KAIP ATSIRADO KNYGOS Pasaulio painimo tema 3 kl

KAIP ATSIRADO KNYGOS? Pasaulio pažinimo tema 3 kl. Parengė mokytoja Irena Valuntienė Babtų mokykla-darželis 2011 m.

• Knygose yra viso pasaulio istorija. Viską, ką žmogus sukūrė, užrašė į knygas. Todėl mes dabar galime su visu tuo susipažinti. • Vienus knyga įkvėpė kūrybai, kitus šiaip pradžiugino. • Knyga kaip mama, ji būna pačios įvairiausios nuotaikos. Knygos mums pasakoja įvairiausias istorijas, apie įvykius, apie senovę. Bet labai retai jos pasakoja apie save.

Nusikelkime į pirmykščius laikus • Bendrai gyvendami, kartu medžiodami ir viskuo dalydamiesi, pirmykščiai žmonės išmoko susišnekėti tam tikrais garsais ar gestais, įspėti draugus apie pavojų, arba atkreipti dėmesį į netoliese esantį grobį.

PIKTOGRAMA • Vėliau žmogus išmoko nubrėžti žemėje linijas, pažymėti kokias nors gaires. Pirmieji ženklai rodydavo kryptį, vietą arba paprasčiausiai ką nors primindavo. Vėliau pramokę primityviai piešti žmonės savo mintis ėmė reikšti įvairiais piešiniais. Taip atsirado piešinių raštas – piktograma.

HIEROGLIFAI • Piktogramai vis paprastėjant, atsiranda hieroglifo ženklas. Iš pradžių egiptiečiai hieroglifais žymėjo atskirus žodžius – vėliau – skiemenis, o dar vėliau- atskiras raides. • Hieroglifus rašyti ir skaityti reikia iš viršaus į apačią ir iš dešinės į kairę.

DANTIRAŠTIS • Beveik tuo pačiu metu savitą raštą – dantiraštį – susikūrė ir kita kultūra – šumerai. Jie rašydavo ant molinių lentelių mažomis lazdelėmis.

FINIKIEČIŲ RAŠTAS • Per tūkstančius metų piešinius primenantys rašto ženklai vis paprastėjo, buvo lengviau juos rašyti. Rašto ženklus ypač ištobulino rytinėje Viduržemio jūros pakrantėje gyvenantys finikiečiai. • Mokslininkai mano, kad iš finikiečių abėcėlę perėmė ir senovės graikai. Iš graikų raidyno ilgainiui susiformavo lotynų abecėlė, kurią kiek pakeitę ėmė naudoti kitos tautos. • Taigi finikiečiai laikomi raidinio rašto pradininkais.

SENIAUSIOS KNYGOS • Sukūrus raštą reikėjo jį ant kažko rašyti. Seniausios išlikusios knygos – tai akmeninės knygos arba molinės plokštės. • Babiloniečiai valstybinius dokumentus iškaldavo akmenyje, o daugumai knygų vartodavo molį. Į plonas drėgnas plyteles įspaudę rašto ženklus, tokius „puslapius“ išdegindavo krosnyje.

• Tuo pat metu žmonės išmoko naudoti ir lengvesnes augalines rašomąsias medžiagas: • Pietų Indijos gyventojai rašydavo ant palmių lapų, kuriuos sutvirtindavo lentelių viršeliais. • Kinai rašydavo ant bambukinių lentelių, bei šilko juostų. • Egiptiečiai išrašydavo drobę, į kurią vyniodavo kilmingųjų mumijas. • Viduriniųjų Rytų gyventojai rašydavo medžių žievėje.

PAPIRUSAS • Tačiau labiausiai senovės pasaulyje paplitusi medžiaga buvo egiptiečių išrastas papirusas. • Nilo pakrantės buvo apaugusios brūzgynais. Nulupę žievę, egiptiečiai papirusą suskaldydavo plonomis juostelėmis, kurias klodavo ant lygaus akmens ar medžio paviršiaus. Presuojant suklotas juosteles, ištryškęs lipnus skystis užpildydavo tarpus tarp jų. Gautus lakštus suklijuodavo į juostą ir susukdavo į ritinį. Paprastai buvo rašoma vidinėje pusėje.

PERGAMENTAS • Greta papiruso ypač vertingoms knygoms rašyti imta vartoti specialiai išdirbtą jaunų gyvulių odą – pergamentą. • Keletą šimtmečių odos būdavo susiuvamos ir vyniojamos į ritinį, o mūsų eros 4 amžiuje romėnai pradėjo pjaustyti pergamentą lapais ir lenkti juos pusiau. Rašyti imta abiejose lapo pusėse. Taip gimė knyga panaši į mūsų dienų knygą.

POPIERIUS • Didžiulį perversmą knygos istorijoje padarė popieriaus išradimas. Ši rašomoji medžiaga – pradėta gaminti Kinijoje. • Išradus popierių, atsirado daugiau knygų. Įvairiose šalyse egiptiečių pavyzdžiu kūrėsi raštingųjų luomas, knygų perrašymo dirbtuvės. Pirmieji perrašinėtojai rašydavo žąsies plunksna. Knygų turinys dažniausiai būdavo religinis, o kainos nepaprastai didelės, todėl skurdiems žmonėms buvo neprieinamos.

• Knyga darėsi vis reikalingesnė. Pats gyvenimas vertė ieškoti naujų būdų knygų skaičiui padidinti ir jų kainai sumažinti. Šią problemą buvo galima išspręsti tik pradėjus spausdinti knygas.

ĮDOMYBĖS • Mažiausia knyga - japonų 2, 8 mm, x 4 mm. • Visų mažiausia pasaulio knyga pagamintą ruso N. Siadristas – 19 kartų mažesnė už japonišką. Knygos puslapius galima vartyti tik nusmailinto plauko galu, o skaityti tik per mikroskopą. • Knyga milžinė – olandų. Tai atlasas sveriantis 110 kg. Didesnė už vidutinį žmogaus ūgį.

Filmai internete apie spausdinimą • http: //www. zebra. lt/lt/video/spaustuviusalyje. html • http: //www. youtube. com/watch? v=4 Az. QYh 1 tw. Tc - , , Kaip gimsta knyga? ”

SĖKMĖS!