Lietuvos induoliai Ukmergs ilo pagrindin mokykla Mokytoja Meilut

Lietuvos žinduoliai Ukmergės , , Šilo” pagrindinė mokykla Mokytoja Meilutė Baškienė 2012 – 11 – 25

Lapė • Laisvėje gyvenančios lapės paprastai išgyvena 7 metus, o nelaisvėje – 14 metų. Aktyviausia nuo vidurnakčio iki aušros. Tuomet ji dažniausiai medžioja. Kūno ilgis (be uodegos) – apie 45– 90 cm. Svoris – 2, 2– 14 kg, Uodega visuomet pūkuota, puri, galiukas dažniausiai baltas. Jos ilgis - apie 40 cm.

• Maisto lapė nekramto, o suplėšo jį į smulkius gabalėlius ir praryja. Daugiausiai minta smulkiais žinduoliais ir paukščiais. • Lapės gyvena pavieniui. Gimsta 4 -5 lapiukai, bet gali būti ir 12. Jaunikliai praregi po 2 savaičių. Būdami maždaug mėnesio amžiaus išlenda iš olos. Motina jauniklius maitina pusantro mėnesio.

Vilkas • Pilkasis vilkas – stambiausias iš visų laukinių šuninių šeimos. Vilkai laisvėje dažniausiai gyvena 6 -9 metus, o nelaisvėje jų amžiaus vidurkis – 16 metų. Vilkai būna iki 150 cm ilgio, sveria 30– 65 kg. • Vilkai – bendruomeniniai gyvūnai ir yra labiausiai prisitaikę gyventi grupėmis. Vieną šeimyninę gaują dažniausiai sudaro vilkų pora, jų jaunikliai ir vilkai iš ankstesniųjų vadų. Kiekvienoje gaujoje būna vadas ir jo pora, dominuojanti vilkė.

• Vilkai vadinami miško sanitarais, nes daugiausiai medžioja nukaršusius ar ligotus gyvūnus. Vilkai medžioja labai organizuotai. Gali ilgai badauti, bet pasitaikius progai, stengiasi pasisotinti kelioms dienoms. Minta beveik viskuo ką pagauna – nuo pelės iki briedžio bet pagrindinis maistas – laukiniai kanopiniai. Jei maisto mažai – neatsisako vabzdžių ir uogų. • Motina atsiveda nuo 3 iki 9 jauniklių. Vilkiukai pradeda medžioti vienerių metų – kai jiems išdygsta visi dantys. •

Voverė • Paprastosios voverės daugiausiai gyvena spygliuočių miškuose. Voverių labai stiprios užpakalinės letenėlės, todėl jos puikiai laipioja medžiais. Gyvenimo trukmė apie 2 -3 metai. Svoris maždaug 400 gramų. • Paprastosios voverės visą dieną ieško maisto. Pusę suėda iškart, kitą užkapsto slėptuvėse. Taip jos ruošia žiemos atsargas. Voverės taip pat ėda žiedus, ūglius, vabzdžius, grybus, riešutus, erškėtuoges. Gilių beveik neėda.

• Paprastosios voverės patelė per metus gali išvesti dvi vadas. Vienoje vadoje būna 2 -4 jaunikliai. Vos gimę jaunikliai būna akli ir pliki, pirmą kartą akis atmerkia būdami 3 savaičių. Voveriukai iš lizdo išlipa būdami 7 savaičių.

Barsukas • Barsuko specifinis bruožas – baltai juodai dryžuotas snukis. Masė – 8 -20 kg, o kūno ilgis – 56 -90 cm. Barsukai gyvena miškuose, šlaituose, kartais krūmuose, ganyklose ir net pievose, bet arti miško. Mėgsta ramybę. • Veiklus sutemose ir naktį. Maždaug gruodį įminga ir miega iki kovo mėnesio. Žiemą nesimaitina, naudodami sukauptas riebalų atsargas.

• Barsukai gyvena grupėmis. Šeimos nariai vieni kitus skiria pagal kvapą. Barsukai kasa sudėtingas urvų sistemas, Urvuose ir prie jų labai švaru, nėra nei maisto atliekų, nei išmatų. Urvuose barsukai praleidžia didžiąją savo gyvenimo dalį. • Nemažą dalį maisto raciono sudaro augalinis maistas – uogos, vaisiai, sėklos, šaknys, peliniai graužikai, varliagyviai, paukščių jaunikliai, moliuskai, sliekai. Taip pat minta vabzdžiais ir jų lervomis, kurmiais. Ėda daug, todėl iki žiemos labai nutunka.

• Gimsta iki 4 jauniklių. Specialiai parengtame guolyje jaunikliai praleidžia 8 savaites, misdami motinos pienu. Dviejų mėnesių išlenda iš urvo, pieną žinda iki 4 mėnesių. • Priešų barsukai turi nedaug – tai vilkai ir lūšys.

Pabaiga