DIZAINAS 2018 11 16 Dizainas plaija prasme krybin

DIZAINAS 2018 -11 -16

• Dizainas (plačiąja prasme) – kūrybinė veikla, kurios tikslas – tenkinti žmogaus ir visuomenės individualias bei socialines reikmes, utilitarinius ir dvasinius poreikius; formuoti harmoningą daiktinę aplinką, suteikiant kuriamai produkcijai savybes, susijusias ne vien su išorės vaizdu, bet ir su jos funkciniais bei struktūriškais ryšiais, į harmoningą visumą sujungiančiais visus gamtos – žmogaus – daiktinės aplinkos – visuomenės aspektus (Šiukščius G. , 2005).

• Pasaulyje požiūris į dizainą nėra vienareikšmiškas, tačiau postmodernistinėje visuomenėje paplitusi daugelio reikšmių vartojama sąvoka dizainas neapsiriboja tik pramonės sukurtų objektų apibūdinimu, galimybių, technologijų estetinių jų požymių įvertinimu. Dizainas atspindi visuomenės evoliucijos tendencijas, sudaro materialiąją kultūros dalį, ją formuoja, keičia žmogaus aplinką, suteikia konkrečiam laikotarpiui ir geografinei vietovei būdingų bruožų (Cieškaite. Brėdikienė

• 1. dizainas – daiktinės aplinkos projektavimas (Dailės žodynas, 1999); • 2. dizainas – daiktų (dažnai pramonės gaminių) meninis konstravimas, jų estetinės išvaizdos kūrimas (Šiukščius G. , 2005); • 3. dizainas – plastinio meno šaka: tai įvairių gaminių meninis konstravimas ir gyvenamosios aplinkos formavimas (Tekstilė: technologijų vadovėlis, 2010) • 4. dizainas gali reikšti kompoziciją, projektą, piešinį, brėžinį, modelį, konstrukciją, planą, sumanymą, ketinimą ir pan (Šiukščius G. , 2005).

• Dizainas, verčiamas iš anglų kalbos design, yra ir daiktavardis, ir veiksmažodis vienu metu – žymi veiksmą, tam tikrą veiklą, tačiau nebūtinai profesinę ir kartu tam tikrą profesiją kaip fenomeną. C. Dilnotas, mėgindamas išaiškinti painią šiandienos dizaino sąvoką, nurodo tris pagrindines jo reikšmes: 1. dizainą, kaip procesą (projektavimas, modeliavimas ir kt. ), 2. dizainą, kaip šios veiklos rezultatą (daiktai, produktai, vaizdai), 3. dizainą, kaip vertę (kaip pridėtinė vertė, reklama) (Tutlytė J. , 2007). Galima teigti, kad dizaino sąvoka yra labai paplitusi, bet iki galo nenusistovėjusi.

• Bauhauzas - viena ryškiausių mokyklų po Pirmojo pasaulinio karo, kurioje išsiskleidė naujos avangardinės meno kryptys, parengtos naujos mokymo programos. • Tai buvo pirmoji mokykla, rengusi dailininkus dizainerius pramonei, taip pat ji turėjo nemažą įtaką meniniam gyvenimui.

• Bauhaus – sutrumpintas Staatliches Bauhaus, architektūros ir meno mokyklos, veikusios nuo 1919 iki 1933 m. Vokietijoje pavadinimas. • Terminas taip pat reiškia šios mokyklos ideologija pagrįstą ir sukurtą architektūros bei dizaino stilių, kuris tapo viena įtakingiausių modernizmo architektūros srovių.

• Bauhauze mokymas buvo organizuojamas taip, kad visi studentai ir pedagogai dirbtų dirbtuvėse kartu - mažiau patyrę su daugiau patyrusiais specialistais. • Praktika, darbas dirbtuvėse buvo itin svarbi mokymo programos dalis, kita dalis buvo teorija. • Kūrybinis, mokomasis ir praktinis darbas - svarbūs bendro mokymo elementai.

Mokyklos uždaviniai: • Visas meno formas išlaisvinti nuo izoliacijos, uždarumo, kad tapytojai, skulptoriai - visi išmoktų amato ir dirbtų kartu. • Panaikinti ribas tarp menininko ir amatininko, tarp meno ir taikomosios dailės - amatų. • Užmegzti tiesioginį kontaktą su žinomais meistrais, amatininkais ir pramone. • Galutinis tikslas turėtų būti statinys, kurį kuriant dalyvauja visi menai. • Bauhauzo tikslas - parengti kūrėją, gebantį kurti modernią aplinką nuo pastato iki funkcionalių daiktų ar tiesiog spintos, turinčios estetinę prasmę.

Mokyklos pastatas

• 1919 m. Vokietijoje įkurta "Bauhauzo“ meno mokykla tapo tikru funkcionalizmo centru. Nors mokykla buvo įkurta kaip statybos ir meninio pramonės gaminių apipavidalinimo mokymo centras, ilgainiui ji tapo svarbiu meno centru. Čia išnyko ribos tarp atskirų meno šakų. • Mokyklą įkūrė žymus architektas Valteris Gropijus (Walter Gropius, 1883 -1969). Jis suprojektavo ir patį "Bauhauzo“ pastatą, kuris tapo vienu ryškiausių funkcionalizmo pavyzdžių. Čia dėstė jums jau žinomi dailininkai V. Kandinskis ir P. Klė. • 1933 m. "Bauhauzą“ likvidavo fašistai. Didelė dalis dėstytojų, buvusių pažangių meno ir visuomenės judėjimų šalininkų, turėjo išvykti į Jungtines Amerikos Valstijas. Ten jie įnešė svarų indėlį į architektūros plėtotę.

• • • Spalvų savybės Raudona: šiluma, meilė, pyktis, grėsmė, drąsa, susijaudinimas, greitis, jėga, ryžtas, noras, drąsa; Ruda: atsipalaidavimas, pasitikėjimas, atsitiktinumas, nuraminimas, gamta, žemiškumas, kietumas, patikimumas, veiksmingumas, ruduo, ištvermė; Purpurinė: galia, valdžia, kilnumas, elegancija, rafinuotumas, dirbtinumas, prabanga, paslaptis, elegancija, magija; Oranžinė: žvalumas, kainos prieinamumas, entuziazmas, skatinimas, kūryba; Geltona: dėmesio patraukimas, komfortas, gyvybingumas, bailumas, alkis, optimizmas, sukrėtimas, vasara, komfortas, gyvybingumas, intelektas, laimė, energija; Žalia: ilgaamžiškumas, patikimumas, aplinkos apsauga, prabangumas, optimizmas, gera savijauta, gamta, ramybė, poilsis, pavasaris, saugumas, sąžiningumas, optimizmas, harmonija, šviežumas; Mėlyna: taika, profesionalumas, lojalumas, patikimumas, garbė, melancholija, nuobodulys, šaltumas, žiema, gylis, stabilumas, profesionalumas, garbė, pasitikėjimas; Balta: švara, grynumas, naujiena, nekaltybė, taika, nekaltumas, paprastumas, sterilumas, sniegas. Juoda: elegancija, sudėtingumas, formalumas, galia, jėga, teisėtumas, depresija, liga, naktis; Pilka: konservatizmas, tradicionalizmas, intelektas, rimtumas, nuobodumas, neįdomumas;