Lietuvi kalbos akcentologija Bonifacas Stundia VU Baltistikos katedra
Lietuvių kalbos akcentologija Bonifacas Stundžia, VU Baltistikos katedra Paskaitos lietuvių filologijos 1 k. studentams 3 paskaita Vardažodžių darinių kirčiavimas: priebalsinių priesagų ir galūnių vediniai
VARDAŽODŽIO PRIEBALSINIŲ PRIESAGŲ VEDINIŲ BE PRIEŠDĖLIŲ KIRČIAVIMAS Priebalsinės priesagos neturi balsio, todėl negali būti kirčiuotos. Vieni priesagų vediniai yra 1 -osios arba 2 -osios kirčiuotės (stipraus kamieno), nepatiria metatonijos, tad tokias priesagas galima vadinti stiprinančiosiomis nemetatoninėmis: kál-tas 1 (⇦ kálti), nẽš-tas 2 (⇦ nèšti). Kiti vediniai paprastai yra 4 -osios kirčiuotės (silpno kamieno), patiria cirkumfleksinę metatoniją, tad tokios priesagos vadintinos silpninančiosiomis metatoninėmis: keĩk-smas 4 (⇦ kéiktis); šaũk-smas 4 (⇦ šaũkti).
Vardažodis. Stiprinančiosios nemetatoninės priebalsinės priesagos Vediniai išlaiko pamatinio žodžio priešpaskutinio skiemens kirtį, dažn. – ir priegaidę, kuri paprastai lemia vedinio kirčiuotę: a) tvirtapradė priegaidė – 1 -ąją, b) tvirtagalė priegaidė (bei trumpas priešp. skiemuo) – 2 -ąją. -tas: a) gniáuž-tas 1 (⇦ gniáužti), kál-tas 1 (⇦ kálti), sós-tas 1 (⇦ sė sti); bùr-tai 1 (⇦ bùrti); b) gaũb-tas 2 (⇦ gaũbti), grą ž-tas 2 (⇦ grę žti), ker š-tas 2 (⇦ ker šyti), nẽštas 2 (⇦ nèšti).
Vardažodis. Stiprinančiosios nemetatoninės priebalsinės priesagos -snis (kilm. -io): a) dė -snis 1 (⇦ dė ti), ką snis 1 (⇦ ką sti), mìrk-snis 1 (⇦ mérkti), síeksnis 1 (⇦ síekti), skìr-snis 1 (⇦ skìrti); b) žiñg-snis 2 (⇦ žeñgti), žvil g-snis 2 (⇦ žvel gti) Išimtis: veiksmo rezultatą bei veikėją reiškiantys vediniai yra 4 osios kirčiuotės ir priesagą rodo esant silpninančiąją metatoninę: keik-snỹs–keĩk-snį 4 (⇦ kéikti-s), pjau-snỹs–pjaũ-snį 4 (⇦ pjáuti); verk-snỹs–veĩk-snį 4 (⇦ veĩkti).
Vardažodis. Stiprinančiosios nemetatoninės priebalsinės priesagos -(s)tis (kilm. -čio): a) sám-tis 1 (⇦ sémti); tvár-stis 1 (⇦ tvérti, tvárstyti); b) dañg-tis 2 (⇦ deñgti), kaĩš-tis 2 (⇦ kìšti), pỹk-tis 2 (⇦ pỹkti), ram -stis 2 (⇦ rem ti), svar -stis 2 (⇦ sver ti ‖ svérti).
