Balt filologijos vadas II k lituanistams Bonifacas Stundia
Baltų filologijos įvadas II k. lituanistams Bonifacas Stundžia, Vilniaus universiteto Baltistikos katedra data
Baltai – 1845 m. G. H. F. Nesselmannas Baltische Sprachen (Baltic languages, langues baltiques, lingue baltiche, baltijskie jazyki) ← vok. Baltisches Meer ← lot. Mare Balticum (nuo 11 a. ) – knyginis pavadinimas (Baltijos jūra) Vok. sen. Ostsee ← lot. Mare Orientale, lie. Žemaičių jūra, Žuvėdų jūra, Palanginė jūra, la. Lielā jūra Šaknis balt- sietina su žodžiais, žyminčiais baltą spalvą. Spalviniai vandenų ir pelkėtų vietų pavadinimai įprasti. data VU, fakultetas
Filologija Gr. philo-logía (φιλο-λογία < φιλέω „myliu“+ λόγος „žodis, kalba“) philólogos „šnekus“, Platonas „mokslinių pokalbių mėgėjas“, Aristotelis „humanit. išsilavinimo atstovas“ → „žmogus, studijuojantis sen. autorius“. Du dideli senovės filologijos centrai – Aleksandrija (Egiptas) su Mūseĩon (Μουσειον) biblioteka ir Pergamas (M. Azija). Helenizmo laikais (nuo 323 m. pr. Kr. iki 146 m. pr. Kr. ) atsiranda gramatikos (D. Trako [170 -90 pr. Kr. ] gramatika). 19 a. nuo filologijos atsiskiria kalbotyra. data VU, fakultetas
Sen. indų tradicija Paninis (Pāṇini) 6 -4 a. pr. Kr. Sanskrito filologas ir gramatikas. Beveik 4000 lingvistikos, sintaksės ir semantikos taisyklių. Šiuolaikinė dūrinių, balsių kaitos analizė daug remiasi Paniniu, vartojami jo terminai, pvz. , bahuvrīhi (posesyviniai) dūriniai (ilga-kojis, -ė), vrdhi (pailgintasis) balsių kaitos laipsnis (plg. tvėriau ir tveriu) ir t. t. data VU, fakultetas
Filologija apima kalbos, literatūros ir tautosakos tyrimus. Glaudus ryšys su tekstais – ir rašytiniais, ir sakytiniais, istorija, filosofija, mitologija ir kt. humanitariniais mokslais. Baltų filologija, baltistika – platesnis terminas (visa, kas susiję su baltų dvasine ir materialine kultūra) Lietuvių/ latvių/ prūsų filologija; lituanistika/ latvistika/ prūsistika Vakarietiškoje tradicijoje filologija asocijuojasi su klasikine filologija (classical philology, clasics) Ang. Baltic / Lithuanian Studies. data VU, fakultetas
Įvadas Europinis vertinys, kopija, kalkė. Plg. vok. Ein-führung, lat. ie-vads, rus. vedenie ← lot. intro-ductio. Kitos kalbos turi skolinį: Ang. , pranc. introduction, it. introduzione. . . data v- VU, fakultetas
- Slides: 6