinktis jų vaikams pagal jų gebėjimus. Nors nei vienas pedagogas to neišsako. O atsakymas ko gero nesutinku visų respondentų grupėse yra panašus.

Aštuntuoju klausimu norėta išsiaiškinti ar yra lyginami mokinių pasiekimai ir pažymiai su kitais mokiniais Beveik visi pedagogai (92%) ir dauguma tėvelių (71%) sutinka, kad pasiekimai ir pažymiai nėra lyginami. Tačiau mokinių nuomonė kitokia. Pusė jų (50%) sutinka, bet kita dalis 15% prieštarauja, o 20% nesutinka, kad jų pažymiai nėra lyginami. Tai kelia abejonę, ar iš ties yra tinkamai vertinami mokinio pasiekimai ir konkrečiai jo padaryta pažanga.

Devintuoju klausimu išsiaiškinta, ar mokiniai sulaukia realios papildomos mokytojo pagalbos iškilus mokymosi sunkumams. Nuomonės šiuo klausimu labai išsiskyrė. Dauguma pedagogų mano (79%), kad jie randa laiko iškilusiems mokymosi sunkumams paaiškinti. Tuo tarpu tik 27% mokinių tam pritaria. 44% mokinių ko gero sulaukia mokytojo pagalbos. Liūdna, kad net 21% mokinių taip ir lieka neišsiaiškinę iškilusių klausimų.

Ar yra aptariama mokinio pažanga mokslo metų eigoje? Visų respondentų grupių nuomonė beveik sutampa. Jie mano, kad mokymosi pažanga yra pakankamai aptariama mokslo metų eigoje.

Vienuoliktu klausimu norėta išsiaiškinti, ar mokiniai gauna pelnytus įvertinimus. Visi respondentai yra įsitikinę, kad mokiniai gauna pelnytus įvertinimus. Smagu, kad visų tirtųjų nuomonė sutapo šiuo klausimu.

Dvyliktu klausimu tirta, ar yra aiškios mokinių žinių spragos, kurias galima pašalinti pasikartojus temas. Smagu, kad visų respondentų nuomonės beveik sutampa. Yra aišku, kokias temas kam reikia pasikartoti ir pagilinti norint pasiekti geresnių mokymosi rezultatų.

Ar yra stengiamasi sukurti skatinančią mokymosi aplinką? Visi pedagogai (28% ir 72%) sukuria mokymąsi skatinančią aplinką. Tuo tarpu mokiniai ir tėvai yra šiek tiek kitokios nuomonės. Apie 60% mokinių ir tėvų pajaučia pamokoje mokymąsi skatinančią aplinką. 20% mokinių ir 19% tėvų teigia, kad nėra kuriama mokymąsi skatinanti aplinka.

Keturioliktas klausimas susijęs su pateiktų užduočių atlikimu. Dauguma respondentų (76% mokinių, 96% pedagogų ir 60% tėvų) sutaria, kad mokiniai per pamokas atlieka visas pateiktas užduotis. Vadinasi, užduočių kiekis atitinka mokinių gebėjimus.

Penkioliktu klausimu siekta išsiaiškinti, ar turi įtakos ugdymuisi netinkamas kitų mokinių elgesys pamokoje. Net 28% ir 46% mokinių tam teiginiui pritaria, 42% ir 46% pedagogų pastebi tokio elgesio neigiamą įtaką kitų mokinių atžvilgiu, 29% ir 41% tėvų mano, kad jų vaikui trukdo dirbti ir susikaupti netinkamas kitų mokinių elgesys pamokoje. Galime daryti prielaidą, kad dėl netinkamo kai kurių mokinių elgesio nukenčia jo klasės draugų mokymosi rezultatai. 17% mokinių nejaučia neigiamos įtakos.

