Lietuvos mokini neformaliojo vietimo centras Projektas Neformaliojo vaik

Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centras Projektas , , Neformaliojo vaikų švietimo paslaugų plėtra“ Gamta-mūsų būtis ir buitis Marijampolės sav. Sasnavos pagrindinė mokykla

Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centras įgyvendino projektą, finansuojamą iš ES lėšų, „Neformaliojo vaikų švietimo paslaugų plėtra“. Projekto tikslas – plėtoti ir įgyvendinti neformaliojo vaikų švietimo paslaugas Lietuvos savivaldybėse. Projekto veiklos padėjo: • sukurti ir palaikyti tolygų neformaliojo švietimo paslaugų tinklą savivaldybėse, padidino paslaugų prieinamumą ir įvairovę; • sudarė vienodas galimybes ir palankias sąlygas atskleisti individualius vaikų gebėjimus bei įgyvendinti specialiuosius ugdymosi poreikius.

Mūsų mokykla dalyvavo šiose edukacinėse programose: • • • Prisijaukink pasaką; Sūrus amatas; Astronomija ir kosminiai reiškiniai; Optinės iliuzijos ir įdomieji reiškiniai; Maistas gamtoje ; Mikroorganizmai mūsų aplinkoje.

Edukacinių programų metu mokiniai: • • • siekė gilesnės pažinties su lietuvių liaudies pasakomis; neįprastai ir kūrybiškai gilinosi į kultūrinį ir meninį paveldą; susipažino su kosminio pasaulio didybe ir savarankiško domėjimosi galimybėmis astronomijos srityje; susipažino su įvairiais optiniais reiškiniais ir praktiškai juos patyrinėjo; susipažino ne tik su mus supančiais mikroorganizmais, bet ir ugdė atsakomybę laikytis higienos ir žengti koja kojon su naujausiomis technologijomis; susipažino su Lietuvoje natūralioje gamtoje augančiais maistiniais augalais, bioįvairove, skatino ekologinę savimonę.

Edukacinių programų metu įgytas patirtis įprasminome vykdydami mokyklos bendruomenės projektą , , Gamta-mūsų būtis ir buitis‘‘. Buvo nelengva reflektuoti visas programas, todėl pasirinkome gamtą , per kurios virsmą gilinomės į kultūrinį ir meninį paveldą, tyrinėjome, sėmėmės žinių, kūrėme. Žmogui gamta yra būtis ir buitis. Ji kiekvieną maitina, rengia, gydo, puoselėja kūrybai ir gyvenimui. Pats žmogus yra jos dalis. Todėl pažinti gamtą, aplinką, kurioje žmogus gyvena, yra natūrali kiekvieno būtinybė, o jaunam žmogui dar ir smalsu bei įdomu.

Projekto tikslas: Nuoširdžiai bendradarbiauti su ugdytiniais ir žadinti jų motyvaciją domėtis gyvąja gamta ir ją supančia negyvąja aplinka bei norą mokytis ir dalyvauti kūrybiniuose ugdymo darbuose

Projekto veiklos: • • • Rudens derliaus šventė; Pavasario šventė- Kaziuko mugė; Gamtamokslinių žinių viktorina Žemės dienai paminėti; Lipdymo iš molio studija; Mokslinė tiriamoji veikla.

Rudens derliaus šventė

Saulėtą spalio 26 dienos rytą mūsų mokykloje vyko Rudens derliaus šventė, kurioje mes visi – priešmokyklinukai ir pradinių klasių mokiniai, mokytojai bei tėveliai – turėjome progą pasigirti ir parodyti, kokį derlių šiemet išauginome ir surinkome, kokias grožybes iš rudens gėrybių sukūrėme

Pavasario šventė- Kaziuko mugė

Kovo 4 dieną, kai už lango į mūsų kiemus tyliai tipeno pavasaris, mūsų mokykloje tylu tikrai nebuvo: tądien čia garsiai šurmuliavo Kaziuko mugė.

