Bendrin lietuvi kalba Akcentologija Bonifacas Stundia VU Baltistikos

Bendrinė lietuvių kalba (Akcentologija) Bonifacas Stundžia, VU Baltistikos katedra Paskaitos lietuvių filologijos 1 k. studentams data

6 paskaita. Vardažodis. Priebalsinių priesagų vedinių kirčiavimas. Nepriešdėliniai vardažodžiai Stiprinančiosios silpnosios priesagos. Vediniai išlaiko pamat. žodžio penultimos kirtį, dažn. – ir priegaidę, kuri ppr. lemia vedinio kirčiuotę: a) tvirtapradė priegaidė – 1 -ąją, b) tvirtagalė priegaidė (bei trump. penultima) – 2 -ąją. -(s)tas: a) gniáužtas 1 (⇦ gniáužti), káltas 1 (⇦ kálti), sóstas 1 (⇦ s� sti); bùrtai 1 (⇦ bùrti), láiptai (⇦ láipioti); b) gaũbtas 2 (⇦ gaũbti), gr� žtas 2 (⇦ gr� žti), ke� štas 2 (⇦ ke� šyti), ne� štas 2 (⇦ ne� šti). data VU, fakultetas

6 paskaita. Vardažodis. Priebalsinių priesagų vedinių kirčiavimas. Nepriešdėliniai vardažodžiai -snis (-io): a) d� snis 1 (⇦ d� ti), k� snis 1 (⇦ k� sti), m� rksnis 1 (⇦ mérkti), s� eksnis 1 (⇦ s� ekti), sk� rsnis 1 (⇦ sk� rti); b) žiñgsnis 2 (⇦ žeñgti), žvi� gsnis 2 (⇦ žve� gti) Išimtis: veiksmo rezultatą bei veikėją reiškiantys vediniai, kurie priesagą rodo esant silpninančiąją (cirkumfleksinė metatonija): keiksnỹs–ke� ksnį 4 (⇦ kéikti-s), pjausnỹs–pjaũsnį 4 (⇦ pjáuti); brūkšnỹs 4 (⇦ braũkti), verksnỹs 4 (⇦ ve� kti). data VU, fakultetas

6 paskaita. Vardažodis. Priebalsinių priesagų vedinių kirčiavimas. Nepriešdėliniai vardažodžiai -(s)tis (-čio): a) sámtis 1 (⇦ sémti); dãgtis 2 (⇦ dègti), tvárstis 1 (⇦ tvérti, tvárstyti); b) dañgtis 2 (⇦ deñgti), ka� štis 2 (⇦ k� šti), pỹktis 2 (⇦ pỹkti), ra� stis 2 (⇦ re� ti), sva� stis 2 (⇦ sve� ti ‖ svérti). data VU, fakultetas

6 paskaita. Vardažodis. Priebalsinių priesagų vedinių kirčiavimas. Nepriešdėliniai vardažodžiai Silpninančiosios priesagos. Vediniams ppr. būdinga cirkumfleksinė metatonija ir 4 kirč. -lỹs, -� : auglỹs–aũglį (⇦ áugti), bėglỹs–b� glį (⇦ b� gti), drožl� –drõžlę (⇦ dróžti), siūl� –si� lę (⇦ si� ti); pirklỹs–pi� klį (⇦ pi� kti), veržl� – ve� žlę (⇦ ve� žti); Baublỹs–Baũblį. Bet: grėblỹs–gr� blį 3 ⇦ gr� bti), dieglỹs –d� eglį 3 ‖ diẽglį 4 (⇦ d� egti). data VU, fakultetas

6 paskaita. Vardažodis. Priebalsinių priesagų vedinių kirčiavimas. Nepriešdėliniai vardažodžiai -t� s (-iẽs): griūt� s–gri� tį (⇦ gri� ti), klot� s–klõtį (⇦ klóti), stot� s–stõtį (⇦ stóti), tart� s–ta� tį (⇦ ta� ti). (4 kirč. ) Gretybės: jungt� s–jùngtį 3 ‖ juñgtį 4 (⇦ jùngti), lemt� s–lémtį 3 ‖ le� tį 4 (⇦ lémti); kli� tis 1 ‖ kliūt� s–kli� tį 4 (⇦ kli� ti); Išimtys: sk� ltis 1 (: sk� lti), sv� rtis 1 (: sv� rti). data VU, fakultetas

