PRIEISTORIN DAIL Kada atsirado dail Kodl atsirado dail

PRIEŠISTORINĖ DAILĖ

Kada atsirado dailė? Kodėl atsirado dailė? https: //www. youtube. com/watch? v=Y 5 KAg. Tu. U 098&index=6&list=PL 8278 C 9 D 8 EA 73315 F

Akmens amžiaus etapai: • Ankstyvasis (paleolitas) – 2 mln. (33 tūkst. – 10 tūkst. m. pr. Kr. • Vidurinis (mezolitas) - 10 tūkst. – 6 tūkst. m. pr. Kr. • Vėlyvasis (neolitas) - 6 tūkst. – 2 tūkst. m. pr. Kr.

PALEOLITO DAILĖ 2 mln. – 10 tūkst. m. pr. Kr. Tai seniausi išlikę kūriniai iš akmens amžiaus. Šiuo laikotarpiu išsivystė visos vaizduojamosios dailės šakos: tapyba, apvalioji skulptūra, reljefas, raižinys.

Grifondos

Rankų atspaudai 30000 m. pr. Kr.

Keliaujanti elnių kaimenė, raižinys kaule, rastas Teiga urve Prancūzijoje.

Vėlyvojo paleolito dailė skirstoma į : • Orinjako 25000 -20000 m. pr. Kr. • Soliutrė 20000 – 15000 m. pr. Kr. • Madlen 15000 – 10000 m. pr. Kr. kultūras

-Orinjako-Soliutrė-Madlen-

Orinjako kultūra Būdinga: -supaprastinti linijiniai žvėrių atvaizdai; -reljefai; -schematizuotos moterų skulptūrėlės; -medžioklės scenos.

Soliutrė kultūra Būdinga: - atsiranda štrichas, spalva; - vaizduojamos žvėrių pozos, tobulėja piešinys, pabrėžiantis įvairias kūno vietas; -Perteikiama apimtis.

Lascaux urvas Prancūzijoje

Bizonai, Le Tuc d'Audoubert urvas, Prancūzija, 13000 per. Kr.

Madlen kultūra Būdinga: -Dar tikroviškesnis vaizdavimas, tiksli anatomija ir proporcijos; -Rakursas, gyva poza, konkretus judesys; -Keleto gyvūnų kompozicija; - tapoma 2 -3 spalvomis, pripildant visą žvėries siluetą dažais;

MEZOLITO DAILĖ Atitirpsta ledynas, traukiasi didieji gyvūnai, išrandamas lankas ir strėlė 10 tūkst. – 6 tūkst. m. pr. Kr.

Mezolito dailėje: -atsiranda geometrinis ornamentas; -dažnos daugiafigūrinės siužetinės kompozicijos, vaizduojamos schematiškai; - žmogaus tema išstūmė animalistinę temą.

Petroglifas. Kautynės. Siužetinis piešinys iš Morella la Vella Ispanijoje. 8000 -5000 m. pr. Kr.

NEOLITO DAILĖ 6 tūkst. – 2 tūkst. pr. Kr. Formuojasi žemdirbių kultūra, įsigali sėslus gyvenimo būdas

Priešistorinė architektūra Pirmieji žmonių būstai – urvai ir duobės. Vėliau – primityvūs namai: pašiūrės, palapinės, žeminės. Tai ankštos apskrito plano erdvės su židiniu centre. Namo skersmuo – 5 -8 m. Kaip statybinė medžiaga naudojami rąstai, žemė, šakos, vytelių pynimai.

Įsivyravus sėsliam gyvenimo būdui, imta apdoroti statybinę medžiagą – medieną, nedegtas molio plytas, akmens plokštes. Paplito stačiakampiai statiniai kaip patogiausi konstruoti. Vidinė namo erdvė sudalijama į atskiras patalpas.

Atsiranda pirmų iki mūsų dienų išlikusių statinių – megalitų (didelių akmenų): MENHYRAI – statmeni akmenys; DOLMENAI– statiniai iš trijų akmenų, primenantys stalą; KROMLECHAI – menhyrai sustatomi ratu, manoma, kad tai observatorijos.

Jų randama Indijoje ir Irane, Sirijoje ir Palestinoje, Šiaurės Afrikoje ir Ispanijoje, Prancūzijos ir Anglijos pakrantėse, Skandinavijos pietuose ir Kaukaze

„Dolmenas“ ir „kromlechas“ gimė iš bretonų šnekamosios kalbos. „Dol“ bretoniškai reiškia stalą, „krom“ – ratą, o „men“ ir „lech“ – akmenį.

Menhyras – aukštas akmuo, įkastas vertikaliai į żemę.

Menhyrai:

Menhyrų laukai

Dolmenai – akmens stulpai, perdengti akmens bloku. Pirmoji stulpų ir sijų konstrukcija.

Kromlechai – akmenys, sustatyti ratu. Stounhendżas ( Anglija )

Stonehenge

Robert Smithson, Spiral Jetty, 1970 m.

Richard Long, Linija Saharoje, 1988

Andy Goldsworthy, Kalkakmenio kūgiai, 1985

Christo ir Jean-Claude, Apsuptos salos, 1980 -83