Bendrin lietuvi kalba Akcentologija Bonifacas Stundia VU Baltistikos

Bendrinė lietuvių kalba (Akcentologija) Bonifacas Stundžia, VU Baltistikos katedra Paskaitos lietuvių filologijos 1 k. studentams data

Priešdėliniai vardažodžiai Priešdėlinių vardažodžių kirčiavimui pirmiausia turi įtakos žodžio kalbos dalis. Daiktavardžių kirtį paprastai lemia priešdėlio akcentinės savybės. Būdvardžių kirčiavimo dėsningumai susiję ir su daryba, ir su priešdėlių bei galūnių akcentinėmis savybėmis. Didžioji dalis daiktavardžio priešdėlių yra stiprinantieji kirčiuoti, o būdvardžio –silpninantieji (kirtis kilnojamas). data VU, fakultetas

Priešdėliniai vardažodžiai: metatonija Dėsninga cirkumfleksinė priegaidžių bei kirčio vietos kaita būdinga be- vediniams ir silpninančiuosius priešdėlius turintiems u linksniuotės būdvardžiams: beda� bis (⇦ dárbas), bevidùris (⇦ v� durį, vidurỹs); apkūnùs–apk� nų (⇦ k� nas). Pasitaiko nereguliarių (a) cirkumfleksinės bei (b) akūtinės metatonijos atvejų, ypač vediniuose su pa: a) pakõjė (⇦ kója); b) padángė (⇦ dañgų, dangùs). data VU, fakultetas

Priešdėliniai daiktavardžiai: stiprinantieji kirčiuoti priešdėliai Vyrauja stiprinantieji kirčiuoti priešdėliai (1 kirč. ) 1. Tvirtapradžiai priešdėliai, pvz. : apý-kaklė (⇦ kãklas); apýbraiž-a (⇦ apibraižýti), apýtak-a (⇦ aptek� ti); �-: � mok-a (⇦ įmok� ti), � naš-as (⇦ įnèšti); � -kainis (⇦ káina), � -kalnė (⇦ kálnas); � dė-klas (⇦ įd� ti). Bet: iñ-; i� - (priešdėlio į- alomorfai); iñtak-as (⇦ įtek� ti), iñtarp-as (⇦ įte� pti), b) iñdė-lis (⇦ įd� ti). data VU, fakultetas

Priešdėliniai daiktavardžiai: stiprinantieji kirčiuoti priešdėliai pér-: pérklaus-a (⇦ pérklausyti), pérkas-as (⇦ pérkasti), pértrūk-is (⇦ pértraukti), pérgal-ė (⇦ pérgalėti); pérver-smas (⇦ pérversti). s� - (sán-, sám-): s� lyg-a (⇦ sulýgti), s� jūd-is (⇦ sujud� ti), sántyk-is (⇦ sut� kti), sámbūr-is (⇦ susib� rė, susibùrti); s� mok-slas (⇦ susimókyti), sándė-lis (⇦ sud� ti), sántar-vė (⇦ suta� ti). data VU, fakultetas

Priešdėliniai daiktavardžiai: stiprinantieji kirčiuoti priešdėliai 2. Tvirtagaliai ir su trumpuoju balsiu priešdėliai: atã-: atãskait-a (⇦ at-si-skaitýti), atãtrank-a (⇦ at -si-treñkti), atãtvar-as (⇦ atitvérti); � š-: � škalb-a (⇦ iškalb� ti), � špuol-is (⇦ išpùlti); � š-naktės‖-os (⇦ nakt� s); � škil-mės (⇦ išk� lti), � štek-lius (⇦ ištèkti). Bet: išim-t� s–� šimtį (⇦ iši� ti), išmin-t� s–� šmintį (⇦ išmiñti) 3 b (plg. užduo-t� s 3 b); ištver-m� 3 b ‖ � štvermė 1 (⇦ ištvérti). data VU, fakultetas