6 paskaita. Vardažodis. Priebalsinių priesagų vedinių kirčiavimas. Nepriešdėliniai vardažodžiai -m� : drėgm� –dr� gmę (⇦ dr� gti), kilm� –ki� mę (⇦ k� lti), smulkm� –smu� kmę (⇦ smùlkus); grėsm� –gr� smę (⇦ gr� sti), sėkm� –s� kmę (⇦ sèktis), tarm� –ta� mę (⇦ ta� ti) (4 kirč. ) -smas: griaũsmas (⇦ griáusti), ke� ksmas (⇦ kéiktis); r� ksmas (⇦ r� kti), šaũksmas (⇦ šaũkti), te� smas (⇦ te� sti) (4 kirč. ) data VU, fakultetas

6 paskaita. Vardažodis. Priebalsinių priesagų vedinių kirčiavimas. Nepriešdėliniai vardažodžiai BŪDVARDŽIAI. -lùs, -� : bėglùs–b� glų (⇦ b� gti), šoklùs–šõklų (⇦ šókti), taiklùs–ta� klų (⇦ táikyti), vislùs; -rùs, -� : ėdrùs–� drų (⇦ � da), plėšrùs–pl� šrų (⇦ pl� šti), sukrùs, -� ; -nùs, -� : kilnùs–ki� nų (⇦ k� lti), kvapnùs, -� ; -svas, -à: ba� svas (⇦ báltas), juõsvas (⇦ júodas), ža� svas (⇦ žãlias) data VU, fakultetas

6 paskaita. Vardažodis. Galūnių vedinių kirčiavimas. Nepriešdėliniai vardažodžiai Galūnių vediniams būdinga kirčio vietos kaita: ašãrius, -ė (⇦ ãšara), vasãris (⇦ vãsara). Ir ppr. cirkumfleksinė priegaidžių kaita. Būdvardžiai patiria tik cirkumfleksinę metatoniją. Iš daiktavardžių nuoseklia cirkumfleksine priegaidžių kaita išsiskiria -ius (-ė) vediniai: puõdžius (⇦ púodas), skỹrius (⇦ skýrė); Nuoseklesnė cirkumfl. metatonija būdinga vediniams tų galūnių, kurios eina po C’: -is (-ys, -ė), -ė. Akūtinė metatonija reta, būdingesnė menkinamiesiems žodžiams: kváiša (⇦ kva� šti). data VU, fakultetas

6 paskaita. Vardažodis. Galūnių vedinių kirčiavimas. Nepriešdėliniai vardažodžiai Nepriešdėlinių vardažodžių darybinės galūnės pagal jų akcentines savybes skirstomos į tris grupes: a) stiprinančiosios, b) silpninančiosios ir c) akcentiškai keleriopos galūnės. Stiprinančioji nekirčiuota -ius; -ė. (2 k. ): puõdžius (⇦ púodas), se� lius (⇦ séilės); ašãrius (⇦ ãšara), vien� šius (⇦ v� enišas); ba� džius (⇦ ba� das), knỹgius (⇦ knỹgą); skỹrius (⇦ skýrė); stỹgius (⇦ st� gti). data VU, fakultetas

6 paskaita. Vardažodis. Galūnių vedinių kirčiavimas. Nepriešdėliniai vardažodžiai Silpninančiosios galūnės. Vyrauja 4 kirčiuotė. Daiktavardžių: -(i)a: brandà–brañdą (⇦ bréndo), raudà–raũdą (⇦ ráuda), sėjà–s� ją (⇦ s� ti), skaldà–ska� dą (⇦ skáldyti), traukà–traũką (⇦ tráukti); drąsà–dr� są (⇦ drąsùs–dr� sų), kančià–kañčią (⇦ keñčia). Išimtys: niùrzga (⇦ niùrzga, -� ti). Čia galūnė -a yra stiprinančioji nekirčiuota. data VU, fakultetas

6 paskaita. Vardažodis. Galūnių vedinių kirčiavimas. Nepriešdėliniai vardažodžiai -as: vediniai ppr. patiria cirkumfleksinę metatoniją: la� das (⇦ léido), spaũdas (⇦ spáudė), va� nas (⇦ várna); juõkas (⇦ juõktis), lañkas (⇦ leñkti), sma� gas (⇦ sme� gti). Išimtys, gretybės: ráugas 3 (⇦ r� gti, ráugti), sárgas (⇦ sérgėti); dáigas 3 ‖ da� gas 4 (⇦ dýgti). aũkštas (⇦ áukštas), stõvas (⇦ stóvi) – 2 kirč. ; jùngas 1 (⇦ jùngti). data VU, fakultetas