Vardažodis. Silpninančiosios metatoninės priebalsinės priesagos. Daiktavardžiai. Vediniams būdinga cirkumfleksinė metatonija ir 4 -oji kirčiuotė -mė : drėgmė –drė gmę (⇦ drė gti), kilmė –kil mę (⇦ kìlti), smulkmė –smul kmę (⇦ smùlkus); grėsmė –grė smę (⇦ grė sti), sėkmė –sė kmę (⇦ sèktis), tarmė –tar mę (⇦ tar ti) (4 kirč. ) -smas: griaũsmas (⇦ griáusti), keĩksmas (⇦ kéiktis); rė ksmas (⇦ rė kti), šaũksmas (⇦ šaũkti), teĩsmas (⇦ teĩsti) (4 kirč. )
Vardažodis. Silpninančiosios metatoninės priebalsinės priesagos. BŪDVARDŽIAI. -lùs, -ì: bėglùs–bė glų (⇦ bė gti), šoklùs–šõklų (⇦ šókti), taiklùs–taĩklų (⇦ táikyti), vislùs (4 kirč. ) -rùs, -ì: ėdrùs–ė drų (⇦ ė da), plėšrùs–plė šrų (⇦ plė šti), sukrùs, -ì (4 kirč. ) -nùs, -ì: kilnùs–kil nų (⇦ kìlti), kvapnùs, -ì (4 kirč. ) -svas, -à: bal svas (⇦ báltas), juõsvas (⇦ júodas), žal svas (⇦ žãlias) (4 kirč. )
Vardažodis. Silpninančiosios metatoninės priebalsinės priesagos. Daiktavardžiai. -lỹs, -ė : auglỹs–aũglį (⇦ áugti), bėglỹs–bė glį (⇦ bė gti), drožlė –drõžlę (⇦ dróžti), siūlė –siū lę (⇦ siū ti); pirklỹs–pir klį (⇦ pir kti), veržlė –ver žlę (⇦ ver žti); Baublỹs–Baũblį (4 kirč. ) Išimtys: grėblỹs–grė blį 3 ⇦ grė bti). . . Gretybės: dieglỹs –díeglį 3 ‖ diẽglį 4 (⇦ díegti). . .
Vardažodis. Silpninančiosios metatoninės priebalsinės priesagos. Daiktavardžiai -tìs (kilm. -iẽs): griūtìs–griū tį (⇦ griū ti), klotìs–klõtį (⇦ klóti), stotìs–stõtį (⇦ stóti), tartìs–tar tį (⇦ tar ti). (4 kirč. ) Išimtys: skìltis 1 (: skìlti), svìrtis 1 (: svìrti). Gretybės: jungtìs–jùngtį 3 ‖ juñgtį 4 (⇦ jùngti), lemtìs–lémtį 3 ‖ lem tį 4 (⇦ lémti); kliū tis 1 ‖ kliūtìs–kliū tį 4 (⇦ kliū ti);
VARDAŽODŽIO GALŪNIŲ VEDINIŲ BE PRIEŠDĖLIŲ KIRČIAVIMAS. Metatonija Galūnių vediniams būdinga kirčio vietos kaita (metatonija): ašãrius, -ė (⇦ ãšara), vasãris (⇦ vãsara). Ir paprastai cirkumfleksinė priegaidžių kaita (metatonija). Būdvardžiai patiria tik cirkumfleksinę metatoniją. Iš daiktavardžių nuoseklia cirkumfleksine metatonija išsiskiria -ius (-ė) vediniai: puõdžius (⇦ púodas), skỹrius (⇦ skýrė). . . Kitų daiktavardžių galūnių vedinių cirkumfleksinė metatonija yra su išimtimis. Akūtinė metatonija reta, būdingesnė menkinamiesiems daiktavardžiams: kváiša 1 (⇦ kvaĩšti).
Darybinių galūnių akcentinės savybės. Stiprinančiosios (nekirčiuotos metatoninės) galūnės Nepriešdėlinių vardažodžių darybinės galūnės pagal jų akcentines savybes skirstomos į tris grupes: a) stiprinančiosios, arba nekirčiuotos metatoninės (vediniai 2 -osios kirčiuotės) , b) silpninančiosios (vediniai 4 -osios ar rečiau 3 -osios kirčiuotės, dažna cirkumfleksinė metatonija) ir c) akcentiškai dvejopos galūnės. Stiprinančioji (nekirčiuota metatoninė): -ius; -ė (2 kirč. ): puõdžius (⇦ púodas), seĩlius (⇦ séilės); skỹrius (⇦ skýrė); stỹgius (⇦ stìgti); bal džius (⇦ bal das), knỹgius (⇦ knỹgą); ašãrius (⇦ ãšara), vienìšius (⇦ víenišas);
Silpninančiosios darybinės galūnės. Vediniams būdinga metatonija. Daiktavardžių: -(i)a: brandà–brañdą (⇦ bréndo), raudà–raũdą (⇦ ráuda), sėjà–sė ją (⇦ sė ti), skaldà–skal dą (⇦ skáldyti), traukà–traũką (⇦ tráukti); drąsà–drą są (⇦ drąsùs–drą sų), kančià–kañčią (⇦ keñčia) (4 kirč. ) Išimtys: niùrzga 1 (⇦ niùrzga, niur gzti). Čia galūnė -a yra stiprinančioji (nekirčiuota).