Priešdėliniai daiktavardžiai: stiprinantieji kirčiuoti priešdėliai añt-: añt-ausis (⇦ aus� s), añt-kainis (⇦ káina); añtskryd-is (⇦ plg. skr� do, skr� sti), añtvož-as (⇦ plg. vóžti); añtklo-dė (⇦ plg. klóti); iñ-; i� - (į- alomorfai): iñtak-as (⇦ įtek� ti); iñdė-lis (⇦ įd� ti) 1. iñkil-as–inkila�(⇦ įkélti), i� pil-as–impila�(⇦ įp� lti) – 3 b. data VU, fakultetas

Priešdėliniai būdvardžiai: stiprinantieji kirčiuoti priešdėliai Stiprinantireji kirčiuoti būdvardžio priešdėliai. apý-: apý-tamsis (⇦ tamsùs); pó-: pó-tamsis (⇦ tamsùs); pr� e-: pr� e-kurtis (⇦ ku� čias), pr� e-kvailis (⇦ kva� las); bet – prieraiš-ùs–priera� šų 4. . . Paskutinio žodžio kirčiavimo pobūdis priklauso nuo galūnės -us. data VU, fakultetas

Priešdėliniai vardažodžiai: stiprinantieji nekirčiuoti priešdėliai be-: be-da� bis (⇦ dárbas), bevidùris (⇦ v� durį, vidurỹs); berañkis (⇦ rañką). data VU, fakultetas

Priešdėliniai daiktavardžiai: silpninantieji priešdėliai (kilnojamas kirtis) silpninantieji daiktavardžio priešdėliai tėra – apir pra- (3 b). ap-: apkalb-à–ãpkalbą (⇦ apkalb� ti), apsaug-à– ãpsaugą (⇦ apsáugoti), ãpkas-as (⇦ apkàsti), ãplank-as (⇦ apleñkti); apei-gà, ãpeigos 3 b (⇦ ape� ti). Bet: apgáulė 1 ⇦ apgáuti (plg. užgáulė), apklõtas 2 ⇦ apklóti (plg. užklõtas, paklõtas 2). data VU, fakultetas

Priešdėliniai daiktavardžiai: silpninantieji priešdėliai (kilnojamas kirtis) pra-: prakalb-à (⇦ prakalb� ti), prãnaš-as (⇦ pranèšti), prãkeik-smas (⇦ prakéikti), pražū-t� s (⇦ praž� ti), pratar-m�(⇦ prata� ti); pra-vard�(⇦ va� das). 3 b Bet: prae� vis 2 (plg. ate� vis, iše� vis), prãmonė 1 (plg. s� monė 1). data VU, fakultetas

Priešdėliniai būdvardžiai: silpninantieji priešdėliai (kilnojamas kirtis) Būdvardžiai su priešd. ap-, at-, į-, iš-, nuo-, pa-, pra-, san-, su-, už- turi silpnąjį kamieną. Vieni kirčiuojami 3 b, 3 a, o kiti – 4 kirčiuote. Kirčiuotė priklauso nuo žodžio galūnės. 3 b, 3 a būdinga as, -a būdvardžiams: ãtdar-as, -à (⇦ atidarýti), � prast-as, -à (⇦ įpràsti)– 3 b; núosav-as, -à 3 a (⇦ nusãvinti). Gavęs kirtį būdv. priešdėlis į- yra tvirtagalis (� -), o nuo- – tvirtapradis (núo-). 4 kirčiuotę gauna -us, -i bdv. : atlaid-ùs, -� –atla� dų, džią (⇦ atléido). Priešdėlis neirčiuotas. data VU, fakultetas

Daiktavardžiai su priešdėliais at-, ne-, paat-, ne- ir pa- akcentinėms savybėms turi įtakos žodžio darybiniai, morfolog. ir fonetiniai ypatumai. at- kaip darybos formantas yra stiprinantysis kirčiuotas priešdėlis: ãtgarsis 1 (⇦ ga� sas 4), ãtspalvis 1 (⇦ spalvà 4). Toks pat yra ir galūnės -is vediniuose: ãtlygis, ãtskyris (1), bet – atspindỹs 3 b. Galūnių -a ir -as bei priebalsinių priesagų vediniuose atyra silpninantysis priešdėlis: ãtliekos, atsargà, atžalà, atlaida� , ãtpildas; apimt� s (3 b). data VU, fakultetas

