Raudondvario A ir A Kriauz mokykla darelis Mokytoja

Raudondvario A. ir A. Kriauzų mokykla - darželis Mokytoja metodininkė Vida Kovienė 2011 m.

Lietuvių kalbos atmintinė IV klasei

I. GARSAI IR RAIDĖS Lietuvių kalbos garsams žymėti vartojamos 32 raidės: • 12 balsių • 20 priebalsių.

Lietuvių kalbos abėcėlė Aa, Ąą, Bb, Cc, Čč, Dd, Ee, Ęę, Ėė, Ff, Gg, Hh, Ii, Įį, Yy, Jj, Kk, Ll, Mm, Nn, Oo, Pp, Rr, Ss, Šš, Tt, Uu, Ūū, Ųų, Vv, Zz, Žž

Balsiai tai garsai, kuriuos tariant oras laisvai ( be kliūčių) eina pro atvirą burną. • Trumpieji balsiai: a, e, i, u. • Ilgieji balsiai: y, ū, o, ė, ą, ę, į, ų. • Balsiai a, e, o gali būti ir trumpi, ir ilgi.

Priebalsiai - tai garsai, kuriuos tariant oras pro burną eina ne laisvai, o sutinka burnos ertmėje kliūčių. • Skardieji priebalsiai: b, d, g, h, j, l, m, n, r, v, z, ž. • Duslieji priebalsiai: c, č, f, k, p, s, š, t.

Dvigarsiai – tai du garsai ištariami kartu viename skiemenyje • Dvibalsiai : ai, au, ei, ie, ui, uo. • Mišrieji dvigarsiai: al am an ar el em en er il im in ir ul um un ur

Skiemuo - žodžio dalis, ištariama vienu kartu Skiemens pagrindą sudaro: • balsiai, dvibalsiai ir dvigarsiai. Žodyje gali būti vienas, du trys ir daugiau skiemenų. Jei žodžiui neužtenka eilutės , į kitą eilutę keliame skiemenimis. Dvibalsių ir mišriųjų dvigarsių keldami žodžius neskaidome.

II. ŽODIS. ŽODŽIO DALYS. • Šaknis – tai bendroji giminiškų žodžių dalis ( darbas, darbininkas, darbymetis darbštus). • Galūnė – tai žodžio pabaigos dalis, kuri kinta ( namas , namo, namui, namą, name).

• Priešdėlis – žodžio dalis, kuri eina prieš šaknį. (žinau, nežinau, pažinau; Bėgo, nubėgo, pabėgo, išbėgo). Priešdėlis pakeičia žodžio reikšmę. • Priesaga - žodžio dalis, kuri yra tarp šaknies ir galūnės ( gėlė – gėlytė, gėlelė, gėlininkas, gėlynas).

Priešdėliai at-, apy-, iš-, į-, nuo-, ne-, pa-, per-, po-, są-, su-, san-, už-, pri-, pra-

Priesagos - el-, -ėl-, -(i)uk-, -ut-, -yn-, -uot-, -inink-, -ing-, -ykl-, -išk-, -ov-, -(i)av-

Reikšmines žodžio dalis žymime sutartiniais ženklais: Šaknis – Galūnė – Priešdėlis – Priesaga -

Sudurtiniai žodžiai tai žodžiai , turintys dvi šaknis. Įsimink! Sudurtiniai žodžiai turi jungiamąją balsę – ia -, todėl niekada nerašysime - e – (rugiagėlė, rugiapjūtė, plačiašakis, šakniavaisis)

III. KALBA. KALBOS DALYS Kalbos dalys yra šios: • daiktavardis, • būdvardis, • veiksmažodis, • Skaitvardis • prieveiksmis

Daiktavardis– tai kalbos dalis, kuri pasako daikto vardą (meška, saulė, vaikas, vilkas). • Giminės – vyriškoji g. ( tas – lokys) moteriškoji g. ( ta – meška), • Skaičiai ( vienaskaita (lokys) daugiskaita (lokiai)

