Bendrin lietuvi kalba Akcentologija Bonifacas Stundia VU Baltistikos
Bendrinė lietuvių kalba (Akcentologija) Bonifacas Stundžia, VU Baltistikos katedra Paskaitos lietuvių filologijos 1 k. studentams data
4 paskaita. VARDAŽODIS. Balsinių priesagų vedinių kirčiavimas. Stiprinančiosios stipriosios (kirčiuotos) priesagos su trumpuoju vokalizmu Priesagų ir baigmenų, turinčių trumpą arba padėtinio ilgumo balsį, vediniai kirčiuojami 2 kirč. Dariausi afiksai ar baigmenys yra du: -ẽlis, -ẽlė: langẽlis; knygẽlė; miltẽliai, grotẽlės. Žodžiai su baigmenimis: karvẽlis, kumẽlė; Kardẽlis, Turgẽliai. -ùmas: drėgnùmas, išdykùmas. . . Bet: pérmatomumas. . . sk� rtumas 1. Kitos priesagos ir baigmenys: -ãlis; -ãlė: kurpãlis; Naujãlis, Pajūrãlis, Šilãlė; festivãlis, medãlis, Versãlis; detãlė, magistrãlė, spirãlė; -ãlius, -ė: rūkãlius, -ė, sirgãlius, -ė; raugãlė. . . -idė: arkl� dė, višt� dė, žvak� dė; dail� dė, piram� dė, Tem� dė. data VU, fakultetas
4 paskaita. Balsinių priesagų vedinių kirčiavimas. Stiprinančiosios stipriosios (kirčiuotos) priesagos su trumpuoju vokalizmu -� kas, -ė: bėg� kas, did� kas, išdav� kas; vilk� kas, Jon� kas; vain� kas, katal� kas; bet: fãbrikas, šãlikas 3 b; istèrikas, matemãtikas 1; -ẽklis; -ẽklė: tarpẽklis, žymẽklis; marmẽklis; -ẽnė: Girdẽnis, Rūtẽnis; Rūtẽnė; tylẽnis; -� kis, -ė: jaun� kis, laim� kis, Raudon� kis; varl� kė; -� klis, -ė: jung� klis, skait� klis, tirp� klis, vard� klis; jaun� klis (bet – pérjungiklis 1); -ijà (-� ją): bendrijà, gyvūnijà, išeivijà, tironijà, uošvijà; Prancūzijà, Vokietijà; Aukštaitijà; lelijà, Kalvarijà, Marijà; data VU, fakultetas
4 paskaita. Balsinių priesagų vedinių kirčiavimas. Stiprinančiosios stipriosios (kirčiuotos) priesagos su trumpuoju vokalizmu Valstybių pavadinimams, svet. vardams būdinga stiprinančioji nekirčiuota pries. ar baigmuo -ija: Ánglija, Èstija, Lãtvija, Šveicãrija; Leokãdija (1). -� škis, -ė: dvar� škis, molėt� škis, vyr� škis; moter� škė; Katil� škis, Vilkav� škis; Pravien� škės. Bet: Rõkiškis; Bùrbiškiai; Abrõmiškės; -tùkas, -ė: degtùkas, ištiktùkas, užtrauktùkas; peštùkas; -tùvas: gesintùvas, lėktùvas, lygintùvas, šviestùvas; neštùvai. Bet: dùrtuvas, pjáutuvas, šáutuvas 1. data VU, fakultetas
4 paskaita. Balsinių priesagų vedinių kirčiavimas. Stiprinančiosios stipriosios (kirčiuotos) priesagos su trumpuoju vokalizmu -tùvė: keptùvė, parduotùvė, virtùvė; įkurtùvės; spaustùvė 2 ‖ spáustuvė 1, praustùvė 2 ‖ praustuv� – praũstuvę 3 b; Kai kurie įrankių, indų tradiciniai pavadinimai išlaikė kiln. kirtį: 3 a: kultuv� –kùltuvę (: kùlti), sėtuv� –s� tuvę (: s� ti). -ùkas, -ė: gulsčiùkas, ledinùkas; šliaužtinùkai; palaidinùkė; pradinùkas; bambùkas, kaučiùkas; -ùlis, -ė: dundùlis ‘griaustinis’, Gerùlis, Mažiùlis; drobùlė, trijùlė; storùlis; bičiùlis; data VU, fakultetas
4 paskaita. Balsinių priesagų vedinių kirčiavimas. Stiprinančiosios stipriosios (kirčiuotos) priesagos su trumpuoju vokalizmu -ùtis, -ė: blizgùtis, likùtis, skambùtis, Kęstùtis; drebùčiai, Klausùčiai; eglùtė, pakalnùtė, vienùtė, Birùtė, Butkùtė; rogùtės; mažùtis; skudùtis, kajùtė, minùtė; bet – várputis, trupùtis/trùputis; -ùžis, -ė: bernùžis; mergùžė; meilùžis, vienùžis; drabùžis, borùžė; Gilùžis, Dargùžiai. data VU, fakultetas
