SUDTINIO SAKINIO SKYRYBOS KARTOJIMAS Sudtinis sakinys Jungtukinis Sujungiamasis

SUDĖTINIO SAKINIO SKYRYBOS KARTOJIMAS

Sudėtinis sakinys Jungtukinis Sujungiamasis Bejungtukis Prijungiamasis Pvz. Eina vilkas, o genelis medį kerta. Mišrusis Mato vilkas genelis medį kerta. Eina vilkas, o genelis medį kerta, nes nori išgąsdinti aplinkinius. Mato vilkas, kad genelis medį kerta.

Jungtukiniai sakiniai Sujungiamieji:

Nurodykite du - tris sudėtinių sujungiamųjų sakinių požymius. (3 taškai) 1. Sudėtinio sujungiamojo sakinio dėmenys yra savarankiški. 2. Jungtukai jų dėmenų santykio neapibrėžia, iš vieno dėmens negalima iškelti klausimo kitam dėmeniui. 3. Tokius dėmenis nesunku paversti vientisiniais sakiniais. 4. PVZ. : Žmona laiko tris trobos kerčias, o vyras – tik vieną.

Sudėtinių sujungiamųjų sakinių jungtukai • sudedamojo sujungimo: ir, ir. . . ir, nei. . . nei, tai. . . tai, čia. . . čia; • priešinamojo sujungimo: o, bet, tačiau, tik, užtai, vis dėlto; • skiriamojo sujungimo: • paremiamojo sujungimo: ar, arba, ar. . . ar, arba. . . arba; tai, taigi, tad, dėl to, todėl.

Nurodykite, kas būdinga sujungiamųjų sakinių skyrybai ( 2 taškai) l Sujungiamųjų sakinių dėmenys skiriami kableliais. l Jų skyrybos taisyklės panašios į vienarūšių sakinio dalių. Jei jungtukai ir, arba, nei jungia gana artimus vienas kitam, vienarūšius sakinio dėmenis, kablelio galima nerašyti. PVZ. : Žmonės naktį miegojo ir visur buvo tylu.

Prijungiamieji sakiniai

Nurodykite tris – keturis sudėtinių prijungiamųjų sakinių bruožus. (4 taškai) l Prijungiamuosius sakinius sudaro pagrindiniai ir šalutiniai dėmenys. l Prijungiamųjų sakinių dėmenys yra labiausiai susiję iš visų sudėtinių sakinių. l Iš pagrindinio ar šalutinio dėmens galima iškelti klausimą kitam šalutiniam dėmeniui l Šalutinių sakinių rūšių yra tiek pat, kiek ir sakinio dalių: veiksnio, tarinio, papildinio, pažyminio ir kt. PVZ. : Gėris, jeigu už jį tikimasi atpildo, jau ne Gėris, o prekė.

Išvardykite kuo daugiau jungiamųjų žodžių, kurie jungia šalutinį sakinio dėmenį su pagrindiniu. (5 taškai) l Ar, kad, jog, kai, kol, nes, jei, nors, lyg, tarytum, it, nei, koks, kuris, katras, keli, kada, kuomet, kaip, kiek, kur, kodėl. l Kai. . . tai, juo. . . juo, juo. . . tuo, kuo. . . tuo, kadangi. . . tai, jeigu. . . tai, koks. . . toks, kada. . . tada, kaip. . . taip, kiek. . . tiek, tiek. . . kad ir t. t.

Remdamiesi pateiktais pavyzdžiais prisiminkite svarbiausias prijungiamųjų sakinių skyrybos taisykles. (4 taškai) Jis pakėlė galvą, pasižiūrėjo, ar mes klausome, ir vėl skaitė toliau. Kur tik žiūriu, vis gražu: žalia, liekna, gryna. 2. Miegojau, kol gerai įsidienojo ir kol barbeno už lango lietus. Gydytojas kamantinėjo merginą, kur jai skauda ir ar dažnai užeina priepuoliai. 3. Buvo toks paslaptingas vakaras, jog kai lašėjo nuo stogų vanduo, regėjos, kad tai kažkas darė tyčia, kad sudrumstų tą nakties tylą. 4. O tu stovėk _kur stovėjęs_ ir nebandyk artintis. 1.

Bejungtukiai sakiniai Bejungtukių sakinių dėmenų ryšys neparodomas jokiomis formaliomis priemonėmis, juos sieja tiktai prasmė ir intonacija

Nurodykite, kokie skyrybos ženklai tinka bejungtukiams sakiniams(2 taškai) Bejungtukių sakinių Skyrybos rūšys ženklai Išskaičiuojamieji ir gretutiniai Sąlygojamieji ir paremiamieji (sąlyga, nuolaida, Sakinių pavyzdžiai Į rytą lietus nustoja šniokštęs aptyla ir vėjas. Genys atsigėrė sulos iš ryto lauk saulėtos dienos. išvada, priežastis ir pasekmė, prieša) Aiškinamieji ir konkretinamieji Dėmenų turinys nutolęs vienas nuo kito Dabar aš matau jūs visą laiką man buvote geri Vasara buvo pačiame savo gražume kažkur aidėjo armonika ir linksmi merginų balsai

Praktinės užduotys: Nurodykite sudėtinio sakinio rūšį, atsakymą įrašykite į lentelę (7 taškai): A – vientisinis, B - sudėt. sujung. , C – sudėt. prijung. , D – sudėt. mišrusis, E – sudėt. bejungt. Sak. Nr. Sak. rūšis 1 2 3 4 5 6 7

1. Tas bangų ošimas, ta vandenų begalybė mane taip sužavėjo, jog aš pamiršau ir technikumą, ir egzaminus, – viskas pasidarė tartum nereikšminga. 2. Rodėsi, lyg geležinis lankas būtų veržęs jam galvą, lyg gėda, kuria jam grasino, jau buvo užgriuvusi. 3. Kalbėjimas mintyse, kaip ir laiškai, kuriuos sudegini, padeda neužmiršti.