Ilgai lauktai Kaziuko mugei kruopščiai ruošėsi visi: ir maži, ir dideli. Gamino, karpė, lipdė, piešė, kepė – viską mokiniai darė tik savo rankomis. Be abejo, kai kurie amatininkai į pagalbą pasikvietė mokytojus, kai kurie – tėvelius, o kiti stengėsi apsieiti be pagalbos.

Lipdymo iš molio studija (keramikos būrelis)

Mokslinė tiriamoji veikla

Ar įmanoma sudaryti p. H skalę, panaudojant gamtinių indikatorių sultis? Marijampolės sav. Sasnavos pagrindinės mokyklos , , Gamtos bičiulių“ būrelio nariai, vadovė biologijos mokytoja Danutė Kraujalytė Pristatyta Sūduvos krašto mokinių mokslinėje konferencijoje , , Mano darbai – tai mūsų ateitis“

Savo aplinkoje susiduriame su labai įvairiais cheminiais junginiais. Dvi klasės – rūgštys ir bazės – žinomos jau labai seniai ir yra ypač svarbios, nes naudojamos įvairiose gyvenimo srityse. Buityje susiduriame su įvairiais valikliais, naudojame muilus, dantų pastą, šampūnus, ūkininkams ir sodininkams svarbus dirvos rūgštingumas, dėl žmogaus veiklos susidariusios įvairios rūgštys daro žalą gamtai ir statiniams, teršia atmosferą, žmogaus organizme irgi randama šių cheminių junginių (askorbo, druskos ir amino rūgštys, kalcio bei magnio hidrooksidai ir t. t. ). Rūgštims ir bazėms atpažinti naudojami indikatoriai. Tai medžiagos, kurios rūgščių ir bazių tirpaluose keičia spalvą. Indikatoriai pagal kilmę gali būti gamtiniai ir pramoniniai.

Mūsų darbo tikslas Patikrinti ar, panaudojant gamtinių indikatorių sultis, galima nustatyti vandenilio jonų skalės pokyčius rūgštiniuose ir baziniuose tirpaluose; susipažinti su p. H matavimo priemonėmis ir metodais.

Darbą pradėjome nuo įvairios koncentracijos tirpalų paruošimo. Jiems ruošti naudojome stipriąją druskos rūgštį (HCl) ir natrio hidroksidą (Na. OH), kuris yra stiprioji bazė, bei distiliuotą vandenį.

Vandenilio jonų koncentraciją matavome naudodamiesi p. H jutikliu, tai yra p. H – metru Phcp HI 98 -1017, kuriame įtaisyti du elektrodai. Šio prietaiso matavimo ribos: 0, 00 iki 14, 0 p. H; tikslumas (200 C temp. ) – 0, 01 p. H; galimas nukrypimas – 0, 01 p. H. Tirpalų p. H patikrinome ir universaliuoju popieriniu indikatoriumi. Paruoštus tirpalus supylėme į švarius indelius ir sandariai užsukome. Maksimali šarminio Na. OH tirpalo riba buvo p. H ꞊ 12, 8. Tirpinant didesnius kiekius (Na. OH) natrio hidroksido, gaudavome sotųjį tirpalą (jis nebetirpdavo).

Kitą dieną spaudėme pasirinktų augalų sultis. Tai buvo mėlyna. Sis svogūnas, mėlynės, šilauogės, raudongūžiai kopūstai, juodieji serbentai, vyšnios, aronijos, burokėliai ir mėlynosios vynuogės.

