Bizantijos dail ir architektra Bizantijos Imperija 330 m

Bizantijos dailė ir architektūra

Bizantijos Imperija 330 m. gegužės 11 d. imperatorius Konstantinas perkelia Romos Imperijos sostinę į graikų miestą Bizantijų, jį pervadinęs Konstantinopoliu. 1453 m. gegužės 29 d. turkų osmanų kariuomenė užima Konstantinopolį, žūva imperatorius Konstantinas XI Paleologas.

Pavadinimą “Bizantija” imperijai pritaikė XIX amžiaus istorikai • Bizantiečiams tai – Romos Imperija (Βασιλεία Ῥωμαίων); • Vakarų Europai – graikų imperija; • Islamo kraštams romėnų žemė. • XV–XVIII a. Vakarų Europoje “Bizantija” klastos ir despotizmo sinonimas. • XIX a. Bizantija – dvasingumo dailėje ir su tikrove nesiejamo meno pasaulis, skatinantis atrasti naują meninę kalbą.

Bizantijos kultūros periodizacija (~330– 527) – helenistinės tradicijos tąsa nuo Konstantinopolio paskelbimo imperijos sostine iki Imperatoriaus Justiniano valdymo pradžios; (527 – ~730) – daugiakultūrė krikščionių imperija; (~730– 842) – ikonomachija, kovos dėl šventųjų atvaizdų (nuo kovos paskelbimo iki stačiatikybės triumfo); 1054 atsiskiria Rytų (ortodoksai) ir Vakarų krikščionys (katalikai) (842– 1204) – grįžimas prie helenistinės tradicijos valdant Makedonų ir Komnenų dinastijų imperatoriams; (1204– 61) – Lotynų Imperija, IV kryžiaus žygio metu Vakarų Europos kariuomenė užima Konstantinopolį; Bizantijos dailės kūriniai išvežami į Vakarų Europą; (1261– 1453) – Paleologų dinastijos valdymas, ūkio nuosmukis, teritorijos praradimas, klestintis menas.

I. Helenistinės tradicijos tąsa (~330– 527) Bazilika – pagrindinis krikščionių bažnyčios architektūros tipas.

Krikščionių bazilikos Santa Sabina (šv. Sabinos) bazilika, Roma, 422– 32 m.

Nusipaišykite:

Maria Maggiore (Marijos Didingosios) bazilika, Roma, apie 422– 32 m.

Bazilikų interjerai: pagal laikrodžio rodyklę – Maria Maggiore Romoje; Santa Sabina Romoje; San Apolinaro in Classe Ravenoje.

Apvalioji skulptūra Bizantijos bažnyčiose nebuvo paplitusi, nes krikščionims statulos priminė pagoniškosios religijos stabus. Išplito reljefas, ypač bareljefas.

II. Daugiakultūrė krikščionių imperija (527– 730) Barberini dramblio kaulo reljefas, vaizduojantis Justiniano (527– 65) pergales, VI a.

Hagia Sophia (Šventosios Išminties arba. Sofijos soboras Konstantinopolyje (dab. Stambulas)

Hagia Sophia Sofijos soboras Architektai Antemijus iš Tralio ir Izidorius iš Mileto, Šventosios Išminties soboras, 532 -37 m. ; didysis kupolas atstatytas 558 m. Bazilikos plano ir kupolinės bažnyčios junginys Konstrukcijoje pirmą kartą panaudoti pendetyvai išpūstos trikampės burės pavidalo skliautai. Aukštis 55 m. , skersmuo 30 m. http: //www. youtube. com/watch ? v=diyos. Hqbpw 8

Hagia Sophia vidus

San Vitale (Šv. Vitalijaus) bažnyčia Ravenoje, 532– 48 m.

San Vitale bažnyčia Ravenoje

San Vitale bažnyčios vakarų fasadas, 532– 48 m.

San Vitale bažnyčios interjeras

San Vitale bažnyčios apsidė mozaikos, 547/8.

Per minutę parašykite tris būdvardžius, apibūdinančius šią mozaiką. Imperatorius Justinianas su svita, 547 m. , mozaika San Vitale bažnyčios apsidės šone

Imperatorienė Teodora su svita, 547 m. , mozaika San Vitale bažnyčios apsidės šone Imperatorienė Teodora su svita, mozaika San Vitale bažnyčioje, 547/8.

Bizantijos dailės kanonui būdinga: * simboliškumas, * sąlygiškas vaizdavimas; *frontali, statiška kompozicija; *plokščias vaizdas; *spalvų įvairovė; *naudojama juoda spalva figūrų kontūrui apibrėžti.

Vaizdavimo metodai kuriant nerealistinį (nefotografinį) atvaizdą: Apibendrinti – padaryti bendrą, atsisakyti detalių. Abstrahuoti - apibendrinti esmines daikto savybes, atsisakant kai kurių pavienių savybių (medžiagiškumo, tūrio, erdvės, spalviškumo ir kt. ); Abstrakcija - nevaizduojami realūs daiktai, o suabsoliutinami meninės formos elementai – linija, spalva, faktūra, forma. Schematizuoti – bendriausius objekto bruožus vaizduoti grafiniu vaizdu, dažnai naudojant geometrines formas Stilizuoti - suteikti būdingus kurio nors stiliaus bruožus Vaizduoti sąlygiškai – vaizdą sukurti taikant apibendrintą siluetą, kontūrą, keičiant proporcijas, atsisakant perspektyvos, numatant, jog žiūrovas žinos kaip vaizdą iškoduoti.