6 paskaita. Vardažodis. Galūnių vedinių kirčiavimas. Nepriešdėliniai vardažodžiai -(i)a� : būdingas galūninis kirtis ir kuopinė reikšmė. tėva� 4 ‘tėvas ir motina’ (⇦ t� vas 3), uošvia� 4 ‘uošvis ir uošvė; jų šeima, namai = uošvijà’ (⇦ úošvis, -ė 1). Asmenvardžių sistemoje: žymi šeimą ar šiaip žmonių būrį pagal vyro pavardę, pravardę ar vardą: Antanaičia�‘Antanaičio šeima; kaimynai, giminės pavarde Antanaitis’ (⇦ Antanáitis 1), Karolia�‘Karolio šeima. . . ’ (⇦ Kãrolis 1), Kiškia�‘Kiškio šeima. . . ’ ⇦ K� škis 2 (plg. apeliatyvą k� škis, dgs. k� škiai). data VU, fakultetas

6 paskaita. Vardažodis. Galūnių vedinių kirčiavimas. Nepriešdėliniai vardažodžiai Iš -(i)u linksn. asmenvardžių: Čipka� 4 (⇦ Č� pkus 2), Karalia� 4 ⇦ Karãlius 2 (plg. karãliai 2) Daugelyje tarmių (ir toje, kurios pagrindu susikūrė bk), -(i)a�apibendrinta visiems asmenvardžiams: Gaulia� 4 (⇦ Gáulia, Gáulė 1), Gervia� 4 (⇦ Gérvė 1), Noreika� 4 (⇦ Noréika 1, -eikà 2). data VU, fakultetas

6 paskaita. Vardažodis. Galūnių vedinių kirčiavimas. Nepriešdėliniai vardažodžiai Dalis kuopinės reikšmės asmenvardinių vedinių yra tapę gyvenamųjų vietų vardais: Banaičia� 4 (Šl) ⇦ Banáitis 1, Bložia� 4 (Šlu) ⇦ Blõžė 2, Jurgelia� 4 (Brž) ⇦ Jurgẽlis 2, Noreika� 4 (Pkr) ⇦ Noréikà 1 ‖ 2, Perkūna� 4 (Klp) ⇦ Perk� nas 1. data VU, fakultetas

6 paskaita. Vardažodis. Galūnių vedinių kirčiavimas. Nepriešdėliniai vardažodžiai Daugiaskiemenių (i)a ir (i)u linksn. vedinių kirčiavimas sietinas su asmenvardžio vns. kirčio vieta. Jei kirčiuojama penultima, kuopinė dgs. ppr. būna 4 kirč. : Jurgelia� 4 (⇦ Jurgẽlis 2), Kubilia� 4 (⇦ Kub� lius 2), Lauriūna� 4 (⇦ Lauri� nas 1). Jei asmenvardžio vns. būdingas tolesnio nuo galo skiemens kirtis, dgs. ppr. yra 3 kirč. : Gedgauda� –Gẽdgaudus 3 b (⇦ Gẽdgaudas), Gibavičia� –Gibãvičius 3 b (⇦ Gibãvičius), Jokanta� –Jókantus 3 a (⇦ Jókantas). data VU, fakultetas

6 paskaita. Vardažodis. Galūnių vedinių kirčiavimas. Nepriešdėliniai vardažodžiai Būdvardžių: -ùs, -� : (4 kirč). laidùs–la� dų (⇦ léido), tingùs–tiñgų (⇦ t� ngi), mokslùs–mõkslų (⇦ mókslas), šiaurùs–šiaũrų (⇦ šiáurė); kalbùs–ka� bų (⇦ ka� ba, -� ti), erdvùs–e� dvų (⇦ e� dvę). data VU, fakultetas

6 paskaita. Vardažodis. Galūnių vedinių kirčiavimas. Nepriešdėliniai vardažodžiai Dvejopos galūnės: jų pobūdžiui turi reikšmės pamat. ž. kalbos dalis ir/ar vedinio darybos reikšmė. -is/-ys, -ė akcentinės savybės ppr. priklauso nuo vedinio darybos reikšmės. Jei vedinys nereiškia veiksmažodinės ar vardažodinės ypatybės turėtojo, veiksmo rezultato, galūnė ppr. yra stiprinančioji nekirčiuota. Išlaikomas pamat. kam. kirtis, o tvirtapradė jo priegaidė ppr. virsta tvirtagale (vyksta ir kirčio vietos kaita). Vediniai 2 k. : a� kis (⇦ álkti), skrỹdis (⇦ skr� do), tr� kis (⇦ tr� kti), va� gis (⇦ válgyti); stõris (⇦ stóras); š� kis (⇦ šaũkti); blõgis (⇦ blõgas), Lietùvis (⇦ L� etuvą). data VU, fakultetas