4. Net dabar ieškojo akių, mokančių atspindėti džiaugsmą, kad ir tuoj išblėstantį, bet ne Ramunės liūdesio. 5. Baigė Rokas darbą vėlai, nes vieno dalyko jis tikrai nemokėjo – greitai dirbti. 6. Su juo bendrauti lengva, gera, jis tartum skatina pasitikėti, atverti širdį. 7. Išlipdavo iš karietos, įsiklausydavo – tylu, tylu.

Paaiškinkite skyrybos ženklus, atsakymus įrašykite į lentelę(10 taškų) Sak. Nr. Ats. raidė 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10

1. Nesisielok, 1 kiekvienam darbui ar žodžiui reikia subręsti. A Atskiriamas kreipinys. B Atskiriami sudėtinio bejungtukio sakinio dėmenys. C Atskiriamos vienarūšės sakinio dalys. 2. Tuojau už kaimo, 2 kur buvo užkelti vartai, 2 vienoje kelio pusėje plytėjo rugiai, kitoje . vasarojus. A Išskiriama tikslinamoji vietos aplinkybė. B Išskiriamas šalutinis sakinys. C Išskiriamas išplėstinis dalyvinis pažyminys po pažymimojo žodžio.

3. Pauškių pelkėje jauku būdavo: 3 kiminai minkšti, samanos šiltos, gailiai migdo, nendrės šnara. A Atskiriami sudėtinio bejungtukio sakinio dėmenys. B Atskiriamos vienarūšės sakinio dalys po apibendrinamojo žodžio. C Atskiriami sudėtinio mišriojo sakinio dėmenys. 4. O dabar būk malonus kitų klausyti ir, 4 kai būtina, 4 nusileisti. A Išskiriamas įterpinys. B Išskiriamas šalutinis sakinys. C Išskiriama tikslinamoji aplinkybė.

Laurynas grįžo, 5 kaip vėliau sužinojome, 5 kitos dienos pavakare. 5. A Išskirtas įterpinys. B Išskirta tikslinamoji aplinkybė. C Išskirtas šalutinis sakinys. 6. Sustoję visi laukė, 6 ar lokys neims raudoti. A Atskirti sudėtinio sujungiamojo sakinio dėmenys. B Atskirtas šalutinis sakinys. C Atskirtos vienarūšės sakinio dalys

7. Kaip ir daugelis rašytojų, 7 B. Vilimaitė mėgsta 8. vaizduoti senus žmones. 9. A Atskirtas šalutinis būdo aplinkybės sakinys. 10. B Atskirtas įterpinys. 11. C Atskirta būdo aplinkybė. 8. Visų balsų viršum karaliavo vienas balsas 8– skaidrus, į dangų šaukiantis, pažįstamas ir mylimas. 9. A Vienarūšės sakinio dalys po apibendrinamojo žodžio. 10. B Keli derinamieji pažyminiai po pažymimojo žodžio. 11. C Bejungtukio sakinio dėmenys.

9. Nebarstyk tų smilčių taip storai: 9 dulkės be galo, kai pradės šokti. 10. A Priežasties aplinkybės šalutinis sakinys su praleistu jungtuku. 11. B Sudėtinio bejungtukio sakinio dėmenys. 12. C Tiesioginė kalba atskirta nuo autoriaus žodžių. 10. Motinos teisybė 10 – kieme iš tikrųjų padūksta šuo. 11. A Praleista tarinio jungtis. 12. B Priedėlis sakinio gale. 13. C Sudėtinio bejungtukio sakinio dėmenys.

Nurašykite sakinius, įrašykite praleistas raides, sudėkite skyrybos ženklus ( 3 taškai) l 1. Užėj__s į krautuvę kurioje galima buvo išgerti kavos ir užk__sti Neimantas suabejojo ar tikrai nori valgyti alkis lyg ir dingo. l 2. Išb__lusiame audin__ dar galėjai įžiūrėti išaust__sias rožes kažkada galbūt maloniai guodusias čia šiam kambarėly vakarus praleidusią šeimą kurios šiandien jau nepasisektų sukviesti nes praėję metai negr__žtamai išdr__skė ir namų ž__dinį ir švelniausią artumą ir b__vimą šal__(e, ia) artim__j__.

Namų darbas Nurašykite sakinius, įrašykite praleistas raides, sudėkite skyrybos ženklus, nubraižykite sakinių schemas 1. Tėvas nors ir kiek t__si ši vėjuota naktis stengėsi mus savo vaikus raminti ir sakyti kad senieji medžiai besirikiuoj__ stači__j__me upės krante atlaikys didžiausią vėtrą ir mūsų trobelėj vis__laik išliks šiluma gaudž__nti taip jog didžiausia širdgėla tirps lyg silpnai užš__lusi upė. 2. Tu išėjęs į ankstyv__j__ ryto rasą negalėjai patikėti jog š__syk (ištiesų, iš tiesų) pamatei ne__prastus šiose apylinkėse paukščius dėl kurių kaip sakė mama jau seniai ginč__(i, y)j(e, ę)si mažesnieji vaikai norėdami įrodyti sav__j__ tiesą.

Pabaiga Iš viso galėjote surinkti 40 taškų ( 20 iš teorijos ir 20 iš praktinių užduočių) Pateiktis paruošė Klaipėdos “Ąžuolyno” gimnazijos mokytoja Sigita Riaukienė