Daiktavardžiai su priešdėliu nene- kaip darybos formantas nedaro įtakos nei pamat. kamieno akcentinei vertei, nei kirčio vietai ar priegaidei: nes� monė 1 (⇦ s� monė 1), netu� tas 2 (⇦ tu� tas 2), nesveikatà 2 (⇦ sveikatà 2), nedárbas 3 (⇦ dárbas 3). Daugiaskiemeniams daiktavardžiams 4 kirč. nebūdinga, todėl grupelei ne- vedinių, padarytų iš 4 kirč. žodžių, teikiama ir 3 b, ir 4 kirč. : nesėkm� –nẽsėkmę 3 b ‖ nes� kmę 4 (⇦ sėkm� 4), nebūt� s–nẽbūtį 3 b ‖ neb� tį 4 (⇦ būt� s 4), netvarkà –nẽtvarką 3 b ‖ netva� ką 4 (⇦ tvarkà 4). data VU, fakultetas

Daiktavardžiai su priešdėliu ne. Galūnių ir priebalsinių priesagų vediniuose ne- akcentinės savybės susijusios su pamatinio žodžio morfologiniais ir kitokiais ypatumais. Jeigu vedinys turi tik priešdėlį ne -, tai jis yra stiprinantysis kirčiuotas: nẽkrikštas, nẽmiga, nẽpena, nẽrimas, nẽtikša (1). Bet: nebylỹs, neregỹs (3 b); nežinià 3 b ‖ 4; netekt� s, nederm� 3 b (plg. : paslapt� s, pratarm� ). Jeigu vedinys, be ne-, dar turi kitą priešdėlį, tai pastarasis lemia vedinio kirčiavimą. Antrasis priešdėlis yra ir stiprinantysis kirčiuotas (apý-, núo-, pr� e-: neapýkanta, nenúorama, nepr� emoka), ir silpninantysis, pvz. , ap-, pa-: neapkantà, nepakantà (3 b). data VU, fakultetas

Daiktavardžiai su priešdėliu papa- kaip darybos formanto akcentinėms savybėms turi įtakos pamat. žodžio skiemenų skaičius, penultimos priegaidė bei kiekybė ir šiek tiek kirčiuotė bei vedinio reikšmė. Daiktavardžiai, padaryti iš tvirtagalį ir trumpą priešpaskutinį skiemenį turinčių dviskiemenių žodžių ir žymintys vietą, ppr. gauna 3 b kirčiuotę: pamarỹs 3 b (⇦ mãrios 2); pakraštỹs 3 b (⇦ krãštas 4), pamišk� 3 b (⇦ m� škas 4); Pabrad� –Pãbradę 3 b, Panevėžỹs–Pãnevėžį 34 b. data VU, fakultetas

Daiktavardžiai su priešdėliu pa. Dėsningumui nepaklūsta grupelė vedinių su kirčiuota šaknimi. Vieni išlaiko pamat. žodžio tvirtagalę priegaidę ir gauna 2 kirčiuotę: paskliaũtė (⇦ skliaũtas), pašla� tė (⇦ šla� tas), pavi� šius (⇦ vi� šų, viršùs); keli patiria tvirtapradę metatoniją ir yra 1 kirč. : padángė (⇦ dañgų, dangùs), pakrántė (⇦ krañtas), patámsis (⇦ ta� są, tamsà). Čia pafunkcionuoja kaip nekirčiuotas afiksas. data VU, fakultetas

Daiktavardžiai su priešdėliu pa. Vietos reikšmės pa- vediniai, padaryti iš tvirtapradę penultimą turinčio 2 -skiemenio žodžio, ppr. išlaiko priegaidę ir yra 1 kirč. : paj� ris (⇦ j� ra), palángė (⇦ lángas), pastógė (⇦ stógas). Tvirtagalė metatonija pasitaiko išimtiniais atvejais: paka� nė 2 ‖ pakálnė 1 (⇦ kálnas). data VU, fakultetas

Daiktavardžiai su priešdėliu pa. Jei pamatinis žodis yra daugiaskiemenis, tai pavediniui, turinčiam vietos ar laiko reikšmę, būdinga 34 b kirčiuotė, taigi silpnasis kamienas: paežer� –pãežerę, parudenỹs–pãrudenį, pavakarỹs–pãvakarį, pauodegỹs, pavieškelỹs (34 b). Išimtis – pavãsaris 1 (⇦ vãsara 1). data VU, fakultetas