4 paskaita. VARDAŽODIS. Balsinių priesagų vedinių kirčiavimas. Stiprinančiosios stipriosios (kirčiuotos) priesagos su ilguoju vokalizmu Kirčiuotos priesagos, kurių vediniai turi ilgąjį priešpaskutinį skiemenį, būna ir tvirtapradės (vediniai 1 kirč. ), ir tvirtagalės (vediniai 2 kirč. ). Tarp šių priesagų galima įžiūrėti polinkį į pasiskirstymą pagal jų galinių priebalsių kietumą-minkštumą: tvirtapradžių priesagų kirčiuotas skiemuo linksta eiti prieš kietąjį priebalsį (priebalsius) arba -j, tvirtagalių – prieš minkštąjį priebalsį (priebalsius): priesagos �/Ckietasis , j; priesagos � /� (papildomoji distribucija) data VU, fakultetas
4 paskaita. Balsinių priesagų vedinių kirčiavimas. Stiprinančiosios stipriosios (kirčiuotos) tvirtapradės priesagos (1 kirč. ) Daiktavardžiai: priesagos � /Ckietasis , j -éiva: karéiva, rašéiva, šventéiva, vadéiva ir t. t. ; -� jas, -a: gyn� jas, kirp� jas, pardav� jas (bet – péržengėjas); baigmenys: al� ja, id� ja, orchid� ja; chor� jas; Eritr� ja, Salom� ja; Montevid� jas, Odis� jas; -� nas: sūn� nas, varn� nas, žiurk� nas; Gir� nas, Mik� nas; Elektr� nai. Mot. giminės atitikmenys su minkšt. priesagos priebalsiu kirč. taip pat: anykšt� nė, arm� nė, kupišk� nė, rom� nė; -ýba: gamýba, kūrýba, raštvedýba, žvejýba; pratýbos, vedýbos; data VU, fakultetas
4 paskaita. Balsinių priesagų vedinių kirčiavimas. Stiprinančiosios stipriosios (kirčiuotos) tvirtapradės priesagos (1 kirč. ) -� ena: kiaul� ena, med� ena, mėnes� ena, nauj� ena, rug� ena; blakst� ena, pur� ena (vyr. g. balž� enas, kam� enas); -ýnas: alksnýnas, balsýnas, dainýnas, knygýnas, žinýnas; kaimýnas (ir kaimýnė); Jonýnas; Lazdýnai. -umýnas: margumýnas, skanumýnas; saldumýnai. Būdvardžiai -� tas, -a: dėm� tas, dulk� tas, skrybėl� tas, žvaigžd� tas; gretybės: saul� tas ‖ sáulėtas 1. data VU, fakultetas
4 paskaita. Balsinių priesagų vedinių kirčiavimas. Stiprinančiosios stipriosios (kirčiuotos) tvirtapradės priesagos (1 kirč. ) -� ngas, -a: darb� ngas, pakeleiv� ngas. Gretybės, išimtys: sąmon� ngas ‖ s� moningas 1; pérgalingas (plg. s� monė, pérgalė); -ókas, -a: ankstókas, lėtókas, rūgštókas; -ópas, -a; -eriópas, -a: dvejópas, keleriópas, penkeriópas; visokeriópas; -ótas, -a: barzdótas, garbanótas, miglótas. -úotas, -a: erškėčiúotas, miltúotas, šešėliúotas; data VU, fakultetas
4 paskaita. Balsinių priesagų vedinių kirčiavimas. Stiprinančiosios stipriosios (kirčiuotos) tvirtagalės priesagos (2 kirč. ) Daiktavardžiai. priesagos � /�. Vediniai 2 kirč. Stiprinančiųjų tvirtagalių priesagų vedinių kirč. priešpask. skiemuo ppr. eina prieš minkštąjį C: -aĩnis, -ė: salda� nis, smilta� nis, stikla� nis; įstriža� nė, mišra� nė; dešimta� nis, -ė, tėvyna� nis, -ė; -� lis, -ė: vadov� lis; grandin� lė; pilnut� lis, -ė; Kunig� lis; Švenčion� liai. Veiksmažod. vediniams būdinga stiprinančioji nekirč. priesaga -ėlis, -ė: apkiaũtėlis, įsibróvėlis. Atskirą darybos tipą sudaro vediniai su silpninančiąja priesaga -ėl� : griežėl� , siurbėl�. data VU, fakultetas
4 paskaita. Balsinių priesagų vedinių kirčiavimas. Stiprinančiosios stipriosios (kirčiuotos) tvirtagalės priesagos (2 kirč. ) -� sis: deg� sis, gard� sis, pel� sis; put� siai, sprag� siai. -iẽnė: bulviẽnė, kiaušiniẽnė, uogiẽnė, vakariẽnė (dažn. valgių ar valgymo meto pavadinimai); -iẽtis, -ė: europiẽtis, kauniẽtis, miestiẽtis, rytiẽtis, valstiẽtis; Kulviẽtis, Kalniẽčiai; -ỹnė: birbỹnė, puodỹnė, švilpỹnė, tėvỹnė; gaudỹnės, žaidỹnės; Smiltỹnė (bet: prótėvynė, ãvalynė//-ỹnė); -ỹklė: rodỹklė, skraidỹklė, taisỹklė; svarstỹklės; -ỹstė: giminỹstė, jaunỹstė, karalỹstė, žemdirbỹstė; data VU, fakultetas