Šešioliktu klausimu norėta išsiaiškinti apie mokinių drausmę ir stropumą pamokų metu. 43% mokinių ir 36% tėvų mano, kad jie ir jų atžalos yra pakankamai drausmingi ir stropūs pamokų metu. Visiškai tuo neabejoja 18% mokinių ir 20% tėvelių. 23% mokiniai save vertina kritiškai ir supranta, kad jie galėtų būti drausmingesni bei stropesni. Keista, kad net 27% tėvelių nežino, ar jų vaikas drausmingas ir stropus pamokoje. Tai gali būti susiję su informacijos stoka arba nesidomėjimu vaiko elgesiu mokykloje.

Paskutiniuoju pedagogų anketos klausimu stengtasi išsiaiškinti ar taikomos drausminimo priemonės pamokoje yra efektyvios. Įdomu tai, kad 53% ir 30% taikomos drausminimo priemonės yra efektyvios. Bet prieš tai nagrinėtame klausime apie netinkamo elgesio įtaką ugdymo procese, atsiskleidė, kad toks elgesys trikdo pamokos veiklą ir turi įtakos mokinių mokymosi rezultatams. Galima daryti prielaidą, kad tos taikomos drausminimo priemonės nėra tokios efektyvios, kaip mano patys respondentai.

Pedagogams Kokių imatės priemonių, kad suvaldytumėte pamokoje netinkamai besielgiančius mokinius: Pasiaiškinimas raštu. Aptariu mokinio elgesį su mokiniu po pamokos. Parašau pranešimą – pastabą tėvams. Kviečiu tėvus į mokyklą. Tėvų informavimas telefonu. Skiriu tam mokiniui daugiau dėmesio. Traukiu į bendrą veiklą, bandau labiau jį sudominti, užimti. Pranešu klasės vadovui. Žvilgsnis. Drausminimas. Leidžiu prie kompiuterio. Darbas poroje, grupėse. Individualios užduotys.

Darbas poroje, grupėse. Individualios užduotys. Nutylu. Darbo pobūdžio keitimas. Darbo įvertinimas. Buvimas šalia. Linksmos situacijos sukūrimas. Skambinu tėvams ir duodu kalbėti su vaiku, kad pats papasakotų kaip jis elgiasi pamokoje. Naudojuosi seminaruose gautomis rekomendacijomis. Jokiu būdu neskiriu papildomų darbų, kaip bausmę. Netaikau griežto tono, o kalbu su jais ramiai ir draugiškai.

IŠVADOS: • Dauguma respondentų jaučia atsakomybę už ugdymo ir ugdymosi rezultatus. • Yra skatinamas savarankiškas mokinių mąstymas. • Mokiniai per pamokas mokosi bendradarbiaudami tarpusavyje. • Yra pakankamai ir išsamiai aptariama mokinio mokymosi pažanga mokslo metų eigoje. • Mokiniai yra vertinami pelnytai. • Mokiniai ir tėvai supranta, kokias temas reikia kartoti norint pasiekti geresnių mokymosi rezultatų. • Užduočių kiekis pamokos metu atitinka mokinių gebėjimus.

PROBLEMOS: • Nemaža dalis tėvų pasigenda glaudesnio bendradarbiavimo tarp jo vaiko ir pedagogo. • Nemaža dalis tėvų ir mokinių nejaučia pedagogų skatinimo aktyviai veikti. • Ne maža dali mokinių ir tėvų nejaučia galimybės pasirinkti užduočių kiekio pamokoje. • Ne visi mokiniai sulaukia pagalbos iš mokytojo iškilusiems sunkumams paaiškinti. • Dalis mokinių ir tėvų mano, kad galima sukurti dar labiau mokymąsi skatinančią aplinką. • Netinkamas kai kurių mokinių elgesys pamokų metu turi įtakos kitų mokinių ugdymosi rezultatams.

REKOMENDACIJOS: • Paieškoti būdų ir sudaryti sąlygas mokiniams lankyti kelias norimas dalykų konsultacijas. • Taikyti įvairesnes, efektyvesnes drausminimo priemones. • Glaudžiau bendradarbiauti su tėvais.