Daiktavardžiai su priešdėliu pa. Kitokių reikšmių pa- vediniai reti, kirčiavimas įvairuoja. Be kilnojamojo (pabrolỹs, pameistrỹs, patarm�– 3 b) ir pastovaus šaknies kirčio (pat� vis 1 ⇦ t� vas), pažįstamas ir pastovus priešdėlio kirtis: pãbėgis 1 (⇦ b� gis), pãžibintis 1 (⇦ žibiñtas); pãkomisė 1 (⇦ kom� sija), pãkomitetis 1 (⇦ komitètas); pãdalyvis (⇦ dalỹvis). data VU, fakultetas

Daiktavardžiai su priešdėliu pa. Gausi galūnės -a vediniai; didžiajai jų daliai būdinga 3 b kirč. pãjamos, pakraipà–pãkraipą, parodà–pãrodą. Kiti galūnės -a vediniai su pa- išlaiko pamat. veiksmažodžio kirčio vietą ir yra 1 kirč. pagálba (⇦ pagélbėti), pagùnda (⇦ pagùndyti), pamáiva (⇦ pasimáivyti). Tvirtagalė priegaidė pasikeičia į tvirtapradę: pašáipa (⇦ pasiša� po), patránka (⇦ pasitrañko). data VU, fakultetas

Daiktavardžiai su priešdėliu pa. Galūnės -as vediniams su pa- būdinga 3 b kirč. : pãdaras, pãgrindas, pãrašas, pãžadas. Reti -is (-ys) vediniai su pa- kirčiuojami įvairiai: pãgreitis 1 (⇦ pagreit� ti), pavãdis 2 (⇦ pàveda); paprotỹs 3 b (⇦ paprãto), pažymỹs 3 b (⇦ pažym� ti). Priebalsinių priesagų -tis; -lys (-lis); -lė; -mė vediniams, turintiems pa-, būdinga 3 b kirč. : padėt� s; paauglỹs, -� ; paderm� , pasekm�(3 b). data VU, fakultetas

7 paskaita. Vardažodis. Dūrinių kirčiavimas Svarbi dėmenų sandūros morfema – jungiamasis balsis ir apskritai sandūra. Jung. balsiai, išskyrus -a-, yra kirčiuotos morfemos: ak� duobė, galùstalė; darbýmetis, eil� raštis, galv� galis, kraštótyra, vasaróšiltis, -ė Stiprusis kamienas ir 1 kirč. ; prigimtinio ilgumo jung. balsiai gauna tvirtapradę priegaidę. data VU, fakultetas

7 paskaita. Vardažodis. Dūrinių kirčiavimas Jung. b. -a- dažn. irgi kirčiuotas: daiktãvardis, kamščiãtraukis, kraujãgyslė, mokslãdraugis, senãmiestis, Aukštãdvaris. Dvejopas kirtis – 1 -ojo dėmens ir jung. balsio: cùkraligė ‖ cukrã-ligė, rùgiagėlė ‖ rugiãgėlė. Reliktai: v� jamatis, v� javaikis (v� jas 1). data VU, fakultetas

7 paskaita. Vardažodis. Dūrinių kirčiavimas Dūriniams su nuline sandūros morfema bei -abūdingas trejopas kirčiavimas: a) pastovus 1 dėmens arba jung. b. kirtis (1 k. ) b) 2 dėmens kirtis (ppr. 2 k. ) c) kilnojamas iš galūnės į 1 dėmenį kirtis (3 k. ). Kirčiuotės pasirinkimas priklauso nuo semantinių bei gramatinių žodžio ypatumų. Reikšmės turi, iš kurios kalbos dalies kilęs 2 dėmuo. data VU, fakultetas

7 paskaita. Vardažodis. Dūrinių kirčiavimas Dažniausi dūriniai su daiktavardiniu 2 dėmeniu. Pastovų 1 dėmens ar -a- kirtį linkę gauti tiesioginės reikšmės žodžiai, ppr. daiktavardžiai: mẽdvilnė (mẽdis), mãžvaikis (mãžas), mólduobė (mólis), saváitraštis (saváitė), valgiãraštis; dv� šakas, dv� šakis (dv� ); Báltupiai. data VU, fakultetas

