Lietuvi kalba priimtin kalba ir pilietins tapatybs enklas
Lietuvių kalba – „priimtinė“ kalba ir pilietinės tapatybės ženklas? Dr. Loreta Vilkienė VU, 2009
Klausimai o o Ar lietuvių kalba Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos kitataučiams gyventojams yra “priimtinė” kalba? Ar kalbos atžvilgiu egzistuoja socialinis pilietinis identitetas, nepriklausantis ar mažai priklausantis nuo tautybės?
Kas yra priimtinė kalba? o o 2007 m. ES klausimas: kaip daugiakalbystė galėtų prisidėti prie kultūrų dialogo ir Europos Sąjungos piliečių tarpusavio supratimo stiprinimo? Suburta intelektualų grupė pateikti pasiūlymų.
2008 m. ataskaita PRASMINGAS IŠŠŪKIS KAIP KALBŲ ĮVAIROVĖ GALĖTŲ SUTVIRTINTI EUROPĄ o Sprendimas, kaip ilgam įtvirtinti kalbų įvairovę europiečių – piliečių, tautų ir institucijų – gyvenime. http: //ec. europa. eu/commission_barroso/orban/docs/EAC_C 5_rapport _intello_290108_LT. pdf
Dvi sąvokos o o Tarptautinė bendravimo kalba – platiems bendravimo poreikiams tenkinti Priimtinė kalba – laisvai pasirinkta dėl asmeninių priežasčių, susijusių su asmens, šeimos, emociniais ryšiais, profesiniais interesais, pamėgta kultūra, intelektualiniu smalsumu ir t. t.
o o Kiekvienas europietis turėtų būti skatinamas pasirinkti svetimąją kalbą, kuri skirtųsi nuo jo identiteto kalbos ir nuo jo tarptautinio bendravimo kalbos. Tokia kalba vadinama priimtine kalba. Priimtinė kalba apibrėžiama kaip piliečių antroji gimtoji kalba, kurią piliečiai laiko sava dėl asmeninių ar profesinių priežasčių. http: //europa. eu/rapid/press. Releases. Action. do? reference=IP/08/129&format=HT ML&aged=0&language=LT&gui. Language=en
o o o Priimtinės kalbos turėtų būti mokomasi intensyviai Ja asmuo laisvai kalbėtų ir rašytų Ji būtų įtraukta į mokyklos ir universiteto programas bei į kiekvieno asmens profesinio gyvenimo aprašymą. http: //bookshop. europa. eu/eubookshop/download. action? file. N ame=NC 7809630 LTC_002. pdf&eubphf. Uid=10181624&catalog. N br=NC-78 -09 -630 -FR-C
Valstybinė kalba = priimtinė kalba? o o Valstybinė kalba – valstybės įpareigojimas. Priimtinė kalba – žmogaus apsisprendimas.
Ar kitataučiai mano moką lietuvių kalbą?
Kalbos nemoka o Vilniuje 1% Klaipėdoje 0, 2% Kaune 0% o Tautybės kriterijus: o o n o Lyties kriterijus: n o 1%vyrų, 0, 4% moterų nemoka Pagal amžių: n n n o 5% rusų, 0% lenkų nemoka 15 -29 metai – 0% nemoka. 30 – 49 metai - 0, 2 % 50 - 74 metai – 2% Dirba / nedirba: n dirbančiųjų - 0, 3%, nedirbančiųjų – 1 proc.
Priimtinė kalba turi būti artima gimtajai kalbai. Rusų situacija I vieta Rusų kalba Lietuvių kalba II vieta IV vieta 94% 5% 1% 0% 5% 76% 12% 2%
Priimtinė kalba turi būti artima gimtajai kalbai. Lenkų situacija I vieta Lenkų kalba Lietuvių kalba Rusų kalba II vieta IV vieta 81% 11% 6% 0% 7% 35% 54% 2% 10% 52% 34% 2%
Ar svarbu mokėti lietuvių kalbą?
Svarbu ir labai svarbu
o o „Nepriklausomybės atkūrimo laikotarpiu vyravęs jautrumas kultūrinei integracijai (ypač lietuvių kalbos mokėjimui) ganėtinai nublanko” (Leončikas, 2007, 88) Tokie faktai atspindi ir kitataučių didžiųjų miestų gyventojų požiūrį valstybinės kalbos politiką.