Silpninančiosios darybinės galūnės. Vediniams būdinga metatonija su išimtimis -as: laĩdas (⇦ léido), spaũdas (⇦ spáudė), var nas (⇦ várna); juõkas (⇦ juõktis), lañkas (⇦ leñkti), smaĩgas (⇦ smeĩgti) (4 kirč. ) Išimtys: ráugas 3 (⇦ rū gti, ráugti), sárgas 3 (⇦ sérgėti); aũkštas 2 (⇦ áukštas), stõvas 2 (⇦ stóvi); jùngas 1 (⇦ jùngti). Gretybės: dáigas 3 ‖ daĩgas 4 (⇦ dýgti).
Silpninančiosios darybinės galūnės. -(i)aĩ: būdingas galūninis kirtis ir kuopinė reikšmė. tėvaĩ 4 ‘tėvas ir motina’ (⇦ tė vas 3), uošviaĩ 4 ‘uošvis ir uošvė; jų šeima, namai = uošvijà’ (⇦ úošvis, -ė 1, dgs. úošviai, -ės). Asmenvardžių sistemoje: žymi šeimą ar šiaip žmonių būrį pagal vyro pavardę, pravardę ar vardą: Antanaičiaĩ ‘Antanaičio šeima; kaimynai, giminės pavarde Antanaitis’ (⇦ Antanáitis 1), Karoliaĩ ‘Karolio šeima. . . ’ (⇦ Kãrolis 1), Kiškiaĩ ‘Kiškio šeima. . . ’ ⇦ Kìškis 2 (plg. apeliatyvą kìškis, dgs. kìškiai).
Silpninančiosios darybinės galūnės: (i)ai Iš -(i)u linksniuotės asmenvardžių: Čipkaĩ 4 (⇦ Čìpkus 2), Karaliaĩ 4 ⇦ Karãlius 2 (plg. karãliai 2) Daugelyje tarmių (ir toje, kurios pagrindu susikūrė bendrinė kalba), (i)aĩ apibendrinta visiems asmenvardžiams: Gauliaĩ 4 (⇦ Gáulia, Gáulė 1), Gerviaĩ 4 (⇦ Gérvė 1), Noreikaĩ 4 (⇦ Noréika 1, -eikà 2). -
Silpninančiosios darybinės galūnės: (i)ai. Dalis kuopinės reikšmės asmenvardinių vedinių yra tapę gyvenamųjų vietų vardais: Banaičiaĩ 4 (Šl) ⇦ Banáitis 1, Bložiaĩ 4 (Šlu) ⇦ Blõžė 2, Jurgeliaĩ 4 (Brž) ⇦ Jurgẽlis 2, Noreikaĩ 4 (Pkr) ⇦ Noréikà 1 ‖ 2, Perkūnaĩ 4 (Klp) ⇦ Perkū nas 1.
Silpninančiosios darybinės būdvardžių galūnės -ùs, -ì. Dėsninga cirkumfleksinė metatonija. laidùs–laĩdų (⇦ léido), tingùs–tiñgų (⇦ tìngi), mokslùs–mõkslų (⇦ mókslas), šiaurùs–šiaũrų (⇦ šiáurė); kalbùs–kal bų (⇦ kal ba, -ė ti), erdvùs–er dvų (⇦ er dvę). (4 kirč).