4 paskaita. Balsinių priesagų vedinių kirčiavimas. Stiprinančiosios stipriosios (kirčiuotos) tvirtagalės priesagos (2 kirč. ) -õklis, -ė: klajõklis, viliõklis; stūmõklis, vijõklis; medžiõklė; -õnė: abejõnė, keliõnė, svajõnė, vakarõnė; beždžiõnė; Audrõnė, Svajõnė; -tỹnės: imtỹnės, lenktỹnės (bet – varžýtynės ‖ varžýtinės); -uõklis, -ė: girtuõklis, vaiduõklis; matuõklis; važiuoklė; sūpuõklės; -uõlis, -ė: darbštuõlis, žinduõlis, vienuõlis; meduõlis, snieguõlė; Vienuõlis, Danguõlė; Šešuõliai; -uõtis, -ė: kampuõtis, kryžiuõtis; asmenuõtė, rikiuõtė, vaizduõtė; akiniuõtis; Keliuõtis, Raguõtis. data VU, fakultetas
4 paskaita. Balsinių priesagų vedinių kirčiavimas. Stiprinančiosios stipriosios (kirčiuotos) tvirtapradės priesagos. Įsidėmėtinos išimtys. Tvirtapradės priesagos su galiniu � : -ýbė: asmenýbė, pilietýbė, svetimybė, tapatybė; -enýbė: įvairenýbė, retenýbė. Plg. -ýba. -áitis, -ė: našláitis; jaunikáitis, pyragáitis, viršáitis; mergáitė, tarnáitė, voveráitė; kelnaitės; Antanáitis, Doneláitis, Jonikáitė, Gedimináičiai, Pašiláičiai, bet: aukšta� tis, prašala� tis, žema� tis; Žema� tis, Žema� tė (tvirtagalė priegaidė atitinka suformuluotą polinkį); -ýtis, -ė: šunýtis, žąsýtis; dalelýtė, kunigaikštýtė, lėlýtė; mažýtis; Čiurlionýtė; Balčýtis, Kastýtis; Barstýčiai; data VU, fakultetas
4 paskaita. Balsinių priesagų vedinių kirčiavimas. Stiprinančiosios stipriosios (kirčiuotos) tvirtapradės priesagos. Įsidėmėtinos išimtys. -óvė: bendróvė, daržóvė, geróvė, senóvė, šventovė, vietóvė (nereiškia veikėjų); -ónis, -ė (daikt. ): krikščiónis, ligónis, miesčiónis, veliónis; Mairónis Balčikónis, Čiurliónis, Sabónis; Šimóniai; (būdv. turi priesagą -õnis, -ė, atitinkančią polinkį, pvz. , vilnõnis); -� nė: gal� nė, virš� nė; alk� nė; Ar� nė, Šar� nė (pagal vyrų vardus su -� nas (bendriniai žodžiai ppr. turi tvirtagalę priesagą -� nas, -ė); -ókšnis: krūmókšnis, upókšnis; -� kštis, -ė: berni� kštis, mergi� kštė; -úomenė: bendrúomenė, kariúomenė, visúomenė. data VU, fakultetas
4 paskaita. Balsinių priesagų vedinių kirčiavimas. Stiprinančiosios stipriosios (kirčiuotos) tvirtagalės priesagos. Įsidėmėtinos išimtys. Tvirtagalės priesagos su galiniu kietuoju C: -yklà (-ỹklą): čiuožyklà, gydyklà, knygrišyklà, leidyklà, siuvyklà; plg. -ỹklė). K� tos priesagos ppr. turi aptariamąjį polinkį atitinkančias mot. giminės „porininkes“ su � : -õkas (daikt. ): antrõkas, naujõkas, variõkas, vidutiniõkas; Rudõkas (plg. mot. gim. : antrõkė, naujõkė, vidutiniõkė); -õvas: ieškõvas, palydõvas, žiūrõvas (plg. mot. gim. : ieškõvė, palydõvė). data VU, fakultetas
4 paskaita. Balsinių priesagų vedinių kirčiavimas. Stiprinančiosios stipriosios (kirčiuotos) tvirtagalės priesagos. Įsidėmėtinos išimtys. -� nas: klaj� nas, lak� nas, pareig� nas, pirm� nas, seniūnas; biz� nas, kold� nas, svog� nas. Mot. giminės „porininkų“, -� nė vedinių, tvirtagalė priegaidė atitinka minėtąjį polinkį, nes kirč. balsis eina prieš minkšt. priebalsį: klaj� nė, pirm� nė. Keli bendriniai žodžiai bei pavardės (vardų kirč. įvairuoja) turi tvirtapradę priesagą -� nas: karali� nas (ir karali� nė), perk� nas, Dambri� nas (ir Dambri� nė), Mork� nas (ir Mork� nė). data VU, fakultetas
- Slides: 17