aplinkos apsaugos politikos centras www aapc lt 2014

aplinkos apsaugos politikos centras www. aapc. lt 2014 -2020 m. ES struktūrinės paramos veiksmų programos SPAV vertinimas ir Jūros strategijos pagrindų direktyvos įgyvendinimas – pagrindinės išvados ir komentarai Daiva Semėnienė el. paštas: daiva@aapc. lt

Turinys • 2014 -2020 m. Veiksmų programos SPAV rezultatai • Jūros strategijos pagrindų direktyva ir jos įgyvendinimas Lietuvoje. Sąsajos su galimomis priemonėmis 11/6/2020 2

Veiksmų programos strateginis pasekmių aplinkai vertinimas: komponentai • • • požeminio ir paviršinio vandens išteklių valdymas oro taršos mažinimas išteklių naudojimas ir atliekų tvarkymas biologinės įvairovės, kraštovaizdžio, „Natura 2000“ ir nacionalinių saugomų teritorijų apsauga klimato kaita ir energetikos efektyvumas dirvožemio būklės valdymas miškų išteklių valdymas sveikatos apsauga kultūros paveldo apsauga 11/6/2020 3

Požeminio ir paviršinio vandens išteklių valdymas: vertinimo logika Atitinkamas aplinkos apsaugos ar darnaus vystymosi tikslas Investicinis prioritetas Uždaviniai / veiklos uždavinių įgyvendinimui Tikėtinos pasekmės 11/6/2020 4

Požeminio ir paviršinio vandens telkinių atžvilgiu nustatyti aplinkosauginiai tikslai ir investiciniai prioritetai bei veiklos, kuriais jie į VP integruoti Siekti, kad iki 2021 metų būtų pasiekta gera visų paviršinio vandens telkinių būklė arba potencialas Siekti, kad iki 2021 metų būtų pasiekta gera visų požeminio vandens telkinių būklė Gerinti vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų kokybę bei didinti šių paslaugų prieinamumą Siekti, kad iki 2021 metų būtų pasiekta gera Baltijos jūros ir Kuršių marių būklė Sukurti veiksmingas potvynių rizikos vertinimo ir valdymo sistemas, atsižvelgiant į socialinius, ekonominius ir aplinkosauginius aspektus Investiciniai prioritetai bei jų veiklos, kuriomis į veiksmų programą integruoti aplinkosauginiai tikslai 5. 3 Investicijos į vandens sektorių siekiant įvykdyti Europos Sąjungos aplinkos acquis reikalavimus ir patenkinti valstybių narių nustatytus poreikius, viršijančius tuos reikalavimus: Vandens išteklių valdymas Baltijos jūros ir kitų paviršinių vandens telkinių būklės gerinimas Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtra ir renovacija, įskaitant įmonių valdymo efektyvumo didinimą 11/6/2020 5. 1. Investicijų, susijusių su prisitaikymu prie klimato kaitos, įskaitant pagrįstas ekonominiu požiūriu, skatinimas: Aplinkos monitoringo, vertinimo, kontrolės techninių pajėgumų optimizavimas ir klimato kaitos žinių bazės plėtra Pajūrio juostos apsaugos ir potvynių rizikos valdymas bei prevencinių priemonių įgyvendinimas Paviršinių (lietaus) nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtra ir renovacija 5. 2 Investicijos į atliekų sektorių siekiant įvykdyti Europos Sąjungos aplinkos acquis reikalavimus ir patenkinti valstybių narių nustatytus poreikius, viršijančius tuos reikalavimus: Atliekų tvarkymo sistemos valdymas, stebėsena ir planavimas Komunalinių atliekų tvarkymo sistemos plėtra 5. 6. Miestų aplinkos gerinimo, miestų atgaivinimo, apleistų pramoninių teritorijų (įskaitant pertvarkomas teritorijas) išvalymo ir atstatymo, oro taršos bei triukšmo mažinimo priemonių skatinimas: 4. 5. Anglies dioksido mažinimo strategijų įgyvendinimo visų rūšių, ypač miesto, teritorijose skatinimas, tvaraus ir įvairių rūšių judumo miestuose ir priemonių, skirtų poveikiui aplinkai sušvelninti, diegimas: Cheminėmis medžiagomis užterštų urbanizuotų teritorijų tvarkymas Geležinkelių, oro ir vandens transporto neigiamo poveikio aplinkai mažinimas 5