7 paskaita. Vardažodis. Dūrinių kirčiavimas 2 -ojo dėmens kirtis (2 k. ; penultima tvirtagalė ar trumpa) būdingas perkeltinės reikšmės dūriniams: kairiarañkis (rañką), ilgaliežùvis (liežùvis); ilgaplaũkis (pláukas, tvirtagalė metatonija), kupranugãris (nùgara, kirčio vietos kaita). data VU, fakultetas

7 paskaita. Vardažodis. Dūrinių kirčiavimas Esti dūrinių, kurių tiesioginė reikšmė nuo perkeltinės skiriama tik kirčiu: deši� tmetis 1 dkt. ‘dešimties metų laikotarpis’ – dešimtmẽtis, -ė 2 bdv. ‘dešimties metų, trunkantis dešimt metų’, šventãdienis 1 dkt. ‘šventa (poilsio) diena’ – šventadiẽnis, -ė 2 bdv. ‘šventai dienai skirtas’. data VU, fakultetas

7 paskaita. Vardažodis. Dūrinių kirčiavimas Daiktavardžių ir būdvardžių skyrimas kirčiu pažįstamas ir tik perkeltinės reikšmės dūriniams: dv� ratis 1 ‘susisiek. priemonė’– dvirãtis, -ė 2 ‘su dviem ratais’; tr� spalvė 1 ‘trijų spalvų vėliava’– trispa� vis, -ė 2 ‘kuris trijų spalvų’; tr� taškis 1 ‘trijų taškų vertės krepšinio metimas’– tritãškis, -ė 2 ‘vertinamas trimis taškais’. data VU, fakultetas

7 paskaita. Vardažodis. Dūrinių kirčiavimas Veiksmažodinį 2 dėmenį turi apie 1/4 sudurtinių daiktavardžių. Jų kirčiavimas glaudžiai susijęs su darybos reikšme. Didžiausią grupę sudaro dūriniai, artimi veikėjus žymintiems vediniams ir išsiskiriantys kilnojamu iš galūnės į 1 dėmenį kirčiu: knygnešỹs–knỹgnešį 3 b (knỹgą), stogdengỹs–stógdengį 3 a (stógas), žiemkenčia� –žiẽmkenčius 3 b (žiẽmą). data VU, fakultetas

7 paskaita. Vardažodis. Dūrinių kirčiavimas Jeigu šio tipo dūriniai turi jung. balsį -a-, teikiamos gretybės su kilnojamu pradinio dėmens ir jung. balsio kirčiu: aiškiaregỹs–áiškiaregį 34 a ‖ aiškiãregį 3 b (áiškus), ugniagesỹs–ùgniagesį 34 b ‖ ugniãgesį 3 b (ùgnį). Dviskiemeniame 1 dėmenyje gali vykti kirčio vietos kaita, tada irgi kirčiuojama dvejopai: akmenskaldỹs–ãkmenskaldį 34 b ‖ akménskaldį 3 a (ãkmenį) data VU, fakultetas

7 paskaita. Vardažodis. Dūrinių kirčiavimas Pastovus 1 dėmens arba jung. b. -a- kirtis įprastas veiksmažodiniams dūriniams, kurie žymi įrankius, mašinas, priemones ar reikšme primena veiksmažodžių abstraktus: bùlviakasė ‖ bulviãkasė 1 ‘bulvių kasamoji mašina’, bùlviakasis ‖ bulviãkasis 1 ‘bulvių kasimo metas’; kelmãrovė 1 ‘mašina kelmams rauti’, la� krodis 1, stáltiesė 1. data VU, fakultetas

7 paskaita. Vardažodis. Dūrinių kirčiavimas 2 dėmens kirtis tarp veiksmažodinių dūrinių yra retas. Dažnesnė 2 kirčiuotė: mažaka� bis ‘kas mažai kalba’, visagãlis (2). Retai pasitaiko 1 kirčiuotė: pel� da; rugs� jis, rugpj� tis; rugiapj� tė, (1); Jogáila, Mingáilė (1). data VU, fakultetas