Pasinaudodami p. H-metru, išmatavome išspaustų sulčių p. H reikšmes. Jos visos buvo rūgštinės, tačiau svyravimų amplitudė gana plati: nuo p. H ꞊ 3, 00 (mėlynės) iki p. H ꞊ 6, 30 (raudongūžis kopūstas)

Tyrimui naudojamų sulčių ph 7 6 6, 3 5, 82 5, 61 5 3, 8 4 3 3, 2 3, 31 3, 6 3 2 1 0 Mėlynės Šilauogės. Raudong. Juod. Vyšnios Aronijos Burokėliai Mėl. Svogūnai Kopūstai serbentai Vynuogės

Kitame darbo etape tikrinome kaip kinta mūsų tiriamų augalų sulčių spalva kiekvienos p. H vertės tirpale. Į mėgintuvėlius pylėme po 5 ml pasiruoštų tirpalų ir po 1 ml sulčių (santykis 5: 1). Tai pakartojome su visų tiriamų augalų sultimis. Spalviniai pokyčiai rūgštiniuose tirpaluose su visų tiriamų augalų sultimis buvo nežymūs, tačiau baziniuose tirpaluose nuo ph ꞊ 9 iki p. H ꞊ 12, 8, kai kurių augalų sultys spalvą keitė nuo pilkai žalsvos iki tamsiai mėlynos. Tai buvo mėlynieji svogūnai, aronijos, raudongūžis kopūstas ir burokėliai. Visos šios sultys buvo nelabai rūgščios (išskyrus aronijos p. H ꞊ 3, 80).

Ryškiausi spalviniai pokyčiai tarp p. H reikšmių. Aronijos Mėlyn. svogūnai Burokėliai Raudongūžiai kopūstai 1 2 3 4 5 6 7 8 p. H skalės reikšmės 9 10 11 12 12, 8

Pabandėme pagaminti ir popierinius indikatorius: baltus kavos filtrus įmerkėme išspaustose sultyse ir išdžiovinome. Įmirkymo procesą pakartojome tris kartus. Patikrinti ar galima šias „popieriniais indikatoriais“ nustatyti p. H skalės pokyčius nepavyko, nes suklydus buvo išpilti pasiruošti tirpalai, o p. H-metras jau buvo gražintas. Žinome tik tiek, kad jie tinka rūgščiam ir baziniam tirpalui nustatyti.

Išvados 1. Hipotezė, kad pagal gamtinių indikatorių sulčių spalvos pokyčius galima sudaryti p. H skalę pasitvirtino tik iš dalies. 2. Sultys tinka tik rūgštiniam ar baziniam tirpalui nustatyti.

Gamtamokslinių žinių viktorina Žemės dienai paminėti

Saugokime Žemę Mūsų namai – tai Žemė bekraštė, Gausybė margiausių gyvybės rūšių. Dievas tikriausiai visai nenumatė, Kad gyvens septyni milijardai žmonių. Paukščių , žvėrių, augalų įvairovė, Reikia taikiai gyventi kartu Norim mes to ar nenorim – gerovė Ir išlikimas vienodas visų. Kvėpavimui – oras , vanduo – atsigerti Visus maitina gyvybė kita Vienodai ir skausmą, ir baimę iškęsti, Nematomom gijom sujungia gamta. Tik žmogui reikėtų labiau tai tausoti, Neniekint gyvybės formų kitų Kol pajėgia dirbti, galvoti, suvokti Saugoti Žemę – namus mūsų visų.

Mokslininkai mano, kad Saulės sistema pradėjo formuotis įvykus Didžiajam sprogimui maždaug prieš 13, 8 milijardų metų. Spėkite, kada šis procesas baigėsi(užsižiebia Saulė, susiformuoja planetos). 1. Prieš 10 milijardų metų 2. Prieš 5 milijardus metų 3. Prieš 3 milijardus metų

Į branduolinę energiją daugelis žiūrime su nepasitikėjimu, tačiau termobranduolinės reakcijos yra būtinos kiekvienam gyvam Žemės organizmui. Kur jos vyksta?

“Žemė – motušė, vanduo – tėtušis” Lietuvių liaudies patarlė Nors 75% Žemės paviršiaus užima vanduo, tačiau gėlo vandens yra labai nedaug (apie 2%). Koks ežeras yra didžiausias gėlo vandens telkinys Žemėje (tai ir giliausias ežeras)?