Linksniai ir klausimai • • Vardininkas ( kas? ) Kilmininkas ( ko? ) Naudininkas ( kam? ) Galininkas (ką? ) Įnagininkas ( kuo? ) Vietininkas (kur? kame? ) Šauksmininkas ( klausimo neturi)

Įsidėmėk! • Vns. vardininko linksnyje galūnės yra -is, -ys, -as, -(i)as, tada dgs. vardininko linksnio galūnės -ys arba –(i)ai (Avilys – aviliai). • Vns. galininko linksnyje (ką? ) visada rašome nosines raides -ą, -ę, -į, -ų ( pvz. : stalą, gėlę, akį, žmogų).

• Jei vns. vardininko galūnė (mot. g). -ė , tai naudininko -ei, -ėms (pvz. : gėlė – gėlei, gėlėms). • Jei vns. vardininko galūnė -a, - (i)a (mot. g. ) ir -is, -ys (vyr. g. ) , tai naudininko -ai, -(i)ai, (mot. g. ) ir (i)ams ( vyr. g. ) (pvz. : vyšnia, vyšniai; žąsis , žąsiai; avilys, aviliams).

• Vns. vietininko linksnis turi galūnes -e, -ėje, -oje, -yje, -uje (pvz. : miške, gėlėje, spintoje, vandenyje, danguje). • Dgs. vietininko linksnio galūnės –uose, -ose, ( pvz. : languose, pievose).

Tikriname! • Katei rašome - ei, nes katė. • Pelei rašome – ei, nes pelė. • Viešnią, viešniai, viešnias rašome -(i)a, nes viešnia. • Aviliai, aviliams, aviliais rašome –ia-, nes avilys.

Būdvardis – tai kalbos dalis, kuri reiškia daikto požymį. (žalia, raudonas, medinis, storas). • Giminės – vyriškoji g. (žalias, storas) moteriškoji g. (medinė, žalia) • Skaičiai ( vienaskaita (žalias, žalia) daugiskaita (žali, žalios).

Linksniai ir klausimai • Vienaskaita Vyriškoji gim. V. Koks? K. Kokio? N. Kokiam? G. Kokį? Įn. Kokiu? Vt. Kokiame? Moteriškoji gim. V. Kokia? K. Kokios? N. Kokiai? G. Kokią? Įn, Kokia? Vt. Kokioje?

• Daugiskaita Vyriškoji gim. V. Kokie? K. Kokių? N. Kokiems? G. Kokius? Įn. Kokiais? Vt. Kokiuose? Moteriškoji gim. V. Kokios? K. Kokių? N. Kokioms? G. Kokias? Įn. Kokiomis? Vt. Kokiose?

Būdvardžių linksniavimas • Vyr. gim. , vienaskaita V. Koks? Gražus. K. Kokio? Gražaus. N. Kokiam? Gražiam. G. Kokį? Gražų. Įn. Kokiu? Gražiu. Vt. Kokiame? Gražiame.

• Vyr. gim. , daugiskaita V. Kokie? Gražūs. K. Kokių? Gražių. N. Kokiems? Gražiems. G. Kokių? Gražių. Įn. Kokiais? Gražiais. Vt. Kokiuose? Gražiuose.

• Mot. gim. , vienaskaita V. Kokia? Graži. K. Kokios? Gražios. N. Kokiai? Gražiai. G. Kokią? Gražią. Įn. Kokia? Gražia. Vt. Kokioje? Gražioje.

• Mot. g. daugiskaita V. Kokios? Gražios. K. Kokių? Gražių. N. Kokioms? Gražioms. G. Kokias? Gražias. Įn. Kokiomis? Gražiomis. Vt. Kokiose? Gražiose.

Įsidėmėk! • Koks? (vienas) -gražus, tylus, auksinis, medinis. • Kokie? (daugiau negu vienas) gražūs, tylūs, auksiniai, mediniai.