Kuris iš vaizdavimo metodų čia panaudotas?

XIX a. Fangų (centrinės Afrikos genties) skulptūra

Alfons Mucha , Meuse’o alaus daryklos reklaminis plakatas, 1897 http: //www. muchafoundation. org/gallery/themes/ theme/art-posters

Saulės sonata.

Jackson Pollock, Rudens ritmas

Šventųjų atvaizdai bažnyčios erdvėje taip pat išdėstomi pagal kanoną - kuo šventesnė prasmė – tuo aukščiau talpinamas siužetas, pvz. : Kristaus figūra vaizduojama kupole, žemiau apaštalai ir šventieji.

� � � Ikona (gr. εiκών tar. eikon 'atvaizdas') sakralinis paveikslas, atsiradęs bizantiškos kultūros aplinkoje. Parodo šventus asmenis, scenas iš jų gyvenimo, biblines ar simbolines scenas. Tai turintis stebuklingų galių atvaizdas, galintis dvasiškai bendrauti su besimeldžiančiuoju, ji suprantama kaip dvasinio grožio idealas Ankstyvieji krikščionys ikona vadino bet kokį šventojo pavaizdavimą. Vėliau šiuo žodžiu pradėta vadinti tik kūrinius tapytus ant lentos, siekant atskirti nuo freskos ir mozaikos. Iki šiol būdinga rytų krikščionių bažnyčioms, įskaitant stačiatikių ir graikų. Ikonų prototipais veikiausiai buvo Fajumo kapiniai portretai ar ankstyvųjų krikščionių tapyba katakombose.

Fajumo kapiniai portretai Buvo kuriami Romos imperijos laikotarpiu I a. pr. Kr. –IV a. po Kr.

enkáustika Tapybos vaško dažais technika: dažai maišomi su vašku, pakaitinami ir karšta bronzine mentele tepami ant gipsu padengtos lentos ar sienos. Dėl vaško atsparumo drėgmei ir mažo cheminio aktyvumo enkaustika tapytų paveikslų faktūra ir spalva beveik nekinta. (gr. enkaustikē (technē) < enkaiō – išdeginu) Kristus Viešpats, medis, enkaustika (84 x 45, 4 cm), VI a. , Sinajaus kalno Šv. Kotrynos vienuolynas

Šv. Sergijus ir Bachas, medis, enkaustika, auksavimas, VIVII a. ; Šv. Petras, medis, enkaustika, VI a. ; ikonos iš Šv. Kotrynos vienuolyno Sinajaus kalne

Jasper Johns, Vėliava, 1954, medis, koliažas, enkaustika

Klausimai tekstui apie Joną Damaskietį � � � 1. Kokia pagrindinė ikonoklazmo idėja? 2. Kas yra ikonoklastai? Kas yra ikonodulai? 3. Kuriems priklauso Jonas Damaskietis? Kokiais teiginiais jis grindžia savo poziciją?

III. Ikonomachija arba ikonoklazmas apie 730– 87 ir 815– 43

� � � Ikona (gr. eikōn) – atvaizdas Ikonodulai – atvaizdų garbintojai Ikonoklastai – atvaizdų naikintojai

II Dekalogo įsakymas “Nedirbsi sau drožinio nei jokio paveikslo, panašaus į tai, kas yra žemumoje ant žemės, nei į tai, kas yra vandenyse po žeme. Nesilenksi jiems ir negarbinsi” (Senasis testamentas)

Ispaniška sinagoga Prahoje, 1868 m.

Sultono Ahmeto (Mėlynoji) mečetė Stambule, 16091619

� Ikonas garbinti 730 m. uždraudė imperatorius Leonas III Isauras. Jis įsakė sunaikinti visus šventųjų atvaizdus. Jėzų reikia atvaizduoti simboliškai – per eucharistiją (duonos ir vyno priėmimas mišių metu). � Ikonas garbinti 843 m. leido imperatorienė Teodora, už tai paskelbta šventąja.

Ikonoklastų laikotarpio bažnyčios vidaus sienų tapyba, Kapadokija

Ikonoklastų laikotarpio mozaika Hagia Eirene bažnyčios apsidėje, Konstantinopolis

Chludovo psalmyno miniatiūra, ikonoklastus prilyginanti Kristaus kankintojams, IX a. vid.

Ikonoklastinių kovų metu, paveikslų gynėjai ikonografijai suteikė teologinius – mokslinius pagrindus. Jonas Damaskietis: Svarbu atskirti GERBIMĄ (ikonų) ir GARBINIMĄ prideramą tik Dievui.

843 m. ikonodulų pergalė: ikonoklazmas paskelbiamas erezija “Stačiatikybės triumfas”, medis, kiaušininė tempera, XIII a. ikona iš Vatopedi vienuolyno

Modernioji abstrakcija � Vasilijus Kandinskis “Apie dvasingumą mene” (1910): Menas – tai dvasinės autobiografijos rūšis. Bet kuri forma, net geometrinė, turi savą vidinį skambesį ir yra savita dvasinė esmė.

Vasilijus Kandinskis, Skersinė linija, 1923 m.

Kazimir Malevič (1878– 1935), “Juodasis kvadratas”, 1915

Mark Rothko, Mėlyna ir pilka, 1960?

Mark Rothko kambarys Tate Modern Londone

James Turell, Susitikimas, 1986