Spėkite mįslę Ir plonas, ir ilgas, o kai ant žemės atsisėda – nesimato.

Jonas ištirpdė 10 kg ledo ir pasėmė iš šulinio 10 kg vandens. Kuris vanduo užims didesnį tūrį? 1. Vanduo iš ledo 2. Vanduo iš šulinio 3. Abu vienodą

Kokia gyvybės forma Žemėje yra labiausiai paplitusi (gausia)? 1. Pirmuonys 2. Bakterijos 3. Dumbliai

Gebėjimu skleisti šviesą pasižymi ne tik mums žinomi jonvabaliai (jie taip kviečia vienas kitą į pasimatymą), bet ir kai kurios bakterijos, vėžiagyviai, šimtakojai, žuvys, daugelis giliųjų vandenų gyvūnų ir netgi grybai. Šį cheminį reiškinį, vykstantį gyvuose organizmuose, pirmasis XVI amžiuje aprašė Robertas Boilis. Kaip šias reakcijas pavadintų šių dienų mokslininkai?

Kovo 10 d. – 40 paukščių diena. Pabaikite patarles apie paukščius. 1. Prausk neprausęs varną, vis tiek ji. . . 2. Drąsi kaip varlė, kol nemato. . . 3. Genys margas, pasaulis dar. . . 4. Net tą pačią dieną kitaip vieversys. . .

Koks krūmas Lietuvoje žydi anksčiausiai? 1. Lazdynas 2. Žalčialunkis 3. Ieva

Spėkite mįslę Jauna graži, sena skani

Grįžęs iš rūsio tėvas pasakoja: - Mačiau didelį voratinklį, kuriame buvo ir vorų, ir musių. Iš viso suskaičiavau 16 bestuburių, kurie turėjo 102 kojas. Kiek voratinklyje buvo vorų ir kiek musių? 1. 6 vorai ir 10 musių 2. 3 vorai ir 13 musių 3. 12 vorų ir 4 musės

Jau ne tik miestuose viena iš pagrindinių problemų yra oro tarša. Ji turi neigiamą poveikį augalijai, gyvūnijai ir žmogaus sveikatai. Įvardinkite pagrindines oro teršalų sukeliamas problemas (reiškinius).

Šio anglų gamtininko, keliautojo ir mokslininko pavardę tikriausiai esate girdėję. Nuo jo gimimo vasario 12 d. sukako 210 metų. Taigi parašykite kam priklauso šie žodžiai: “Gamtoje išlieka ne stipriausios ir net ne protingiausios rūšys – išlieka geriausiai sugebančios prisitaikyti prie besikeičiančių sąlygų” Kas jis – evoliucijos teorijos kūrėjas?

Kada Žemė yra arčiausiai Saulės? 1. Sausį 2. Kovą 3. Liepą

Kompasas išrastas prieš 5000 metų, tačiau Europoje pradėtas naudoti tik 13 amžiuje. Kas jį išrado? 1. Finikiečiai 2. Egiptiečiai 3. Kinai 4. Majai

Mįslė Kai atimi – didėja, kai pridedi mažėja.

Dėl vandens gausos paviršiuje ir atmosferoje Žemės planeta atrodo žydra, todėl dažnai vadinama Žydrąja planeta. Tačiau šis pavadinimas atsirado tik 20 amžiuje. Kaip manote kodėl?

Nebūkime abejingi Žemė yra vienintelė planeta pasižyminti gamtos grožiu ir spalvingumu, augalų ir gyvūnų įvairove. Nebūkime abejingi r nepaverskime jos pilka ir nedailia akiai, rūpinkimės aplinka, gyvūnais ir svarbiausia – pačių sveikata. Pirmas, nors ir labai menkas žingsnelis neužterštumo link – šiukšlės pakėlimas.