17 a. OLANDIJOS DAILĖ Iki 16 a. Olandijos ir Belgijos menas sudarė vientisą Nyderlandų meną. Nuo 16 a. pab. susiformavo atskira olandų meno mokykla, pradėjo formuotis nacionalinė profesionalioji dailė
17 a. tapybai būdinga tikroviškumas, meistriškas erdvės, oro, apšvietimo niuansų, daiktų medžiagiškumo perteikimas. Dominavo realistinė kryptis.
Tapyba išreiškė įvairius olandų gyvenimo aspektus: vaizdavo jų namus, peizažus ir pačius žmones.
Ypač suklestėjo portretas, grupinis portretas
Janas Stenas (Jan Steen) kūrė šeimyninius anekdotiškus kasdienybės vaizdelius. Dailininkas vaizdavo situacijas tiek iš paprastų žmonių, tiek iš pasiturinčių miestelėnų gyvenimo
Jakobas van Reisdalis (Olandija) Jo mėgstama tema buvo tolimi peizažai su neramiais debesimis, dažnai be žmonių ir matomi iš aukštesnio taško
Fransas Halsas (Olandija) 1580 -1666 m.
Halsas greitai plačiais potėpiais meistriškai fiksavo momentines muzikantų, čigonių, vaikų veidų išraiškas.
Jam pavyko laisvesne kompozicija pagyvinti grupinių portretų statišką figūrų sugrupavimą.
Janas Vermeris Delftietis (Olandija)
Kūriniai - ramios kompozicijos, labai individualios technikos, perteikiančios vos jaučiamus tono pasikeitimus, vibruojančią šviesą.
Jis išgarsėjo savo interjero ir žanrinės tapybos scenomis – rafinuoto kolorito, su mėlynos ir geltonos spalvos akcentais.
Menas Olandijoje buvo turto investavimo priemonė. Jis buvo skirtas nedideliam ir jaukiam namų interjerui. Paveikslas kuriamas anoniminiam pirkėjui, todėl susiformavo meno rinka. Kiekvienas menininkas specializavosi kokiame nors siauresniame žanre.
Vilemas Kalfas (Olandija) 1619 -1693
Rembrantas van Reinas (Olandija) 1606 -1669
Jis buvo vienas iš nedaugelio olandų tapęs mitologines scenas, iliustravęs Biblijos istorijas.
Nedidelio formato, daugiausia religinio turinio paveikslams būdingi ryškūs šviesotamsos kontrastai ir dramatiškos, kone teatrališkos scenos