Požeminio ir paviršinio vandens išteklių valdymas. Neigiamos VP pasekmės - Padidėjusios laivybos bei krovinių 6. 1 Daugiarūšės gabenimo jūra bei Kuršių mariomis Vandens bendros Europos apimtys transporto erdvės - Didesnės taršos grėsmė, susijusi tiek su infrastruktūros rėmimas pačia uosto veikla, tiek su avarine ar modernizavimas investuojant į neteisėta tarša iš laivų ir plėtra, vandens transeuropinį - Tarša naftos produktais bei transporto tinklą išmetamomis šiukšlėmis, padidėja saugos didinimas. (TEN-T). taršos pavojingomis medžiagomis pavojus 11/6/2020 6

Neigiamų pasekmių vandens ištekliams švelninimas • Siekiant išvengti neigiamų laivybos pasekmių, turi būti užtikrinamas aplinkos apsaugos reikalavimų vykdymas • Turi būti užtikrinta, kad numatytiems vandens transporto infrastruktūros plėtros tikslams įgyvendinti nebus imtasi aplinkosauginiu atžvilgiu nepriimtinų priemonių, tokių kaip hidrotechninių statinių įrengimas • Turi būti stiprinami aplinkos apsaugos kontrolės pajėgumai, tobulinamas pats kontrolės mechanizmas 11/6/2020 7

Jūros strategijos pagrindų direktyvos įgyvendinimo žingsniai Pradinis dabartinės jūros aplinkos būklės įvertinimas 2008 2009 2010 2011 Stebėsenos programų sukūrimas GAB siekimo pažangai matuoti 2012 2013 2014 2015 2016 2017 2018 2019 2020 Geros aplinkos būklės (GAB) nustatymas Priemonių programos GAB pasiekti sukūrimas 8 Priemonių programa pradedama įgyvendinti

Ūkio sektorių, jūros būklės, žmogaus gerovės ir aplinkos apsaugos priemonių ryšys 5. Atsakas - priemonės, taikomos ūkio sektoriams (pvz. žvejybos kvotų mažinimas, reikalavimas naudoti tam tikrą kurą) 4. Įtaka žmogaus gerovei būklės blogėjimo sąnaudos (pvz. mažesnės pajamos iš žuvininkystės, sumažėjusios turizmo pajamos) 3. Poveikis jūros aplinkai aplinkos būklė (pvz. sumažėję žuvies ištekliai, bloga vandens kokybė) 1. Skatinanti jėga - ūkio sektoriai (pvz. žvejyba, laivyba) 2. Pavojų jūros aplinkai sukeliantis veiklos elementas (pvz. tarša maistinėmis medžiagomis, tralavimas)

Nuo ko pradėti? - nustatyti ir apibūdinti jūrų aplinką naudojančius sektorius pagal jų ekonominę ir socialinę svarbą ir poveikį – Nustatyti ir apibūdinti įvairius jūrų aplinkos naudojimo sektorius, kurie daro poveikį jūrai – Įvertinti įvairių jūros naudojimo sektorių tiesioginę ir, jei įmanoma, netiesioginę naudą – Apibūdinti kokybiškai ir, jei įmanoma, kiekybiškai įvairių jūros naudojimo sektorių keliamą poveikį jūros aplinkai Poveikis jūros aplinkai = jūros teikiamų paslaugų vertės pasikeitimas

Su jūros vertėmis susiję sektoriai Naudojimo vertė Netiesioginio naudojimo vertė Tiesioginio naudojimo vertė jūrų ir pakrančių keleivinis ir krovininis vandens transportas, krova, krovinių tvarkymas pervežimai ir sandėliavimas, uostai ir terminalai, vandens statinių statyba, vandens transporto priemonių nuoma, laivų statyba ir remontas, laivų aptarnavimas, žvejyba ir žuvies perdirbimas, pajūrio turizmas ir rekreacija, povandeninius kabelius ir vamzdynus eksploatuojanti energetika ir telekomunikacijos, nuotekų išleidimas į jūrą (žemės ūkis, pramonė, namų ūkiai), krašto apsauga. Galimybės vertė Susijęs sektorius atliekų skaidymas, vandens gryninimas/de toksikavimas, klimato reguliavimas/ anglies sugėrimas, erozijos kontrolė, apsauga nuo gamtinių pavojų, Su naudojimu nesusijusi vertė Egzis- Altru- Vertė tencinė istinė ateities vertė kartoms galimybė Visuomenė / gyventojai pasinaudoti visomis kituose stulpeliuose išvardintomis vertėmis ateityje, galimybė gauti naudą iš teoriškai galimų, bet Lietuvoje dar nevykdomų veiklų: jūrinių vėjo jėgainių ir kt.