7 paskaita. Vardažodis. Dūrinių kirčiavimas Dūrinių kirčiavimui svarbios prozodinės kaitos. 1 dėmuo: tik kirčio vietos kaita asménvardis : ãsmenį stubùrkaulis : stùburas vandéntiekis : vándenį vasárnamis : vãsara l� epžiedis : l� epa rañkraštis : rañką káulamilčiai : káulas perk� nsargis : perk� nas mal� nsparnis: mal� nas data VU, fakultetas

7 paskaita. Vardažodis. Dūrinių kirčiavimas 2 dėmuo: cirkumfl. metatonija ir kirčio vietos kaita (2 kirč. ) juodada� bis : dárbas -- baltarañkis : rañką šleivakõjis : kója ilgauodẽgis : úodegą kupranugãris : nùgara -- ilgaliežùvis : liežùvis data VU, fakultetas

Veiksmažodžių kirčiavimas. Paprastesnis už vardažodžių kirčiavimą: 1) nedaug darybos priesagų; 2) didesnį vaidmenį vaidina pagr. formos ir pamat. žodžiai: bendraties kirtį ir priegaidę perima būt. džn. ir būs. laikai, nuosakos, dalyviai, pusdalv. , padalyviai. gyvénti: gyvéndavau, -ai, -ome. . . ; gyvénsiu, -ime. . . gyvénčiau, gyvéntum, -u(mė)me. . . ; gyvénk, -ime. . . ; gyvénsiąs; gyvéntinas; gyvéndamas; gyvénsiant. būs. l. 3 asm. tvirtagalė metatonija – gyveñs; 3) asmenuojamosios formos turi du kirč. tipus – pastovų (láukiu, láukia. . . ; láukiau, láukė. . . ) ir nepastovų: šaukiù - šaũkia. . . , šaukiaũ - šaũkė. . . data VU, fakultetas

Veiksmažodis: kirčiavimo tipai Es. bei būt. kart. laiko veiksm-ių skirstymas į kirč. tipus grindžiamas vns. 1 ir 2 a. galūnių savybe atitraukti kirtį iš ~ ir ‿ priešpask. skiemens. plg. : šaũkia ir šaukiù, šauk� ; šaũkė ir šaukiaũ, šauke� ; l� pa ir lipù, lip� ; l� po ir lipaũ, lipa�. Jei 3 a. turi tvirtapradį priešpask. arba kirčiuotą tolesnį nuo galo skiemenį, 1 ir 2 a. galūnės kirčio negauna: láukia ir láukiu, láuki; láukė ir láukiau, láukei; bárškina ir bárškinu, -i; bárškino ir bárškinau, -ai; stùktelėja ir stùktelėju, -i; stùktelėjo ir stùktelėjau, -ai; data VU, fakultetas

Veiksmažodis: asmenuojamosios formos Yra penultimoje kirčiuojamų veiksm-ių, kurių es. laikas priklauso vienai grupei, o būt. kart. – kitai, plg. : dainúoja, dúoda, šlúoja (pastovus kirtis) ir dainãvo, dãvė, šlãvė (kilnojamas kirtis); bùria, g� na, li� di, tỹli, kiu� kso (kilnojamas kirtis) ir b� rė, gýnė, liūd� jo, tyl� jo, kiurksójo (pastovus kirtis). Penultimos taisyklė taikoma ir antraip: iš vns. 1 ir 2 a. kirčio vietos galima spręsti, kurią priegaidę turi žodžio penultima: tvirtapradę – jei galūnė kirčio negauna, ir tvirtagalę – jei kirčiuojama, plg. : ǀbėgu, ǀbėgi, ǀbėgau, ǀbėgai (vadinasi, b� ga, b� go) ir rėkiù, rėk� , rėkiaũ, rėke�(vadinasi, r� kia, r� kė). data VU, fakultetas

Veiksmažodis. Bendratis Reikia atkreipti dėmesį į dviskiemenių (nepriesaginių) bendračių kirčiavimo dėsningumus. Bendratis, turinti ilgąjį balsį, einantį tiesiai prieš -ti, yra tvirtapradė (� /ti): b� ti, dúoti, r� eti, stóti, výti, s� eti, šl� eti. . . Taisyklę ir kitus bendraties kirčiavimo polinkius verta įsidėmėti – jie padės kirčiuoti ir asmen. formas. data VU, fakultetas

