Bendrin lietuvi kalba Akcentologija 1 paskaita Bonifacas Stundia
Bendrinė lietuvių kalba (Akcentologija) 1 paskaita Bonifacas Stundžia, VU Baltistikos katedra Kirčio ir priegaidės tipai bei funkcijos ide. kalbose data
Kirčio svarba kalbai • Accentus est quasi anima vocis Pompeius, Donato gramatikos komentarai (Donatus, Elius IV a. ) data • Prosody is soul, breath, and life of a word (J. R. Firthas, anglų prozodijos mokyklos lyderis, 20 a. vidurys) VU, fakultetas
Kirtis ir priegaidė yra supersegmentiniai, arba prozodiniai, elementai ■ lot. segmentum ‘atkarpa, gabaliukas’ ■ simultãninis ‘vykstantis vienu metu’ (< pr. simultané ‘vienalaikis’ ⇦ lot. simul ‘kartu, vienu metu’) ■ gr. προσ‑ωδία <pros-ōdía> ‘pr� e‑dainis, pr� e-gaidė’ ⇦ πρόϛ <prós> ‘prie, prieš’ + ὠδή <ōdḗ> ‘daina’ ■ lot. ac‑centus ⇦ ad ‘prie’+ cantus ‘dainavimas, daina’ ■ gr. φωνή <phōnḗ> ‘garsas’ ■ studentaipagyvinamiestą <. ? !> ■ studeñtai pagývina miẽstą <. ? !> ■ universitètas data VU, fakultetas
Kirčio tipai ide. kalbose. Fiksuotas kirtis ■ Fiksuotas ⇦ lot. fixus ‘pritvirtintas, tvirtas’ ■ Penultima ⇦ lot. paene ‘beveik’+ ultima (syllaba) ⇦ gr. συλλαβή <syllabḗ>‘kartu paimtas arba ištariamas skiemuo’ ■ ˈrodzaj (nom. sg. ), roˈdzajów (gen. pl. ) ‘giminė, rūšis’, rodzaˈjowy (adj. ) data VU, fakultetas
Kirčio tipai ide. kalbose. Fiksuotas kirtis ■ lat. ˈuzmanība ‘dėmesys’, ˈkratīdams ‘purtydamas’ ček. ˈjedenāct ’ 11’, ˈsedumnāct ’ 17’ ■ ček. ˈna hradě ‘pilyje’, ˈza rohem ‘už kampo’ ■ lat. pie ˈtevis ‘pas tave’, uz ˈakmens ‘ant akmens’ ■ lot. laˈbōro, laboˈrāre ‘dirbti’ ir ˈfugĕre ‘bėgti’; exˈīre ‘išeiti’ ir ˈexĭtus ‘išėjimas’ ■ lot. ˈterrā maˈrique ‘sausumoje ir jūroje’ data VU, fakultetas
Kirčio tipai ide. kalbose. Laisvasis kirtis • lìkime (inf. lìkti) : : likìme (voc. sg. ) : : likimè (loc. sg. ); • gìria (3 a. , inf. gìrti) : : girià (nom. sg. ); • gė rimas : : gėrìmas data VU, fakultetas
Laisvasis kirtis ir morfemos ■ daiktavardžių priesaga ‑ýnas liepýnas : l� epa, beržýnas : béržas, sąvartýnas : svarta; ■ dūrinių jung. balsiai, išskyrus ‑(i)a‑ saul� grąža : sáulė, darbýmetis : dárbas, miškótvarka : m� škas. . . ■ plg. j� r‑inis, ‑ė (j� ra turi kirčiuotą šaknį) ir kalb‑� nis, ‑ė (kalbà turi nekirčiuotą šaknį, todėl kirtį gauna priesaga) data VU, fakultetas
Kirčio funkcijos 1. Delimitatyvinė. Pranc. délimitation ‘atribojimas’ iš lot. de- ‘at-’ + limes, -itis ‘riba’. 2. Kulminatyvinė. Lot. culmen, -inis ‘viršus, viršūnė’. 3. Distinktyvinė. Lot. distinctio ‘skirtumas’. data VU, fakultetas
Kirčio funkcijos. Distinktyvinė it. ˈancora ‘inkaras’ : : anˈcora ‘dar’, ang. ˈpresent ‘dovana’ : : preˈsent ‘dovanoti’, liet. neš� (praes. sg. 2 a. ) : : nèši (fut. sg. 2 a. ), k� tas (nom. sg. m. ) : : kitàs (acc. pl. f. ), g� rimas ‘gėralas’ : : gėr� mas (veiksmas) data VU, fakultetas
Kirčio funkcijos. Kulminatyvinė Universaliausia kulminatyvinė funkcija. Plg. : ■ liet. pai� k sáują ir pai� k sáu j� ; ■ lat. ˈtupele ‘šlepetė’ ir ˈtu ˈpele ‘tu, pele’; ■ ček. ˈjeden ‘ 1’ ir ˈje ˈden ‘yra diena’; ■ rus. výbrat' móžete? ‘iš(si)rinkti galite? ’ ir vý brát' móžete? ‘jūs imti galite? ’; jábloki nos� l ‘obuolius nešiojau’ ir já blóki nos� l ‘aš blokus nešiojau’ data VU, fakultetas
Kirtis tekste ♦ frazės kirtis (ang. phrasal stress, vok. Satzbetonung). Tėvas eina į kiną. ♦ loginis kirtis ♦ akcentinis šlijimas (proklizė, enklizė, klitikai) ♦ kirčių išsklaidymas Stundžia B. Kirtis tekste. In: Žodžiai ir prasmės 1. Sud. B. Savukynas. Vilnius: Mokslas, 1991, p. 86– 92. data VU, fakultetas
Priegaidė ♦ liet. áušta ir aũšta, r� gsta ir r� ksta; ♦ kroatų mládīh ‘jaunų’ ir mlâdīh ‘jaunųjų’; ♦ gr. vns. K. ϑεᾶς <theãs>‘deivės’ ir dgs. G. ϑεάς <theás>‘deives’. ♦ monotoninės, politoninės ir toninės kalbos. ♦ gr. τόνος <tónos>‘balso įtempimas ir pakėlimas, tonas, kirtis’; μόνος <mónos>‘vienintelis’; πολύς <polýs>‘daug’ ♦ šáltas : : ša� 't'is, mókslas : : bemõks'l'is. ♦ šáuti → šaũs, bijóti → bijõs. data VU, fakultetas
- Slides: 12