Kokybiniai deskriptoriai, pagal kuriuos nustatoma „gera jūros aplinkos būklė“ 1. Biologinė įvairovė 2. Nevietinės rūšys 3. Komerciniams tikslams naudojamos žuvys ir kt. 4. Jūros mitybos tinklai 5. Eutrofikacija 6. Jūros dugno vientisumas 7. Hidrografinės sąlygos 8. Teršalų koncentracijos 9. Teršalai žmogaus maistui skirtoje žuvyje 10. Jūrą teršiančios šiukšlės 11. Energija, įskaitant povandeninį triukšmą

Problemos ir žinių spragos (1) 1) Neaiški gera aplinkos būklė (t. y. nepakanka žinių apie deskriptorius) 2) Deskriptorius sunku susieti su skatinančiomis jėgomis ir pavojais (apkrovomis); taip pat labai sudėtingi ryšiai tarp jūros teikiamų paslaugų ir jas veikiančių jėgų

Problemos ir žinių spragos (2) 3) Sudėtinga atskirti „žemyno“ veiklas nuo pakrančių ar jūros veiklų (taip pat ir statistiką) 4) Praktiškai nėra informacijos apie jūros triukšmą 5) Nepakankama jūros stebėsena 6) Nepakankamas tarptautinis bendradarbiavimas

Ūkio sektorių, jūros būklės, žmogaus gerovės ir aplinkos apsaugos priemonių ryšys 5. Atsakas - priemonės, taikomos ūkio sektoriams (pvz. žvejybos kvotų mažinimas, reikalavimas naudoti tam tikrą kurą) 4. Įtaka žmogaus gerovei būklės blogėjimo sąnaudos (pvz. mažesnės pajamos iš žuvininkystės, sumažėjusios turizmo pajamos) 3. Poveikis jūros aplinkai aplinkos būklė (pvz. sumažėję žuvies ištekliai, bloga vandens kokybė) 1. Skatinanti jėga - ūkio sektoriai (pvz. žvejyba, laivyba) 2. Pavojų jūros aplinkai sukeliantis veiklos elementas (pvz. tarša maistinėmis medžiagomis, tralavimas)

Preliminari Priemonių programa (1) • • • Papildoma stebėsena Jūrų saugomų teritorijų steigimas ir priežiūra Tinkama tikslinių introdukcijų kontrolė Netikslinės priegaudos kontrolės griežtinimas Tinkamesnių žvejybos įrankių taikymas Laivų remonto / statyklos modernizavimas

Preliminari Priemonių programa (2) • Taršos iš laivų stebėsena ir kontrolė • Užterštų sedimentų identifikavimas ir šalinimas • Ekonominių priemonių jūros taršai mažinti nustatymas ir taikymas • Regioninis bendradarbiavimas su kaimynėmis • Tyrimai • Informacinės kampanijos / mokymai pramonės įmonėms, visuomenei, švietimas ugdymo įstaigose

Pirmosios išvados ir komentarai 1. Pirmiausia būtina įgyvendinti visas pasirašytas ir ratifikuotas susijusias Konvencijas, galiojančius ES ir nacionalinius teisės aktus, t. y. vadinamąsias esamas priemones – labai svarbu! 2. Per mažai tyrimų apie ūkio sektorių ir pavojų (apkrovų) ryšius, pastarųjų poveikį ekosistemoms ir pačias ekosistemas; GAB nustatyta ne visiems deskriptoriams. 3. Svarbu derinti priemones su kitomis Baltijos jūros šalimis 4. Jūros vertės, kurių negalima išreikšti skaičiais, gali būti labai svarbios.

aplinkos apsaugos politikos centras www. aapc. lt Ačiū! Sėkmės!