Akcentiškai dvejopos daiktavardžių darybinės galūnės. Būdinga metatonija su išimtimis. -is/-ys, -ė akcentinės savybės ppr. priklauso nuo vedinio darybos reikšmės. Jei vedinys nereiškia veiksmažodinės ar vardažodinės ypatybės turėtojo, veiksmo rezultato, galūnė paprastai yra nekirčiuota (stiprinančioji). Išlaikomas pamat. kamieno kirtis, o tvirtapradė priegaidė paprastai virsta tvirtagale; vyksta reguliari kirčio vietos kaita. Vediniai 2 kirčiuotės: al kis (⇦ álkti), skrỹdis (⇦ skrìdo), trū kis (⇦ trū kti), val gis (⇦ válgyti); stõris (⇦ stóras); šū kis (⇦ šaũkti); blõgis (⇦ blõgas), Lietùvis, -ė (⇦ Líetuvą).
Akcentiškai dvejopos daiktavardžių darybinės galūnės. Būdinga metatonija su išimtimis. -is/-ys, -ė. Veiksmažodinės bei vardažodinės ypatybės turėtojų („veikėjų“) pavadinimai (a) ir veiksmo rezultatą reiškiantys vediniai (b) dažniausiai kirčiuojami 4 -ąja kirčiuote: a) plepỹs, -ė –plẽpį, -ę (⇦ plẽpa, - ė ti), žynỹs, -ė –žỹnį, -ę (⇦ žìno, -óti), bailỹs, - ė –baĩlį, -ę (⇦ bailùs–baĩlų), kvailỹs, - ė –kvaĩlį, -ę (⇦ kvaĩlas); b) būrỹs–bū rį (⇦ bū rė, bùrti), plyšỹs–plỹšį (⇦ plýšti); ryšỹs–rỹšį (⇦ rìšti). Bet: jaũnis, -ė (⇦ jáunas, -à), plìkis, -ė (⇦ plìkas, -à), šlùbis, -ė (⇦ šlùbas, -à) – vediniai 2 -osios kirčiuotės.
Akcentiškai dvejopos daiktavardžių darybinės galūnės. Būdinga metatonija su išimtimis. -ė akcentinės savybės pirmiausia priklauso nuo pamatinio žodžio kalbos dalies. Vardažodiniai vediniai paprastai kirčiuojami 2 -ąja kirčiuote, jiems būdinga cirkumfleksinė metatonija bei kirčio vietos kaita: piẽnė (⇦ píenas), tỹrė (⇦ týras); pelẽnė (⇦ pẽlenus, pelenaĩ); plìkė (⇦ plìkas), striùkė (⇦ striùkas). Bet: bríedė 1 (⇦ bríedis), élnė 1 (⇦ élnias); ãsilė 1 (⇦ ãsilas); kaltė 4 (⇦ kal tas), vertė 4 (⇦ ver tas).
Akcentiškai dvejopos daiktavardžių darybinės galūnės. Būdinga metatonija su išimtimis. -ė. Veiksmažodinių vedinių galūnės -ė akcentines savybes lemia vedinio darybos reikšmė. Įrankių bei veiksmažodinės ypatybės turėtojų pavadinimai yra 1 -osios arba 2 -osios kirčiuotės, priklausomai nuo pamatinio kamieno penultimos priegaidės bei kiekybės: dìldė 1 (⇦ dìldyti), blìzgė 2 (⇦ blìzga, -ė ti), sẽgė 2 (⇦ sègti), slaũgė 2 (⇦ slaũgo, -ýti). Abstraktai ir veiksmo rezultato pavadinimai kirčiuojami 4 -ąja kirčiuote, būdinga tvirtagalė metatonija: pynė –pỹnę (⇦ pýnė, pìnti); brydė –brỹdę (⇦ brìdo, brìsti), riekė –riẽkę (⇦ riẽkti), žymė –žỹmę (⇦ žỹmi, -ė ti); plg. vardažodinius vedinius kaltė , vertė (4).
- Slides: 21