Tikriname! • Didelei rašome -ei, nes didelė. Gražiai rašome -(i)ai, nes graži. Žaliai rašome -(i)ai, nes žalia. • Būdvardžiai, kurie atsako klausimus Kokiame? Kokioje? Kokiuose? Kokiose? , visada baigiasi –e.

Veiksmažodis - tai kalbos dalis, kuri reiškia daikto veiksmą (bėga, kvėpuoja, lipa. ) • Skaičiai (vienaskaita, daugiskaita). • Asmenys (aš, tu jis, ji, mes, jūs, jie, jos). • Laikai (esamasis, būtasis kartinis, būtasis dažninis, būsimasis laikas).

Esamasis laikas – veiksmas vyksta dabartyje (ką veikia? – neša, miega, važiuoja). • Veiksmažodžių, kurie atsako į klausimą ką veikia? , galūnėje visada rašome – a, (-ia): • svajoja, dainuoja, važiuoja. • laukia, žaidžia, šviečia.

Įsidėmėk! • Vns. ir dgs. III asm. - (ia) : žengia, piešia. • Dgs. I asm. – (ia)me: žengiame, piešiame. • Dgs. II asm. – (ia)te: žengiate, piešiate.

Būtasis kartinis laikas – veiksmas vyko praeityje vieną kartą ( ką veikė? – nešė, miegojo, važiavo). • Būtojo kartinio laiko III asmens veiksmažodžiuose (ką veikė? ) yra priesaga – (i)avo, • žingsniavo, keliavo, skaičiavo.

Įsidėmėk! • Būt. k. l. (ką veikei? ) II asmens galūnė priklauso nuo III asmens galūnės: kalbėjai – nes kalbėjo, prašei – nes prašė. • Būt. k. l. (ką veikiau? ) I asmens galūnė visada- (i)au: rašiau, kviečiau, piešiau.

Būtasis dažninis laikas Veiksmas vykdavo praeityje daug kartų ( ką veikdavo ? – nešdavo, miegodavo, važiuodavo). • Priebalsiai p, k, s, š atsidūrę prieš priesagą –dav- tariami kitaip, negu rašoma. • Tikrinama giminiškais žodžiais, kuriuose po neaiškaus priebalsio eina balsis arba kitas priebalsis.

Įsidėmėk! • Neaiškiai tariami priebalsiai: Tariant k prieš d girdima g š prieš d girdima ž s prieš d girdima z p prieš d girdima b Pavyzdžiai pirkdavo ruošdavo vesdavo kirpdavo Tikriname pirko ruošė vesti kirpo

Būsimasis laikas – veiksmas vyks ateityje ( ką veiks? – neš, miegos, važiuos). • Būsimojo laiko (ką veiksiu? ) I asmens galūnė visada -(i)u: rašysiu, kviesiu, piešiu.

Veiksmažodžio bendratis visada turi priesagą –ti: bėgti, grėbti, keliauti.

IV. SAKINYS. SAKINIO DALYS • Žodžiai, reiškiantys sakinio veikėją ir veiksmą, kurį tas veikėjas atlieka yra svarbiausi sakinyje. • Pagrindinės sakinio dalys: veiksnys (kas? ) tarinys (ką veikia? )

• Sakinio dalys, kurios atsako į tą patį klausimą, vadinamos vienarūšėmis sakinio dalimis. • Vienarūšiai gali būti veiksniai, tariniai ir antrininkės sakinio dalys. • Įsidėmėk! Jas skiriame kableliais.

Sakinio skyryba • Prieš jungtukus o, bet, tačiau, kad, nes visada rašome kablelį. • Jei prieš vienarūšes sakinio dalis kartojasi jungtukas ir, tai prieš antrąjį bei kitus jungtukus dedamas kablelis.

• Kai vienarūšės sakinio dalys sujungtos jungtuku ir, kablelio nededame. • Sakiniuose kreipinį išskiriame kableliais: Vytuk, atnešk man knygą. Aš tave myliu , mama.