Veiksmažodis. Bendratis Jei dviskiemenės bendraties ilgojo skiemens branduolį, einantį tiesiai prieš -ti, sudaro dvibalsis ar mišrusis dvigarsis, tai tvirtapradė priegaidė yra vyraujanti: gáuti; bárti, nérti, dùrti, v� rti; kálti, kélti, k� lti, pùlti; g� mti, sémti, stùmti, tr� nti. Tvirtag. priegaidę turi apie 1/5 formų, dažniau su mišr. dvigarsiais: gu� ti, i� ti, mi� ti, re� ti, ta� ti; aũti, e� ti. Gretybės: bérti ‖ be� ti, svérti ‖ sve� ti, žérti ‖ že� ti. Homoformos, skiriasi tik priegaide: giñti ‘varyti’ ir g� nti ‘saugoti’; miñti ‘turėti galvoje’ ir m� nti ‘trypti’. data VU, fakultetas

Veiksmažodis. Bendratis Dviskiemenėse bendratyse, tarp ilgojo skiemens branduolio ir formanto -ti turinčiose vieną ar kelis priebalsius, vyrauja tvirtagalė priegaidė: dr� bti, čiuõžti, lõšti, t� sti, vỹkti, võgti, žviẽgti; kaũkti, sve� kti; ge� bti, reñgti, te� pti, stu� bti ir t. t. Tvirtapradė priegaidė yra palyginti reta: gr� bti, gróbti, gúosti, klýsti, pl� sti, s� ekti, spr� sti; kéikti, smáugti; álkti, d� rbti, jùngti. Homoformos: áušti ir aũšti, dýgti ir dỹkti ‘tvirkti’, mérkti ir me� kti, ráugti ir raũkti, r� gti ir r� kti. data VU, fakultetas

Veiksmažodis. Bendratis Dvisk. bendraties priegaidę išlaiko pagrindinės asm. formos (būtojo k. laiko – visada, esamojo – su išimtimis), jei tik jos turi ilgąjį skiemenį: (tvirtapradė priegaidė) d� ti– d� jo, móti– mója, mójo; klýsti– klýsta, klýdo; k� sti– kánda, kándo; l� eti– l� eja, l� ejo; ráuti– ráuna, róvė; g� nti – gýnė, stùmti – st� mė; (tvirtagalė priegaidė) dr� bti– dr� bė, blõgti– blõgsta, blõgo; k� sti– keñčia, keñtė; čiuõžti– čiuõžia, čiuõžė; te� pti– te� pia, te� pė; data VU, fakultetas ti� pti– ti� psta, ti� po.

Veiksmažodis. Bendratis Išimtis yra es. laiko formos su ilgaisiais tvirtagaliais balsiais -ỹ- ir -� -, kuriuos bendratyje atliepia tvirtapradis skiemuo, o būt. kart. laike – trumpieji balsiai -i-, -u-: gỹja ir gýti (g� jo), lỹja ir lýti (l� jo); bỹra ir b� rti (b� ro), kỹla ir k� lti (k� lo); gri� va ir gri� ti (griùvo), kli� va ir kli� ti (kliùvo), ž� va ir ž� ti (žùvo); bj� ra ir bjùrti (bjùro). data VU, fakultetas

Veiksmažodis. Išvestinės formos Išvestinės priesaginės veiksm. formos – būt. dažn. ir būs. laikas, liep. ir tar. nuosaka – išlaiko bendraties kirtį ir priegaidę. Asmenuojant kirtis pastovus: plaũkti ⇨ plaũkdavau, plaũkdavai, -ome. . . • plaũksiu, plaũksi, -ime. . . • plaũkčiau, plaũktum, -u(mė)me. . . ; plaũk, plaũkime, ite láukti ⇨ láukdavau, láukdavai, -ome. . . • láuksiu, láuksi, -ime. . . laũks • láukčiau, láuktum, -u(mė)me. . . ; láuk, láukime, -ite. data VU, fakultetas