Kodėl svarbu mokėti lietuviškai?
Kuri kalba tinkamiausia verslui?
Kuri kalba tinkamiausia aukštajam mokslui?
Kuri kalba tinkamiausia viešiesiems užrašams?
Kitataučiai mano o o moką lietuvių kalbą gebą vartoti panašiai kaip savo gimtąją lietuvių kalbą mokėti svarbu, nes Lietuvos pilietis turi mokėti lietuviškai viešojoje erdvėje (verslas, aukštasis mokslas, užrašai) lietuvių kalba tinkamiausia
Lietuvių kalba – priimtinė kalba? I. Tai ar jūs jau lietuvių kalbą laikote savo gimtąja kalba? R. Nu, faktiškai taip. I. Kodėl? R. Nu. . . [šypsosi] [P] Nes nu labai daug kalbu ir aš tiesiog ėėė kartais nu, nu ne tai kad kartais, bet aš jau nu negalvoju. . Man man jau nereikia daryti vertimo. Daleiskim, kaip anglų kalbant arba vokiečių kartais vis tiek ėėė darai dar prieš tai, prieš pasakant padarai dar vertimą tokį. [juokiasi]
Lietuvių kalba – pilietinės tapatybės rodiklis? o o A. Giddensas: „socialiniai identitetai /. . . / susiję su kolektyviniu matmeniu. Jie žymi, kokiu būdu individas yra „toks pats, kaip ir kiti“. (Giddens, 2005, 44) Pilietiniai bruožai: gyvenimas Lietuvoje, Lietuvos pilietybė, Lietuvos Konstitucijos ir įstatymų gerbimas, kalbėjimas lietuviškai. (Kuznecovienė, 2007, 4)
Lietuvių kalba – pilietinės tapatybės rodiklis? (2) o Leonardas Orbanas: “gerai mokant svetimąją kalbą ir tos kalbos kultūra tampa artimesnė bei suprantamesnė” http: //www. euro. lt/lt/naujienos/apie-lietuvos-narysteeuropos-sajungoje/naujienos/2580/? print=1 Nu, paprasčiausiai tai yra aaa. . . ėėė. . . [P] aš nu kaip [šypteli], įsisavinau jau šios šalies kultūrą, kadangi tiek metų esu čia, nu tiek metų čia gyvenu, tai yra man čia yra viskas artima: ir papročiai, ir žmonių mentalitetas – nu ir tiesiog ėė nematau prasmės ten kažkur keisti šalį arba kurti šeimą kitoj šaly. Tiesiog. . .
Klausimas o Ar kitų Lietuvos vietovių (pvz. , Vilniaus krašto, Visagino) gyventojų apklausa atskleistų tokias pačias tendencijas?
Literatūra o o o o Giddens A. Sociologija. Vilnius, 2001 Kuznecovienė J. Lietuvių tautinė tapatybė: uždarumo ir atvirumo dėmenys. Filosofija. Sociologija. 2007. T, 18, Nr 2, 113. Leončikas T. Etniškumo studijos 2007/1. Ethnicity Studies. Asimiliacija šiuolaikinėje Lietuvos visuomenėje: švietimo sektoriaus pasirinkimas. Vilnius, 2007. Prasmingas iššūkis. Kaip kalbų įvairovė galėtų sutvirtinti Europą. Briuselis, 2008. http: //ec. europa. eu/commission_barroso/orban/docs/EAC_C 5_rapport _intello_290108_LT. pdf Žiūrėta 2009 -11 -15 http: //europa. eu/rapid/press. Releases. Action. do? reference=IP/08/129&f ormat=HTML&aged=0&language=LT&gui. Language=en http: //bookshop. europa. eu/eubookshop/download. action? file. Name=NC 7809630 LTC_002. pdf&eubphf. Uid=10181624&catalog. Nbr=NC-78 -09630 -FR-C http: //www. euro. lt/lt/naujienos/apie-lietuvos-narysteeuropos-sajungoje/naujienos/2580/? print=1
Ačiū už dėmesį.
- Slides: 26