Sauls sistema Sauls sistem sudaro Saul devynios planetos

Saulės sistema ► Saulės sistemą sudaro Saulė, devynios planetos, jų palydovai ir įvairūs kiti mažesni kūnai (asteroidai). ► Visus šiuos kūnus valdo Saulė, kuri yra daug kartų už juos masyvesnė ir tik ji viena spinduliuoja. Kiti Saulės sistemos kūnai šviečia tik atspindėtą Saulės šviesą.

► Planetos skirstomos į dvi pagrindines grupes. Pirmąją grupę sudaro netoli saulės skriejančios 4 planetos - Merkurijus, Venera, Žemė ir Marsas. Šios planetos turi daug bendrų bruožų. Jos visos turi kietą paviršių, sudarytos iš panašių medžiagų. Antrąją gupę sudaro penkios didžiosios planetos Jupiteris, Saturnas, Uranas, Neptūnas ir Plutonas. Jos labai skiriasi nuo Žemės grupės planetų. Jos sudarytos iš dujų.

Merkurijus ► Merkurijus, arčiausiai Saulės esanti Saulės sistemos planeta. Ši planeta neturi palydovų. Diena ir naktis tęsiasi po 88 paras. Saulė kyla rytuose labai lėtai ir taip pat lėtai leidžiasi. Įdomiausia, ką pavyko sužinoti mokslininkams apie Merkurijų, tai jo paviršiaus vaizdas. Kai kosminis aparatas perdavė pirmąsias Merkurijaus nuotraukas - prieš juos buvo antras Mėnulis! Merkurijaus paviršius pasirodė pilnas įvairaus dydžio kraterių, visiškai kaip Mėnulio paviršiuje

Venera ► Veneros skersmuo beveik lygus Žemės skersmeniui. Ją gaubia tiršti debesys. Jos paviršiuje yra kalnų, plokščiakalnių, žemumų. Ši planeta palydovų neturi. Tai pati karščiausia planeta +408°C. Ji yra arčiausiai Žemės ir labai ryški.

Žemė ► Atmosfera susideda iš iš azoto, deguonies, anglies dioksido. ► Didesnę dalį Žemės paviršiaus dengia vanduo. Aplink Žemę skrieja vienas palydovas – Mėnulis.

Marsas ► Marsas – yra arčiausiai Žemės. Tačiau ketvirtoji pagal nuotolį nuo saulės skriejanti planeta. . Žiūrint pro teleskopą, Marsas panašus į rausvą skritulį su baltomis ledo kepurėmis ašigaliuose. Marso metai trunka 678 Žemės paras, o Marso para - 24 h 37 min. Marse vyksta tokia pat metų laikų kaita, kaip ir Žemėje , tik kiekvienas sezonas trunka dvigubai ilgiau. Marsas turi du palydovus, kurie yra labai maži.

Jupiteris ► Penkta pagal nuotolį nuo Saulės nutolusi planeta – didžiausia iš visų planetų. Turi žiedą, sudarytą iš ledo gabalėlių ir 16 palydovų. Jei Jupiteris būtų tuščiaviduris, tai į jį tilptų 1300 Žemės planetų.

Saturnas ► Šešta pagal nuotolį nuo Saulės planeta. 10 kartų didesnė už Žemę. Turi 18 palydovų. Šią planetą puošia žiedai. Jos tankis yra mažesnis negu vandens, jeigu būtų toks didelis vandens telkinys į kurį tilptų ši planeta, ji plūduriuotų vandens paviršiuje ir neskęstų.

Uranas ► Septinta pagal nuotolį nuo Saulės planeta. Turi kietą metalo branduolį, 10 plonų žiedų ir 15 palydovų.

Neptūnas ► Aštunta pagal nuotolį nuo Saulės planeta, panaši į Uraną. Turi 3 žiedus ir 8 palydovus.

Plutonas ► Tai pati tolimiausia, mažiausia ir šalčiausia Saulės sistemos planeta. Jos temperatūra - 230°C. Turi vieną palydovą.

Kiti dangaus kūnai ► Be šių planetų aplink Saulę skrieja labai daug mažųjų kūnų – asteroidų. Jie yra įvairių dydžių ir formų. Jie turi pavadinimus. Yra 3 asteroidai, turintys lietuviškus pavadinimus: Lietuva, Čiurlionis, Vilnius. Labai maži asteroidai vadinami meteoroidais. Įlėkę į Žemę, jie virsta meteorais. Daugelis jų sudega ore. Nukritę ant žemės meteorai vadinami meteoritais.

► Kas sudaro Saulės sistemą? ► Kiek planetų sudaro Saulės sistemą? ► Kokia planeta yra arčiausiai Saulės? ► Didžiausia Saulės sistemos planeta. ► Mažiausia Saulės sistemos planeta. ► Kokia planeta “pasipuošusi” žiedais? ► Kokios planetos neturi palydovų? ► Kokia planeta yra arčiausiai Žemės?

O kas toliau? . . .